Post by sepulture on May 17, 2009 23:17:55 GMT 2
Leora Farber, „Her Mastering Touch“, vaðkas, audinys, rasti objektai, stiklas, nerûdijantis ir minkðtas plienas, 1995 – 6, 90 x 60 x 35 cm, Pietø Afrikos Nacionalinis meno muziejus, PAR
Leora Farber – ðiuolaikinë Pietø Afrikos Respublikos menininkë. Savo darbuose menininkë nagrinëja feministines problemas: moters kûnas jai yra diskursas, per kurá gali iðreikðti savo nuomonæ, kaip atsakà á ðiandienines socialines problemas. Savo darbuose ji stengiasi atskleisti Vakarø kultûros suformuotà poþiûrá á moters kûnà: nagrinëja socialinius klausimus, nukreiptus á kûno kultà, á kûno groþio suvokimà. Neatsitiktinai Faber dirba su vaðku – jis lengvai modeliuojamas, o tam tikroms koncepcijoms pasitarnauja savo savybe iðsilydyti – iðnykti – susinaikinti. Mano nagrinëjamas darbas – „Her Mastering Touch“. Ðiame esë analizuosiu ðio kûrinio sukeliamà pirmàjá áspûdá, kaip svarbià detalæ ne tiek kûrinio paveikumui, kiek perteikiamai menininkës þinutei, medþiagos svarbà bei santyká tarp þiûrovo ir objekto.
Pirmu áspûdþiu siekiama ðokiruoti þiûrovà. Taip yra todël, kad menininkë meistriðkai vaðkà iðmodeliuoja taip, tarsi korsetas bûtø pagamintas ið tikros þmogaus odos ir mësos. Ðiuo aspektu, moteris yra tik mësa ir oda, per kà sukuriamas tobulas moters iðorinis groþis. Menininkë garsiai iðreiðkia vakarietiðkà groþio sampratà – „groþis visada pagamintas, ne gimæs“ („beauty is always made not born“).
Pasak menininkës, ðiandien moteris gali susilaukti tik vieno komplimento: „O, numetei svorio“. Bûtent korsetas, pagamintas ið „mësos ir odos“, jau yra naujas graþus ir tobulas kûnas pagal ðiandieninius kanonus. Moteriai tereikia tik já uþsidëti ir atitiks visus falocentristinës kultûros reikalavimus. Groþis, mada, kanonai – tai tarsi besikeièiantys su laiku nauji rûbai – nauja oda.
Þiûrovo ir objekto santykis per atstumà. Korsetas, kuris pagamintas ið nepatvarios medþiagos, vaðko, árëmintas metaliniuose rëmuose ir uþdengtas stiklu. Objektas, kuris turi simbolinæ moters kûno árëminimo reikðmæ, dar kartà árëminamas stipriuose, metaliniuose rëmuose, kurie simbolizuoja nepajudinamà maskulinistinæ santvarkà. Moteris vyro pasaulyje, todël privalo paklusti jø pasaulio sukurtoms taisyklëms. Stiklas padidina atstumà, trukdo santykiauti, bendrauti. Lieka tik akis ir objektas. Vyriðka akis ir kanonizuota moteris. Faber mëgstama medþiaga, vaðkas, taip pat atlieka savo vaidmená: juk vaðkas nëra toks patvarus, kad bûtø galima já eksponuoti be apsaugos. Tai gali iðreikðti ir tipinæ moters gleþnumo, trapumo alegorijà, kurià privalu saugoti. Ji yra brangus objektas, o tuo labiau „patobulintas“ objektas.
Apibendrinant, „Her Mastering Touch“ kvestionuoja moters kûno kulto problemà: per parinktas medþiagas, metalinius árëminimus, atstumiantá pirmàjá áspûdá darbas iðreiðkia moters iðorinio groþio reikðmæ, poreiká „pagraþinti“ savo kûnà, nes yra árëminta maskulinistinës pasaulëþiûros rëmuose.
