Post by sepulture on Apr 23, 2009 18:32:29 GMT 2
Auðros Vartø Ðvè. Marijos Gailestingumo Motinos paveikslo ikonografinë sintezë
Vilniaus Auðros Vartai kaip ir Ðvè. Marijos Gailestingumo Motinos paveikslas yra lietuviams svarbi istoriniu ir religiniu aspektu. Ðis paveikslas laikytinas stebuklingu ir net buvo nukentëjæs nuo ðautinës „þaizdos“. 1993 m. já aplankë popieþius Jonas Paulius II, todël prieð tai dar buvo skubiai restauruotas. Ðiuo atveju visa tai paveisklui tik á gera, nes buvo suteikta galimybë bent ðiek tiek giliau patyrinëti paveiksà, jo kilmæ, iðtakas.
Su krikðèionybës sklaida á Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës þemes atëjo ir ðventøjø kultai, o Ðvè. Mergelës Marijos kultas bene stipriausiai paplito. Kaip pastebi Danas Lapkus, „Rytø Europoje tautà daþnai personifikuoja moters, ypaè motinos, paveikslas. Tai galbût susijæ su organizuotu religingumu, paremtu ðvenèiausios Mergelës Marijos kultu. Jau septynioliktajame amþiuje Abiejø Tautø Respublikoje Marija buvo paskelbta Lenkijos karaliene, taip pabrëþiant tiesioginá ryðá tarp nacionalizmo ir religijos. Todël nenuostabu, kad ir Lietuvos Sàjûdþio pirmininkas profesorius Vytautas Landsbergis, lyg tæsdamas ðià tradicijà, 1990 m. mitinge Vilniaus Katedros aikðtëje liepë daugiatûkstantinei miniai klauptis ir paaukojo Lietuvà Marijai.“
Panaðiai ir Vytauto Didþiojo vardas neatsiejamas nuo Ðvè. M. Marijos: teigiama, kad Senøjø ir Naujøjø Trakø Madonø (Dievo Motina Dangaus Karalienë ir Ðvè. Mergelë Marija su Kûdikiu) paveikslai buvo imperatoriaus Emanuelio II Paleologo padovanoti Vytautui Didþiajam. Be to, Vytauto karûnacijos data buvo parinkta Ðvè. M. Marijos gimimo diena. Ir nors Vytautas nebuvo karûnuotas, taèiau simboliðkai karûnavome Marijà. Mûsø kraðte Marija buvo kaip Nicopoia (pergalingoji) – simbolizuojanti pergales prieð prieðus, kas daþniausiai neatsitiktinai bûdavo automatiðkai susiejama su Vytauto Didþiojo pergalëmis .
Su Auðros Vartø Ðvè. Marijos Gailestingumo Motinos paveikslo populiarinimu susijæs Basøjø karmelitø vienuolynas, persikëlæs á tà vietà 1626 m. ir pastatæs medinæ koplyèià. Tada paveikslas buvo papuoðtas Vilniaus auksakaliø padarytais sidabriniais paauksuotais rûbais. 1675 m. Vilniaus jëzuitø akademija Auðros Vartø Marijà pasirinko savo globëja. Medinë koplyèia sudegë per 1715 – øjø Vilniaus gaisrà. Apie 1719 metus jos vietoje pastatyta mûrinë koplyèia. 1829 m. ji buvo rekonstruota ir ágavo neoklasicizmo bruoþø. Toks yra dabartinis mûsø akimis matomas vaizdas. Ir nors Basøjø karmelitø jau nebeliko, taèiau koplyèia iki ðiol veikia, o paveikslas tebegarbinamas .
Pagrinde remdamasi Vilniaus dailës akademijos leidyklos iðleistu straipsniø rinkiniu Auðros Vartø Ðvè. Marijos Gailestingumo Motinos paveikslas, Marios Kalamajskos – Saeed tyrinëjimais bei Krikðèioniðkosios ikonografijos þodynu, bandysiu iðnagrinëti Auðros Vartø Ðvè. Marijos Gailestingumo Motinos paveikslo ikonografijà: atsekti pirmavaizdþius raðytiniuose ðaltiniuose, vaizduojamø simboliø, motyvø, ávaizdþiø paplitimà ir rasti sintezæ tarp kitø Marijos siuþetø.
