Post by buvusi_cigarete on May 13, 2009 17:45:13 GMT 2
Čia šiaip, mokinuosi penktadienio egzui tai pagalvojau parasysiu įdomesniu faktelių iš K.Beito knygos "Pažinos biofilosofija" 
Enjoy like I did:
***
Filkas - mokslinės fantastikos žanro muzika. Jis taip pavadintas pagal folką (folklorinę muziką). Sakoma, kad viename pirmų straipsnių JAV spaudoje apie dainas mokslinės fantastikos megėjų renginiuose buvo korektūros klaida - vietoj folk buvo parašyta filk ir taip mokslinės fantastikos (toliau MF) megėjai šį žodį padarė MF mėgėjų folkloro pavadinimu. Filkas tradiciškai buvo ir yra dainuojamas įvairiuose fantastikos mėgėjų renginiuose. Filko dainų temos įvairios - nuo mokslinių fantastinių iki maginių fantastinių, nepamirštant ir "MF fanų buities". Kai kas filką vadina "elfų liaudies dainomis", nes viena iš ryškesnių filko šakų yra dainos maginės fantastikos temomis, iš jų ir apie elfus, jų įsivaizduojamą pasaulėvaizdį, neretai jos ir dainuojamos elfų kalba (sukurta D.R.R.Tolkino).
***
Keli MF apibrėžimai:
Damon Knight apibrėžimas: "Mokslinė fantastika yra tai, ką parodę pavadiname moksline fantastika".
Norman Spinrad ir Orson Card pateikia tokį apibrėžimą: "Mokslinė fantastika yra tai, ką leidėjai išleidžia su užrašu "mokslinė fantastika" arba knygų prekybininkai padeda į lentyną su užrašu "mokslinė fanastika"."
***
(čia aš sutrumpinsiu, kad viso teksto nerašyti)
Buvo manoma, kad gyvybę objektams suteikia kas nors, kas yra tame objekte. Gyvumas - gebėjimas judėti, augti ir veikti.
Rusijoje IX-XI a. smuklėse gėrimų sąraše būdavo gyvasis vanduo. Šis terminas tada reiškė iš esmės tą patį, ką dabar reiškia geriamas vanduo. Gyvuoju vandeniu jie tada vadino tekantį vandenį (upės, upeliai), o negyvuoju ar mirusiu - stovintį (ežerai). Šis terminas vėliau pasikeitė į šaltinio vandenį, o jau XIII a. jis visai išnyko. Išliko jis tik pasakose, kuriose įgijo mistišką ir magišką prasmę.
Galima prisiminti mitologinių ir literatūrinių numirėlių vampyrų savybę vengti tekančio vandens - vampyrai negali pereiti upelių ir upių, nes juose tekantis vanduo yra gyvas, ir tai vampyrui trukdo.
Karenai (Birma) tikėjo, kad mirusiųjų dvasios negali pereiti per vandenį. Todėl Birmos miškuose skersai upelių ištempti siūlai - tiltai dvasioms. Čia prieštaravimas - vampyrai, teigiama, irgi negali pereiti tekančio vandens. Bet vampyrai lyg ir besieliai. Sunku pasakyti, ar tai dera susieti į vieną sistemą.
(beje, taip pat kažkur buvo dar parašyta kodėl vampyrai nesimato veidrodyje, kadangi nerandu tos vietos - pati papasakosiu)
Sielos išvaizda - viena iš labiausiai žmones dominančių jos charakteristikų. Daugelyje tikėjimų ji neatsiejama nuo žmogaus (animistiškai - gyvūno, augalo ar daikto) ir manoma, jog ji atrodo taip, kaip žmogus atrodė po mirties. Yra toks posakis "Akys - sielos veidrodis", kuris manoma yra kilęs nuo to, jog buvo tikima, kad žiūrėdami į veidrodį matome ne save, o savo sielą. Todėl mirus kažkam šeimoje, buvo (ir yra) uždangstomi visi veidrodžiai, kad netyčia mirusiojo siela neįsikalintų viename. Taip pat ir sudužęs veidrodis reiškė nesėkmę, nes ten galėjo būti kažkieno nelaiminga siela.
