Post by sepulture on Apr 23, 2009 18:28:27 GMT 2
J. H. Füssli „Koðmaro” kompozicijos átampa
Romantikas Johannas Heinrichas Füssli (1741–1825) yra neatsiejamas nuo koðmaro sàvokos – jo garsiausias darbas yra “Koðmaras”. Dailininkas yra nutapæs kelis jo variantus. Tai vienas þymiausiø jo kûriniø, kuris susilaukë daugelio kritikø ir tyrinëtojø dëmësio: pradedant savo metu populiariais gotikiniais ieðkojimais ir baigiant antropologiniais bei psichoanalitiniais tyrinëjimais . Mano nagrinëjamas variantas (1 pav.) skiriasi nuo originaliosios versijos tiek dydþiu, tiek pakeistomis detalëmis . “Koðmaras” puikiai leidþiasi bûti analizuojamas pagal formaliosios analizës principus. O ðios analizës uþduotis – iðnagrinëti paveikslo kompozicijos keliamà átampà. Füssli kûrybai kaip ir analizuojamui darbui yra bûdinga daugiafigûriniai siuþetai, kuriuose naudojama daug plastinës iðraiðkos priemoniø – per dëmiø ritmà, diagonales kuriama átampa, iðryðkinama pagrindinë figûra, ðviesotamsa ir figûrø dinamika komponuojamos aktyvios ir pasyvios figûros. Ðitai ir bandysiu iðanalizuoti.
Visø pirma, svarbiausia figûra yra gulinti moteris. Virðutinëje paveikslo dalyje draperijø sukuriama smailë ir arklio galva su lovos horizontalia linija sudaro piramidininæ kompozicijà. Ið pirmo þvilgsnio dël didesnio kontrasto virðutinëje dalyje iðryðkëja antraplanë balta arklio galva. Taèiau galvos kryptis, inkubas ir moters biustas sudaro diagonalià linijà, kuri uþsibaigia ðviesiausia dëme – moters biustu. Vadinasi, arklio galva tarsi atlieka tarpininko vaidmená, kuri nukreipia þiûrovo þvilgsná ties svarbiausia figûra. Reikia pastebëti, kad neatsitiktinai moters biustas yra ðviesiausia paveikslo dalis, sukuriama per ðviesotamsos efektus.
Antra, paveiksle kuriama átampa ir dramatizmas plastinës iðraiðkos priemonëmis. Jau minëta piramidinë kompozicija bei diagonali linija, sukuriama arklio galvos, inkubo ir moters biusto. Diagonalës kuriamà átampà didina ðviesiø ir tamsiø dëmiø ritmas: moters biustas, inkubas, arklys, tamsus virðutinis kairysis kampas. Be ðiø elementø átampà taip pat kuria ir virðutinëje paveiklso dalyje ið dëmiø krypèiø sudaroma aðtri zigzago linija: kairëje pusëje maþa ástriþa ðviesi dëmë, draperijø praskleidimas, sudarantis trikampá, bei ástriþa veidrodþio kryptis deðinëjë pusëje. Ðià linijà atkartoja moters kûnas, o jos iðlinkimà – lovos draperijos. Taèiau moters kûno ir draperijø iðlinkimai yra ne aðtrûs, bet minkðti. Taip pat virðus ir apaèia yra ryðkus kontrastas, sukuriamas naudojant ðviesotamsà. Visa tai daro prieðprieðà tarp virðaus ir apaèios bei tarp pirmo ir antro plano. Moters atmesta ranka yra tarsi gestas, suteikiantis dël savo krypties dar didesnës negatyvios energijos.
Treèia, ðviesios figûros ðiame paveiksle yra aktyvios, o tamsios – pasyvios. Arklio kaklas yra iðlenktas. Judesá pratæsia susiliejantys su tamsa arklio karèiai. Moters figûra, nors ir gulinti ir árëminta statiðkos lovos horizontaliø, yra iðriesta. Rankos gestas ir pëda kaip akyvios detalës pratæsia figûros dinamiðkumà, daro jà aktyvià, nors paprastai mieganèiojo/ mirusiojo (neskaitant mirties akimirkos scenø) poza yra pasyvi. Ðiuo atveju inkubas yra pasyvi figûra, nors pagal siuþetinæ prasmæ jis turëtø simboliðkai bûti aktyvi figûra. Jis yra tarsi tarpinë, jungiamoji figûra tarp pirmo ir antro plano, tarp moters kûno ir arklio galvos.
Apibendrinant, „Koðmaro“ kompozicijos átampa sukuriama per plastinës iðraiðkos priemones. Piramidinë kompozicija, ðviesiø ir tamsiø dëmiø dinamika, pagrindinës figûros iðryðkinimas per diagonalæ, ðviesotamsà, grieþtø ir minkðtø linijø prieðinimas, ryðkûs kontrastai sukuria paveiksle dinamikà ir átampà, o siuþetui prideda dramatiðkumo.