Vilniaus Auðros Vartø Ðvè. Marijos Gailestingumo Motinos paveikslas, garsëjantis stebuklais, yra neatsiejama tautinio ávaizdþio dalis. Jis tapytas aliejiniais daþais ant aðtuoniø sujungtø àþuoliniø lentø XVII a. pr. pagal flamandø italienisto Martino de Voso (1523 – 1603) pieðiná, veikiausiai remiantis Tomo de Leu (de Voso kompozicijos) 1580 m. grafine versija . „Ypaè glaudûs ryðiai siejo já su broliø Hieronimo ir Antonio Wierixø, priklausiusiø to meto Nyderlandø grafikø elitui, dirbtuve. H. Wierixas (1553 – 1619) sukûrë Iðganytojo ir Dievo Motinos atvaizdø iki pusës keletà variantø pagal M. de Voso pieðinius. Tarp tø graviûriø yra ypaè ádomi pora, nes Marijos atvaizdas yra lygiai toks pats kaip ir Auðros Vartø paveiksle. Abu Wierixø raiþiniai nebuvo vienintelës autorinës pieðinio versijos reprodukcijos. Ið iðlikusiø lenkø rinkiniuose yra þinomi du pavyzdþiai: vienas anoniminis, kitas su Nyderlandø raiþytojo Tomo de Leu signatûra.“ M. Kalamajska – Saeed lygindama visas kopijas, teigia, kad pasinaudota T. de Leu kopija. Jo „graviûrà iðskiria malonaus ðvelnumo iðraiðka, emanuojanti ið Marijos veido, raiþinio veidas tarsi ðvelniausiø bruoþø, atrodo smulkiausias ir subtiliausias“. Auðros Vartø Ðvè. Marija vaizduojama iki pusës, be kûdikio, galva kiek pakreipta á deðinæ, rankos sudëtos kryþmai. Galvà dengia dvi karûnos, nimbas su þvaigþdëmis, apaèioje pavaizduotas jaunaties pjautuvas, o figûra uþdengta sidabriniu aptaisu. Pagal ikonografinæ analizæ bandysiu atsekti ðio siuþeto pirmavaizdþius bei aptarti keliø Ðvè. Marijos siuþetø sintezæ viename paveiksle.
Visø pirma, ðio paveikslo titulas nurodo siuþetà. Gailestingoji Marija vaizduojama viena be kûdikio. Daþniausiai ji per Paskutiná Teismà bûna iðtiesusi rankas á ðalis, o po savo apsiaustu sauganti maldaujanèius tikinèiuosius. Gailestingosios Dievo Motinos, Marijos Uþtarëjos (lot. Mater Misericordiae) ikonografinis tipas paplito XIII – XV a. Viduramþiais tikëta, kad visos nelaimës yra Dievo rûstybës árodymas. Todël pagalbos praðyta ðventøjø ir Dievo Motinos. Galima daryti prielaidà, kad Vilniaus miesto vartai buvo strateginë vieta ðiam paveikslui, kad saugotø miestà nuo negandø, karø, maro. Ypatingai atkreipiant dëmesá á Bizantijoje paplitusá Blacherniotissa tipà: 626 m. Konstantinopolio Choros vienuolyno Mergelë tapo miesto ir imperijos globëja bei emblema, kai ikona padëjo atremti avarø puolimà. Nuo to laiko Bizantijos imperatoriai ðiai ikonai teikë ypatingà reikðmæ – laikë jø globëja, todël ji bûdavo neðama, þygiuojant á mûðá .