Kadangi vampyrai besieliai, nes jie negyvi, t.y. siela yra palikusi kūna ir nebegrįžusi (taip dažniausiai buvo tikima, kad žmogus miršta, kai siela palieka kūna, tačiau į jį nebegrįžta, o tuo tarpu miegant ir sapnuojant - ji palieka kūna laikinai), tai jų neturėtų matytis veidrodžiuose.
***
Jei patikėtume šia idėja [kad siela atrodo taip, kaip mirusysis po mirties], belieka pagalvoti, kaip atrodytų šiuolaikinių žuvusiųjų sielos. Žuvusių nuo sprogimų sielor turėtų būti sudraskytos į gabalus, sudegusių nuo baltojo fosforo ar napalmo arba tiesiog dideliuose gaisruose - tiesiog nuodėguliai ar išvis pelenų ir CO2 debesėlis, tankų sutraiškytų žuvuisiųjų sielos irgi turėtų būti sutraiškytos...
***
1907m. toks gydytojas Duncan MacDougall pasiskelbė žinąs kiek sveria žmogaus siela (apie 21 gramą) ir kad mes vienintėliai tokią turime. Viską jis rimtai įrodė detaliai aprašęs savo eksperimentus. Deja, jie atrodo šiek tiek juokingai:
Jis pats susikonstravo lovą-svarstykles ir svėrė žmones jų mirimo metu. Svoris prieš mirti ir po jos vidutiniškai skyrėsi būtent 21 gramu. Skamba įspūdingai? O kaip skambės jei pasakysiu, jei tie žmonės buvo vos 6, o 2 matavimus iš viso reik atmesti, nes jie buvo ne itin geri (pvz, vienas ligonis numirė kątik paguldytas, dar nesuderinus svarstyklių). O negana to, tikėti savadarbėmis tų laikų svarstyklėmis ne itin prasminga...
MacDougall'as taip pat eksperimentą atliko su 15 šunų, kurie buvo marinami tiesiai ant svarstyklių, tačiau jų svoriai visai nesiskyrė, iš ko mokslininkas padarė išvadą, jog šunys bei kiti gyvūnai sielų neturi.
***
Tikėjimas reinkarnacija buvo kai kurių papročių pagrindas. Pvz., algonkinai tikėjo reinkarnacija, todėl mirusiuosius laidodavo pakelėse, kad sielos galėtų pereiti į praeinančias moteris ir vėl atgimti. Kai kurios tautos tikėjo, kad vėjas gali pripūsti moterį, ir ši pastoja. Galbūt tai susiję su įsiskverbiančia siela?
***
Apie prietaringumą... Kuo žmogus dažniau susiduria su kokia rizika - tuo jis prietaringesnis, pvz, sportininkai, gydytojai...
Prietaringumu pasižymi ir studentai. Prastai išmokęs studentas negali garantuoti, kad jam pasitaikys tinkamas bilietas su klausimais, kuriuos jis žino. Taip jis atsiduria rizikos situacijoje, kur atsiranda prietarų (laimingi kaklaraiščiai ar bateliai; egzamino laikymas nesiprausus ir kt.).
***
Apie panašumo principą - jei daiktas, gyvūnas ar žmogus panašus į kažką kitą, tai juos sieja maginis ryšys ir vieną kažkaip paveikus, tą patį pajus ir kitas.
Panašiai liaudies medicinos siūlomos vaistažolės nuo širdies kartais turi širdies formos lapus, nuo inkstų - inkstų formos lapus. O garsieji afrodiziakai paprastai yra arba šiaip imponuojantys preparatai (pvz, iš tigro kaulų), arba primenantys vyro ar moters lytinius organus (bananai, austrės), arba ir tokie, ir tokie (raganosio ragas).
***
Apie kenkimo (juodąją) magiją...
Melanezai, kai kurios Europos tautos. Jos naudojo kenkimą pavėjui - matydami priešininko veidą riaugėdavo pavėjui, link priešininko.
