Post by sepulture on Jun 1, 2009 20:09:27 GMT 2
Aubrey Beardsley Viktorijos laikø spàstuose
Vienas garsiausiø Anglijos Art Nouveau stiliaus atstovø yra Aubrey Beardsley (1872 – 1898). Garsiausi jo kûriniai yra iliustracijos: Thomo Malorys “Le Morte d’Arthur”, Aristofano “Lysistrata”, Oskaro Wilde’o “Salomëja”. Jo stiliuje pynësi Art Nouveau bûdingas dekoratyvumas, ornamentiðkumas, bet kartu to laikmeèio simbolizmas, estetizmas bei dekadansas. Dailininkà iki ðiolei laiko vienu pirmøjø pornografø, o jo gyvenimà lydëjo iðkrypëlio, homoseksualo, aseksualo pravardës.
Mano nagrinëjamoje iliustracijoje ið Aristofano “Lysistratos” vaizduojami trys Spartos ambasadoriai. Ði trijulë vaizduojama su neproporcingai dideliais falais. Kyla klausimas, kodël Beardsley iðryðkina maskulinizmo, patriarchalinës valdþios simbolá – falà. Viktorijos laikais seksualumas buvo stipriai sureglamentuotas: buvo net uþdengiamos skulptûrø genitalijos figø lapais, idant neverstø karalienës Viktorijos rausti. Ir nors oficialiai buvo iðleistos cenzûruotos iliustracijø versijos, Beardsley savo kûryboje iðlaisvina savo suvarþytà fantazijà (kurià suvarþë ne kas kitas, o moteris) ir ðitaip triumfuoja vyras ir jo ginklas. Iliustratorius ðiuo atveju leido sau suþaisti su dviprasmybe (tekstas paliekamas anglø kalboje, kad iðliktø anø laikø þodþiø þaismas):
„CHORAS
Here come the Spartan envoys with long, worried beards.
Hail, Spartans how do you fare?
Did anything new arise?
SPARTIEÈIAI
No Need for a clutter o'words. Do ye see our condition?
CHORAS
The situation swells to greater tension.
Something will explode soon!“
Þinoma, kad Beardsley siejo homoseksualø skandalas su O. Wilde‘u. Kadangi jis iliustravo pastarojo „Salomëjà“, visuomenëje neliko nepastebëtas kaip O. Wilde‘o rato þmogus. Ðis net teigë, kad jis sukûrë Beardsley . Negalima praleisti pro akiø ðito fakto ir nesusieti su iðdidintais, galbût net gërëjimosi prieskonio turinèiais falais. Taipogi O. Wilde‘o kompanija buvo tikri dendþiai, estetai, o ðiose iliustracijose Beardsly‘o vyrai taip pat estetizuoti, kiti net pagraþinti moteriðkais, androginiðkais bruoþais. Galbût já ákvëpë homoseksualus O. Wilde‘o draugø gyvenimas. Tuo paèiu tai buvo vienas ið uþdraustø Viktorijos epochos vaisiø, kurio galbût paragavo ir jaunasis dailininkas.
Yra ir kita medalio pusë – þinoma, kad Beardsley nuo jaunø dienø sirgo dþiova ir mirë tebûdamas 25 – eriø. Dël nuolatinio nukraujavimo jis neturëjo daug fiziniø jëgø. Todël kai kurie teigë, kad jis buvo aseksualus ir galbût gyvenime niekados nëra turëjæs seksualiniø santykiø . Jam teliko viena iðeitis iðlieti savo seksualinæ fantazijà ir energijà – per pieðinius. Uþtat jo vaizduojama erekcija ir yra tokia iðryðkinta ir atkreipiantá patá pirmàjá þiûrovo dëmesá.
Apibendrinant, pastebime, kad Anglijos Art Nouveau menininko Aubrey Beardsley kuryboje pinasi uþdraustø Viktorijos fantazijø siekimas, homoseksualumas ir aseksualumas. Visas ðias teorijas pagrindþia jo kûryba: iðryðkinti ir iðdidinti falai, estetizuoti vyrai; pasirenkama literatûra iliustravimui bei draugø ratas.
