Post by sepulture on Apr 23, 2009 18:36:51 GMT 2
Marlene Dumas “Mirusi Marilyn” – antra mirtis
Marlene Dumas, XX a. pab. – XXI a. dailininkë, garsëja mirties apnuoginimu savo kûryboje. Jai svarbus þmogaus gyvenimo etapas nuo pat gimimo iki mirties, kurá lydi seksualinës aistros, meilë, emocijos, neviltis, iðsekimai ir t.t. M. Dumas naudoja fotografiná kûno realistiðkumà, psichologiðkai gilias veido iðraiðkas bei tradicinius vakarietiðkus simbolius, kad perteiktø ðiuolaikinio pasaulio ir istorijos diskurso santyká. Remiantis W. J. T. Mitchello ikonologine analize, nagrinësiu paveikslà „Mirusi Marilyn“ (1 pav.). Trimis pakopomis – vaizdo, teksto ir ideologijos analizëmis – iðnagrinësiu, pradedant nuo vaizdø atpaþinimo iki ðiuolaikinës ideologijos sluoksniø.
Pradedant pirmine – motyvø atpaþinimo – pakopa, ðiame paveiksle vaizduojama moteris. Remiantis tiek pavadinimu, tiek vaizduojamosios veido iðdarkymu – mëlynëmis, lavondëmëmis, sukritusiais veido raumenimis, – visa tai aiðkiai nurodo, kad tai – mirusi moteris.
Pagal antràjà pakopà – nustatant vaizdø ikonografijà – ieðkosiu pirminiø mirusiojo vaizdavimo ðaltiniø. Þmonëms jau nuo gilios senovës bûdingas mirusiøjø kultas. Mikënø kultûrai buvo bûdinga gaminti mirties kaukes mirusiojo veidui uþdengti, senovës romënai savo namuose laikydavo mirusiø protëviø biustus, o Al Fajumo portretai taip pat turëjo aiðkià ir vienintelæ paskirtá. Pasak P. Aries, þmogus sàmoningai visada buvo kartu su mirtimi. Ne veltui mirèiai skiriama tiek daug dëmesio: mirties personifikacijø sutiksime net vaikø pasakose. Taèiau paveikslo pavadinimas leidþia identifikuoti portretuojamà asmená – Marilyn Monroe. Po tragiðkos popkultûros dievaitës mirties visuomenëje plaèiai pasklido jos autopsinë fotografija. Bûtent pagal jà M. Dumas ir nutapë ðá pomirtiná portretà.
Pagal treèiàjà – ideologinæ – pakopà, turiu iðsiaiðkinti, koká krûvá paveikslui duoda ðiuolaikinis þiûrovo màstymas. Visø pirma, Marilyn Monroe mirë 1962 m. Tiek savo gyvenamuoju laikotarpiu, tiek iki ðiø dienø ji kaip sekso simbolis vis dar sëkmingai idealizuojama. Ji vizualiai puikiai pasitarnauja masiniø priemoniø uþtaisams. Taèiau jos ilgai kurtà ivaizdá sugadino pomirtinë fotografija ið morgo, kurioje jos veidas visiems buvo nebeatpaþástamas dël savo visiðkai prieðingo – atgrasaus, ðlykðtaus kaip senos moters – vaizdo. Ðiandien M. Dumas mums primena apie visø garbinamà ikonà ið kitos pusës – mirusios M. Monroe. Toks jos portretas parodo popkltûroje kuriamos idealios netikrovës trapumà, trumpalaikiðkumà. Ið kitos pusës, vieniems tai sukelia antrà pasibaisëjimà, áþeidþianèià bangà, o kitiems – tai irgi yra savotiðkas groþis, tik akistata su realybe – mirtimi. Galiausiai, ðitaip yra galimybë dar kartà palaidoti M. Monroe, kai pastaraisiais metais visuomenë susidûrë su kitø jos amþininkiø iðëjimu ið mûsø pasaulio .
Reziumuojant, pagal W. J. T. Mitchello ikonologijà, M. Dumas paveikslas „Mirusi Marilyn“ atskleidþia kûrinio kelià nuo pirminio vaizdo – pomirtiniø portretø – iki ðiuolaikinio kultûrinio ideologinio sluoksnio daromos átakos interpretacijoms.