***
Na ir pasigardžiavimui dar apie MF. Kas netingit paskaitykit šį skyrelį, tikrai linksmas
Enjoy like I did:***
Filkas - mokslinės fantastikos žanro muzika. Jis taip pavadintas pagal folką (folklorinę muziką). Sakoma, kad viename pirmų straipsnių JAV spaudoje apie dainas mokslinės fantastikos megėjų renginiuose buvo korektūros klaida - vietoj folk buvo parašyta filk ir taip mokslinės fantastikos (toliau MF) megėjai šį žodį padarė MF mėgėjų folkloro pavadinimu. Filkas tradiciškai buvo ir yra dainuojamas įvairiuose fantastikos mėgėjų renginiuose. Filko dainų temos įvairios - nuo mokslinių fantastinių iki maginių fantastinių, nepamirštant ir "MF fanų buities". Kai kas filką vadina "elfų liaudies dainomis", nes viena iš ryškesnių filko šakų yra dainos maginės fantastikos temomis, iš jų ir apie elfus, jų įsivaizduojamą pasaulėvaizdį, neretai jos ir dainuojamos elfų kalba (sukurta D.R.R.Tolkino).
***
Keli MF apibrėžimai:
Damon Knight apibrėžimas: "Mokslinė fantastika yra tai, ką parodę pavadiname moksline fantastika".
Norman Spinrad ir Orson Card pateikia tokį apibrėžimą: "Mokslinė fantastika yra tai, ką leidėjai išleidžia su užrašu "mokslinė fantastika" arba knygų prekybininkai padeda į lentyną su užrašu "mokslinė fanastika"."
***
(čia aš sutrumpinsiu, kad viso teksto nerašyti)
Buvo manoma, kad gyvybę objektams suteikia kas nors, kas yra tame objekte. Gyvumas - gebėjimas judėti, augti ir veikti.
Rusijoje IX-XI a. smuklėse gėrimų sąraše būdavo gyvasis vanduo. Šis terminas tada reiškė iš esmės tą patį, ką dabar reiškia geriamas vanduo. Gyvuoju vandeniu jie tada vadino tekantį vandenį (upės, upeliai), o negyvuoju ar mirusiu - stovintį (ežerai). Šis terminas vėliau pasikeitė į šaltinio vandenį, o jau XIII a. jis visai išnyko. Išliko jis tik pasakose, kuriose įgijo mistišką ir magišką prasmę.
Galima prisiminti mitologinių ir literatūrinių numirėlių vampyrų savybę vengti tekančio vandens - vampyrai negali pereiti upelių ir upių, nes juose tekantis vanduo yra gyvas, ir tai vampyrui trukdo.
Karenai (Birma) tikėjo, kad mirusiųjų dvasios negali pereiti per vandenį. Todėl Birmos miškuose skersai upelių ištempti siūlai - tiltai dvasioms. Čia prieštaravimas - vampyrai, teigiama, irgi negali pereiti tekančio vandens. Bet vampyrai lyg ir besieliai. Sunku pasakyti, ar tai dera susieti į vieną sistemą.
(beje, taip pat kažkur buvo dar parašyta kodėl vampyrai nesimato veidrodyje, kadangi nerandu tos vietos - pati papasakosiu)
Sielos išvaizda - viena iš labiausiai žmones dominančių jos charakteristikų. Daugelyje tikėjimų ji neatsiejama nuo žmogaus (animistiškai - gyvūno, augalo ar daikto) ir manoma, jog ji atrodo taip, kaip žmogus atrodė po mirties. Yra toks posakis "Akys - sielos veidrodis", kuris manoma yra kilęs nuo to, jog buvo tikima, kad žiūrėdami į veidrodį matome ne save, o savo sielą. Todėl mirus kažkam šeimoje, buvo (ir yra) uždangstomi visi veidrodžiai, kad netyčia mirusiojo siela neįsikalintų viename. Taip pat ir sudužęs veidrodis reiškė nesėkmę, nes ten galėjo būti kažkieno nelaiminga siela.