Kaip jau minëta, Ðvè. Marijos rankos pagal Gailestingumo Dievo Motinos ikonografijà turëtø bûti iðskleistos arba sulaikanèios Dievo rûstybës strëles. Taèiau Marijos rankos sukryþiuotos ant krûtinës. Toks variantas galimas kitame siuþete – Nekaltai Pradëtos Ðvè. M. Marijos, Ðvè. M. Marijos Nekalto Prasidëjimo (lot. Immaculata) . Ji buvo vaizduojama ant krûtinës arba maldai sudëtomis rankomis, ant jaunaties pjautuvo. Mënulis – senas simbolis, susijæs su moteriðkumu, vaisingumu, nëðtumu, todël krikðèionybëje susietas su Ðvè. Marija ir jos Nekaltu Prasidëjimu. Pagal ikonografijà jos galvà turi supti 12 þvaigþdþiø vainikas. Auðros Vartø Ðvè. Marijos nimbas yra sudarytas ið 42 spinduliø ir 12 þvaigþdþiø. Nimbai, aureolës, glorijos, mandorlos iðreiðkia ðviesà, o tai yra dieviðkumo, ðventumo, dangiðkojo karaliðkumo simbolis, kuris paplitæs nuo IV a. Ðviesos spinduliai ákomponuojami á apskritimà, nes tai – amþinumo, dangaus simbolis . Esminiai bruoþai paimti ið Apokalipsës .
Ðvè. Marijos galvà dengia dvi karûnos. Karûna yra aukðèiausios valdþios simbolis. Karûna atsirado ið senovës tautø laurø. Platesne prasme susijusi su rato, spinduliø, ragø simboliais . Karûnuota Marija iðreiðkia dangiðkà valdþià. Dievo Motinos Dangaus Karalienës, Ðvè. M. Marijos Dangaus Karalienës (lot. Regina Coeli) ikonografinis tipas kilo ið XII – XIII a. mistinës literatûros.
Ðitø keliø sintezæ atskleidþia kitas ikonografinis tipas – Deesis. „Daþniausiai jis sudaro diptikà su Kristumi Salvator arba triptikà su Kristumi ir Jonu Krikðtytoju. Auðros Marijos paveikslas – taip pat diptiko dalis, nes 1798 m. vizitacijoje minimi du ant àþuoliniø lentø tapyti paveikslai vienodo dydþio ir viena ranka tapyti. Vienas – Vieðpaties Jëzaus, rankoje pasaulá laikanèio (Salvator Mundi), yra basøjø karmelitø koridoriuje prie bibliotekos. Kitas – Ðvè. M. Marijos Auðros Vartø koplyèioje. Auðros Vartø Marija jungia Mater Dolorosa ir Mater Misericordiae koncepcijas, taip pat siejasi su Immaculata, kurioje Marija traktuojama kaip Apsilankymo ir Apreiðkimo Jonui nuotaka. Kaip ir bûdinga Immaculata ikonografiniam tipui, Auðros Vartø Marija vaizduojama be kûdikio, nuolankiai palenkusi galvà, nuleidusi akis, maldai sukryþiavusi rankas ant krûtinës.” .
Auðros Vartø Ðvè. Marijos Gailestingumo Motinos paveikslas tapytas aliejumi XVII a. ant aðtuoniø sujungtø àþuoliniø lentø pagal M. de Voso sukurtà paveikslo kompozicijà, remiantis T. de Leu reprodukcija. Paveiksle atsiskleidþia net keli ikonografiniai tipai (Mater Misericordiae, Immaculata, Mater Dolorosa), toká junginá vadiname Deesis. Paprastai tai yra diptikas, susidedantis ið Kristaus Salvator ir Ðvè. M. Marijos, arba triptikas su Kristumi ir Jonu Krikðtytoju. Auðros Vartø paveikslas yra diptikas, nes buvo ta paèia maniera tapytas Kristaus, laikanèio pasaulá ir laiminanèio, paveikslas.
P.S. „Ir pasirodë danguje didingas þenklas: moteris, apsisiautusi saule, po jos kojø mënulis, o ant galvos dvylikos þvaigþdþiø vainikas. Ji buvo nëðèia ir dejavo, kentëdama sàrëmius bei gimdymo sopulius“ (Apr. 12, 1 – 2).