1. Marlene Dumas, „Mirusi Marilyn“, drobë, aliejus, 2008, 15 3/4 x 19 11/16 coliai, privati kolekcija, New York
Marlene Dumas, XX a. pab. – XXI a. dailininkë, garsëja mirties apnuoginimu savo kûryboje. Jai svarbus þmogaus gyvenimo etapas nuo pat gimimo iki mirties, kurá lydi seksualinës aistros, meilë, emocijos, neviltis, iðsekimai ir t.t. M. Dumas naudoja fotografiná kûno realistiðkumà, psichologiðkai gilias veido iðraiðkas bei tradicinius vakarietiðkus simbolius, kad perteiktø ðiuolaikinio pasaulio ir istorijos diskurso santyká. Remiantis W. J. T. Mitchello ikonologine analize, nagrinësiu paveikslà „Mirusi Marilyn“ (1 pav.). Trimis pakopomis – vaizdo, teksto ir ideologijos analizëmis – iðnagrinësiu, pradedant nuo vaizdø atpaþinimo iki ðiuolaikinës ideologijos sluoksniø.
Pradedant pirmine – motyvø atpaþinimo – pakopa, ðiame paveiksle vaizduojama moteris. Remiantis tiek pavadinimu, tiek vaizduojamosios veido iðdarkymu – mëlynëmis, lavondëmëmis, sukritusiais veido raumenimis, – visa tai aiðkiai nurodo, kad tai – mirusi moteris.
Pagal antràjà pakopà – nustatant vaizdø ikonografijà – ieðkosiu pirminiø mirusiojo vaizdavimo ðaltiniø. Þmonëms jau nuo gilios senovës bûdingas mirusiøjø kultas. Mikënø kultûrai buvo bûdinga gaminti mirties kaukes mirusiojo veidui uþdengti, senovës romënai savo namuose laikydavo mirusiø protëviø biustus, o Al Fajumo portretai taip pat turëjo aiðkià ir vienintelæ paskirtá. Pasak P. Aries, þmogus sàmoningai visada buvo kartu su mirtimi. Ne veltui mirèiai skiriama tiek daug dëmesio: mirties personifikacijø sutiksime net vaikø pasakose. Taèiau paveikslo pavadinimas leidþia identifikuoti portretuojamà asmená – Marilyn Monroe. Po tragiðkos popkultûros dievaitës mirties visuomenëje plaèiai pasklido jos autopsinë fotografija. Bûtent pagal jà M. Dumas ir nutapë ðá pomirtiná portretà.
Pagal treèiàjà – ideologinæ – pakopà, turiu iðsiaiðkinti, koká krûvá paveikslui duoda ðiuolaikinis þiûrovo màstymas. Visø pirma, Marilyn Monroe mirë 1962 m. Tiek savo gyvenamuoju laikotarpiu, tiek iki ðiø dienø ji kaip sekso simbolis vis dar sëkmingai idealizuojama. Ji vizualiai puikiai pasitarnauja masiniø priemoniø uþtaisams. Taèiau jos ilgai kurtà ivaizdá sugadino pomirtinë fotografija ið morgo, kurioje jos veidas visiems buvo nebeatpaþástamas dël savo visiðkai prieðingo – atgrasaus, ðlykðtaus kaip senos moters – vaizdo. Ðiandien M. Dumas mums primena apie visø garbinamà ikonà ið kitos pusës – mirusios M. Monroe. Toks jos portretas parodo popkltûroje kuriamos idealios netikrovës trapumà, trumpalaikiðkumà. Ið kitos pusës, vieniems tai sukelia antrà pasibaisëjimà, áþeidþianèià bangà, o kitiems – tai irgi yra savotiðkas groþis, tik akistata su realybe – mirtimi. Galiausiai, ðitaip yra galimybë dar kartà palaidoti M. Monroe, kai pastaraisiais metais visuomenë susidûrë su kitø jos amþininkiø iðëjimu ið mûsø pasaulio .
Reziumuojant, pagal W. J. T. Mitchello ikonologijà, M. Dumas paveikslas „Mirusi Marilyn“ atskleidþia kûrinio kelià nuo pirminio vaizdo – pomirtiniø portretø – iki ðiuolaikinio kultûrinio ideologinio sluoksnio daromos átakos interpretacijoms.
1. Marlene Dumas, „Mirusi Marilyn“, drobë, aliejus, 2008, 15 3/4 x 19 11/16 coliai, privati kolekcija, New York
Ir kai tu man priminei, tai pagalvojau, kad tiksliai, juk ir vadinasi mirusi Marilyn, tai kodėl turėtų būti labai panaši į gyvą? 
Nors gal estetinis vaizdas ir geresnis būna. 