Vienas garsiausiø Anglijos Art Nouveau stiliaus atstovø yra Aubrey Beardsley (1872 – 1898). Garsiausi jo kûriniai yra iliustracijos: Thomo Malorys “Le Morte d’Arthur”, Aristofano “Lysistrata”, Oskaro Wilde’o “Salomëja”. Jo stiliuje pynësi Art Nouveau bûdingas dekoratyvumas, ornamentiðkumas, bet kartu to laikmeèio simbolizmas, estetizmas bei dekadansas. Dailininkà iki ðiolei laiko vienu pirmøjø pornografø, o jo gyvenimà lydëjo iðkrypëlio, homoseksualo, aseksualo pravardës.
Mano nagrinëjamoje iliustracijoje ið Aristofano “Lysistratos” vaizduojami trys Spartos ambasadoriai. Ði trijulë vaizduojama su neproporcingai dideliais falais. Kyla klausimas, kodël Beardsley iðryðkina maskulinizmo, patriarchalinës valdþios simbolá – falà. Viktorijos laikais seksualumas buvo stipriai sureglamentuotas: buvo net uþdengiamos skulptûrø genitalijos figø lapais, idant neverstø karalienës Viktorijos rausti. Ir nors oficialiai buvo iðleistos cenzûruotos iliustracijø versijos, Beardsley savo kûryboje iðlaisvina savo suvarþytà fantazijà (kurià suvarþë ne kas kitas, o moteris) ir ðitaip triumfuoja vyras ir jo ginklas. Iliustratorius ðiuo atveju leido sau suþaisti su dviprasmybe (tekstas paliekamas anglø kalboje, kad iðliktø anø laikø þodþiø þaismas):
„CHORAS
Here come the Spartan envoys with long, worried beards.
Hail, Spartans how do you fare?
Did anything new arise?
SPARTIEÈIAI
No Need for a clutter o'words. Do ye see our condition?
CHORAS
The situation swells to greater tension.
Something will explode soon!“
Þinoma, kad Beardsley siejo homoseksualø skandalas su O. Wilde‘u. Kadangi jis iliustravo pastarojo „Salomëjà“, visuomenëje neliko nepastebëtas kaip O. Wilde‘o rato þmogus. Ðis net teigë, kad jis sukûrë Beardsley . Negalima praleisti pro akiø ðito fakto ir nesusieti su iðdidintais, galbût net gërëjimosi prieskonio turinèiais falais. Taipogi O. Wilde‘o kompanija buvo tikri dendþiai, estetai, o ðiose iliustracijose Beardsly‘o vyrai taip pat estetizuoti, kiti net pagraþinti moteriðkais, androginiðkais bruoþais. Galbût já ákvëpë homoseksualus O. Wilde‘o draugø gyvenimas. Tuo paèiu tai buvo vienas ið uþdraustø Viktorijos epochos vaisiø, kurio galbût paragavo ir jaunasis dailininkas.
Yra ir kita medalio pusë – þinoma, kad Beardsley nuo jaunø dienø sirgo dþiova ir mirë tebûdamas 25 – eriø. Dël nuolatinio nukraujavimo jis neturëjo daug fiziniø jëgø. Todël kai kurie teigë, kad jis buvo aseksualus ir galbût gyvenime niekados nëra turëjæs seksualiniø santykiø . Jam teliko viena iðeitis iðlieti savo seksualinæ fantazijà ir energijà – per pieðinius. Uþtat jo vaizduojama erekcija ir yra tokia iðryðkinta ir atkreipiantá patá pirmàjá þiûrovo dëmesá.
Apibendrinant, pastebime, kad Anglijos Art Nouveau menininko Aubrey Beardsley kuryboje pinasi uþdraustø Viktorijos fantazijø siekimas, homoseksualumas ir aseksualumas. Visas ðias teorijas pagrindþia jo kûryba: iðryðkinti ir iðdidinti falai, estetizuoti vyrai; pasirenkama literatûra iliustravimui bei draugø ratas.