Vilniaus Auðros Vartai kaip ir Ðvè. Marijos Gailestingumo Motinos paveikslas yra lietuviams svarbi istoriniu ir religiniu aspektu. Ðis paveikslas laikytinas stebuklingu ir net buvo nukentëjæs nuo ðautinës „þaizdos“. 1993 m. já aplankë popieþius Jonas Paulius II, todël prieð tai dar buvo skubiai restauruotas. Ðiuo atveju visa tai paveisklui tik á gera, nes buvo suteikta galimybë bent ðiek tiek giliau patyrinëti paveiksà, jo kilmæ, iðtakas.
Su krikðèionybës sklaida á Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës þemes atëjo ir ðventøjø kultai, o Ðvè. Mergelës Marijos kultas bene stipriausiai paplito. Kaip pastebi Danas Lapkus, „Rytø Europoje tautà daþnai personifikuoja moters, ypaè motinos, paveikslas. Tai galbût susijæ su organizuotu religingumu, paremtu ðvenèiausios Mergelës Marijos kultu. Jau septynioliktajame amþiuje Abiejø Tautø Respublikoje Marija buvo paskelbta Lenkijos karaliene, taip pabrëþiant tiesioginá ryðá tarp nacionalizmo ir religijos. Todël nenuostabu, kad ir Lietuvos Sàjûdþio pirmininkas profesorius Vytautas Landsbergis, lyg tæsdamas ðià tradicijà, 1990 m. mitinge Vilniaus Katedros aikðtëje liepë daugiatûkstantinei miniai klauptis ir paaukojo Lietuvà Marijai.“
Panaðiai ir Vytauto Didþiojo vardas neatsiejamas nuo Ðvè. M. Marijos: teigiama, kad Senøjø ir Naujøjø Trakø Madonø (Dievo Motina Dangaus Karalienë ir Ðvè. Mergelë Marija su Kûdikiu) paveikslai buvo imperatoriaus Emanuelio II Paleologo padovanoti Vytautui Didþiajam. Be to, Vytauto karûnacijos data buvo parinkta Ðvè. M. Marijos gimimo diena. Ir nors Vytautas nebuvo karûnuotas, taèiau simboliðkai karûnavome Marijà. Mûsø kraðte Marija buvo kaip Nicopoia (pergalingoji) – simbolizuojanti pergales prieð prieðus, kas daþniausiai neatsitiktinai bûdavo automatiðkai susiejama su Vytauto Didþiojo pergalëmis .
Su Auðros Vartø Ðvè. Marijos Gailestingumo Motinos paveikslo populiarinimu susijæs Basøjø karmelitø vienuolynas, persikëlæs á tà vietà 1626 m. ir pastatæs medinæ koplyèià. Tada paveikslas buvo papuoðtas Vilniaus auksakaliø padarytais sidabriniais paauksuotais rûbais. 1675 m. Vilniaus jëzuitø akademija Auðros Vartø Marijà pasirinko savo globëja. Medinë koplyèia sudegë per 1715 – øjø Vilniaus gaisrà. Apie 1719 metus jos vietoje pastatyta mûrinë koplyèia. 1829 m. ji buvo rekonstruota ir ágavo neoklasicizmo bruoþø. Toks yra dabartinis mûsø akimis matomas vaizdas. Ir nors Basøjø karmelitø jau nebeliko, taèiau koplyèia iki ðiol veikia, o paveikslas tebegarbinamas .
Pagrinde remdamasi Vilniaus dailës akademijos leidyklos iðleistu straipsniø rinkiniu Auðros Vartø Ðvè. Marijos Gailestingumo Motinos paveikslas, Marios Kalamajskos – Saeed tyrinëjimais bei Krikðèioniðkosios ikonografijos þodynu, bandysiu iðnagrinëti Auðros Vartø Ðvè. Marijos Gailestingumo Motinos paveikslo ikonografijà: atsekti pirmavaizdþius raðytiniuose ðaltiniuose, vaizduojamø simboliø, motyvø, ávaizdþiø paplitimà ir rasti sintezæ tarp kitø Marijos siuþetø.