Kadangi vampyrai besieliai, nes jie negyvi, t.y. siela yra palikusi kūna ir nebegrįžusi (taip dažniausiai buvo tikima, kad žmogus miršta, kai siela palieka kūna, tačiau į jį nebegrįžta, o tuo tarpu miegant ir sapnuojant - ji palieka kūna laikinai), tai jų neturėtų matytis veidrodžiuose.
***
Jei patikėtume šia idėja [kad siela atrodo taip, kaip mirusysis po mirties], belieka pagalvoti, kaip atrodytų šiuolaikinių žuvusiųjų sielos. Žuvusių nuo sprogimų sielor turėtų būti sudraskytos į gabalus, sudegusių nuo baltojo fosforo ar napalmo arba tiesiog dideliuose gaisruose - tiesiog nuodėguliai ar išvis pelenų ir CO2 debesėlis, tankų sutraiškytų žuvuisiųjų sielos irgi turėtų būti sutraiškytos...
***
1907m. toks gydytojas Duncan MacDougall pasiskelbė žinąs kiek sveria žmogaus siela (apie 21 gramą) ir kad mes vienintėliai tokią turime. Viską jis rimtai įrodė detaliai aprašęs savo eksperimentus. Deja, jie atrodo šiek tiek juokingai:
Jis pats susikonstravo lovą-svarstykles ir svėrė žmones jų mirimo metu. Svoris prieš mirti ir po jos vidutiniškai skyrėsi būtent 21 gramu. Skamba įspūdingai? O kaip skambės jei pasakysiu, jei tie žmonės buvo vos 6, o 2 matavimus iš viso reik atmesti, nes jie buvo ne itin geri (pvz, vienas ligonis numirė kątik paguldytas, dar nesuderinus svarstyklių). O negana to, tikėti savadarbėmis tų laikų svarstyklėmis ne itin prasminga...
MacDougall'as taip pat eksperimentą atliko su 15 šunų, kurie buvo marinami tiesiai ant svarstyklių, tačiau jų svoriai visai nesiskyrė, iš ko mokslininkas padarė išvadą, jog šunys bei kiti gyvūnai sielų neturi.
***
Tikėjimas reinkarnacija buvo kai kurių papročių pagrindas. Pvz., algonkinai tikėjo reinkarnacija, todėl mirusiuosius laidodavo pakelėse, kad sielos galėtų pereiti į praeinančias moteris ir vėl atgimti. Kai kurios tautos tikėjo, kad vėjas gali pripūsti moterį, ir ši pastoja. Galbūt tai susiję su įsiskverbiančia siela?
***
Apie prietaringumą... Kuo žmogus dažniau susiduria su kokia rizika - tuo jis prietaringesnis, pvz, sportininkai, gydytojai...
Prietaringumu pasižymi ir studentai. Prastai išmokęs studentas negali garantuoti, kad jam pasitaikys tinkamas bilietas su klausimais, kuriuos jis žino. Taip jis atsiduria rizikos situacijoje, kur atsiranda prietarų (laimingi kaklaraiščiai ar bateliai; egzamino laikymas nesiprausus ir kt.).
***
Apie panašumo principą - jei daiktas, gyvūnas ar žmogus panašus į kažką kitą, tai juos sieja maginis ryšys ir vieną kažkaip paveikus, tą patį pajus ir kitas.
Panašiai liaudies medicinos siūlomos vaistažolės nuo širdies kartais turi širdies formos lapus, nuo inkstų - inkstų formos lapus. O garsieji afrodiziakai paprastai yra arba šiaip imponuojantys preparatai (pvz, iš tigro kaulų), arba primenantys vyro ar moters lytinius organus (bananai, austrės), arba ir tokie, ir tokie (raganosio ragas).
***
Apie kenkimo (juodąją) magiją...
Melanezai, kai kurios Europos tautos. Jos naudojo kenkimą pavėjui - matydami priešininko veidą riaugėdavo pavėjui, link priešininko.
***
Na ir pasigardžiavimui dar apie MF. Kas netingit paskaitykit šį skyrelį, tikrai linksmas