Vilniaus Auðros Vartø Ðvè. Marijos Gailestingumo Motinos paveikslas, garsëjantis stebuklais, yra neatsiejama tautinio ávaizdþio dalis. Jis tapytas aliejiniais daþais ant aðtuoniø sujungtø àþuoliniø lentø XVII a. pr. pagal flamandø italienisto Martino de Voso (1523 – 1603) pieðiná, veikiausiai remiantis Tomo de Leu (de Voso kompozicijos) 1580 m. grafine versija . „Ypaè glaudûs ryðiai siejo já su broliø Hieronimo ir Antonio Wierixø, priklausiusiø to meto Nyderlandø grafikø elitui, dirbtuve. H. Wierixas (1553 – 1619) sukûrë Iðganytojo ir Dievo Motinos atvaizdø iki pusës keletà variantø pagal M. de Voso pieðinius. Tarp tø graviûriø yra ypaè ádomi pora, nes Marijos atvaizdas yra lygiai toks pats kaip ir Auðros Vartø paveiksle. Abu Wierixø raiþiniai nebuvo vienintelës autorinës pieðinio versijos reprodukcijos. Ið iðlikusiø lenkø rinkiniuose yra þinomi du pavyzdþiai: vienas anoniminis, kitas su Nyderlandø raiþytojo Tomo de Leu signatûra.“ M. Kalamajska – Saeed lygindama visas kopijas, teigia, kad pasinaudota T. de Leu kopija. Jo „graviûrà iðskiria malonaus ðvelnumo iðraiðka, emanuojanti ið Marijos veido, raiþinio veidas tarsi ðvelniausiø bruoþø, atrodo smulkiausias ir subtiliausias“. Auðros Vartø Ðvè. Marija vaizduojama iki pusës, be kûdikio, galva kiek pakreipta á deðinæ, rankos sudëtos kryþmai. Galvà dengia dvi karûnos, nimbas su þvaigþdëmis, apaèioje pavaizduotas jaunaties pjautuvas, o figûra uþdengta sidabriniu aptaisu. Pagal ikonografinæ analizæ bandysiu atsekti ðio siuþeto pirmavaizdþius bei aptarti keliø Ðvè. Marijos siuþetø sintezæ viename paveiksle.
Visø pirma, ðio paveikslo titulas nurodo siuþetà. Gailestingoji Marija vaizduojama viena be kûdikio. Daþniausiai ji per Paskutiná Teismà bûna iðtiesusi rankas á ðalis, o po savo apsiaustu sauganti maldaujanèius tikinèiuosius. Gailestingosios Dievo Motinos, Marijos Uþtarëjos (lot. Mater Misericordiae) ikonografinis tipas paplito XIII – XV a. Viduramþiais tikëta, kad visos nelaimës yra Dievo rûstybës árodymas. Todël pagalbos praðyta ðventøjø ir Dievo Motinos. Galima daryti prielaidà, kad Vilniaus miesto vartai buvo strateginë vieta ðiam paveikslui, kad saugotø miestà nuo negandø, karø, maro. Ypatingai atkreipiant dëmesá á Bizantijoje paplitusá Blacherniotissa tipà: 626 m. Konstantinopolio Choros vienuolyno Mergelë tapo miesto ir imperijos globëja bei emblema, kai ikona padëjo atremti avarø puolimà. Nuo to laiko Bizantijos imperatoriai ðiai ikonai teikë ypatingà reikðmæ – laikë jø globëja, todël ji bûdavo neðama, þygiuojant á mûðá .
Kaip jau minëta, Ðvè. Marijos rankos pagal Gailestingumo Dievo Motinos ikonografijà turëtø bûti iðskleistos arba sulaikanèios Dievo rûstybës strëles. Taèiau Marijos rankos sukryþiuotos ant krûtinës. Toks variantas galimas kitame siuþete – Nekaltai Pradëtos Ðvè. M. Marijos, Ðvè. M. Marijos Nekalto Prasidëjimo (lot. Immaculata) . Ji buvo vaizduojama ant krûtinës arba maldai sudëtomis rankomis, ant jaunaties pjautuvo. Mënulis – senas simbolis, susijæs su moteriðkumu, vaisingumu, nëðtumu, todël krikðèionybëje susietas su Ðvè. Marija ir jos Nekaltu Prasidëjimu. Pagal ikonografijà jos galvà turi supti 12 þvaigþdþiø vainikas. Auðros Vartø Ðvè. Marijos nimbas yra sudarytas ið 42 spinduliø ir 12 þvaigþdþiø. Nimbai, aureolës, glorijos, mandorlos iðreiðkia ðviesà, o tai yra dieviðkumo, ðventumo, dangiðkojo karaliðkumo simbolis, kuris paplitæs nuo IV a. Ðviesos spinduliai ákomponuojami á apskritimà, nes tai – amþinumo, dangaus simbolis . Esminiai bruoþai paimti ið Apokalipsës .
Ðvè. Marijos galvà dengia dvi karûnos. Karûna yra aukðèiausios valdþios simbolis. Karûna atsirado ið senovës tautø laurø. Platesne prasme susijusi su rato, spinduliø, ragø simboliais . Karûnuota Marija iðreiðkia dangiðkà valdþià. Dievo Motinos Dangaus Karalienës, Ðvè. M. Marijos Dangaus Karalienës (lot. Regina Coeli) ikonografinis tipas kilo ið XII – XIII a. mistinës literatûros.
Ðitø keliø sintezæ atskleidþia kitas ikonografinis tipas – Deesis. „Daþniausiai jis sudaro diptikà su Kristumi Salvator arba triptikà su Kristumi ir Jonu Krikðtytoju. Auðros Marijos paveikslas – taip pat diptiko dalis, nes 1798 m. vizitacijoje minimi du ant àþuoliniø lentø tapyti paveikslai vienodo dydþio ir viena ranka tapyti. Vienas – Vieðpaties Jëzaus, rankoje pasaulá laikanèio (Salvator Mundi), yra basøjø karmelitø koridoriuje prie bibliotekos. Kitas – Ðvè. M. Marijos Auðros Vartø koplyèioje. Auðros Vartø Marija jungia Mater Dolorosa ir Mater Misericordiae koncepcijas, taip pat siejasi su Immaculata, kurioje Marija traktuojama kaip Apsilankymo ir Apreiðkimo Jonui nuotaka. Kaip ir bûdinga Immaculata ikonografiniam tipui, Auðros Vartø Marija vaizduojama be kûdikio, nuolankiai palenkusi galvà, nuleidusi akis, maldai sukryþiavusi rankas ant krûtinës.” .
Auðros Vartø Ðvè. Marijos Gailestingumo Motinos paveikslas tapytas aliejumi XVII a. ant aðtuoniø sujungtø àþuoliniø lentø pagal M. de Voso sukurtà paveikslo kompozicijà, remiantis T. de Leu reprodukcija. Paveiksle atsiskleidþia net keli ikonografiniai tipai (Mater Misericordiae, Immaculata, Mater Dolorosa), toká junginá vadiname Deesis. Paprastai tai yra diptikas, susidedantis ið Kristaus Salvator ir Ðvè. M. Marijos, arba triptikas su Kristumi ir Jonu Krikðtytoju. Auðros Vartø paveikslas yra diptikas, nes buvo ta paèia maniera tapytas Kristaus, laikanèio pasaulá ir laiminanèio, paveikslas.
P.S. „Ir pasirodë danguje didingas þenklas: moteris, apsisiautusi saule, po jos kojø mënulis, o ant galvos dvylikos þvaigþdþiø vainikas. Ji buvo nëðèia ir dejavo, kentëdama sàrëmius bei gimdymo sopulius“ (Apr. 12, 1 – 2).