1. Henry Fuseli, „Koðmaras“, drobë, aliejus, 1790 - 91 m., Frankfurto Goethes muziejus.
Romantikas Johannas Heinrichas Füssli (1741–1825) yra neatsiejamas nuo koðmaro sàvokos – jo garsiausias darbas yra “Koðmaras”. Dailininkas yra nutapæs kelis jo variantus. Tai vienas þymiausiø jo kûriniø, kuris susilaukë daugelio kritikø ir tyrinëtojø dëmësio: pradedant savo metu populiariais gotikiniais ieðkojimais ir baigiant antropologiniais bei psichoanalitiniais tyrinëjimais . Mano nagrinëjamas variantas (1 pav.) skiriasi nuo originaliosios versijos tiek dydþiu, tiek pakeistomis detalëmis . “Koðmaras” puikiai leidþiasi bûti analizuojamas pagal formaliosios analizës principus. O ðios analizës uþduotis – iðnagrinëti paveikslo kompozicijos keliamà átampà. Füssli kûrybai kaip ir analizuojamui darbui yra bûdinga daugiafigûriniai siuþetai, kuriuose naudojama daug plastinës iðraiðkos priemoniø – per dëmiø ritmà, diagonales kuriama átampa, iðryðkinama pagrindinë figûra, ðviesotamsa ir figûrø dinamika komponuojamos aktyvios ir pasyvios figûros. Ðitai ir bandysiu iðanalizuoti.
Visø pirma, svarbiausia figûra yra gulinti moteris. Virðutinëje paveikslo dalyje draperijø sukuriama smailë ir arklio galva su lovos horizontalia linija sudaro piramidininæ kompozicijà. Ið pirmo þvilgsnio dël didesnio kontrasto virðutinëje dalyje iðryðkëja antraplanë balta arklio galva. Taèiau galvos kryptis, inkubas ir moters biustas sudaro diagonalià linijà, kuri uþsibaigia ðviesiausia dëme – moters biustu. Vadinasi, arklio galva tarsi atlieka tarpininko vaidmená, kuri nukreipia þiûrovo þvilgsná ties svarbiausia figûra. Reikia pastebëti, kad neatsitiktinai moters biustas yra ðviesiausia paveikslo dalis, sukuriama per ðviesotamsos efektus.
Antra, paveiksle kuriama átampa ir dramatizmas plastinës iðraiðkos priemonëmis. Jau minëta piramidinë kompozicija bei diagonali linija, sukuriama arklio galvos, inkubo ir moters biusto. Diagonalës kuriamà átampà didina ðviesiø ir tamsiø dëmiø ritmas: moters biustas, inkubas, arklys, tamsus virðutinis kairysis kampas. Be ðiø elementø átampà taip pat kuria ir virðutinëje paveiklso dalyje ið dëmiø krypèiø sudaroma aðtri zigzago linija: kairëje pusëje maþa ástriþa ðviesi dëmë, draperijø praskleidimas, sudarantis trikampá, bei ástriþa veidrodþio kryptis deðinëjë pusëje. Ðià linijà atkartoja moters kûnas, o jos iðlinkimà – lovos draperijos. Taèiau moters kûno ir draperijø iðlinkimai yra ne aðtrûs, bet minkðti. Taip pat virðus ir apaèia yra ryðkus kontrastas, sukuriamas naudojant ðviesotamsà. Visa tai daro prieðprieðà tarp virðaus ir apaèios bei tarp pirmo ir antro plano. Moters atmesta ranka yra tarsi gestas, suteikiantis dël savo krypties dar didesnës negatyvios energijos.
Treèia, ðviesios figûros ðiame paveiksle yra aktyvios, o tamsios – pasyvios. Arklio kaklas yra iðlenktas. Judesá pratæsia susiliejantys su tamsa arklio karèiai. Moters figûra, nors ir gulinti ir árëminta statiðkos lovos horizontaliø, yra iðriesta. Rankos gestas ir pëda kaip akyvios detalës pratæsia figûros dinamiðkumà, daro jà aktyvià, nors paprastai mieganèiojo/ mirusiojo (neskaitant mirties akimirkos scenø) poza yra pasyvi. Ðiuo atveju inkubas yra pasyvi figûra, nors pagal siuþetinæ prasmæ jis turëtø simboliðkai bûti aktyvi figûra. Jis yra tarsi tarpinë, jungiamoji figûra tarp pirmo ir antro plano, tarp moters kûno ir arklio galvos.
Apibendrinant, „Koðmaro“ kompozicijos átampa sukuriama per plastinës iðraiðkos priemones. Piramidinë kompozicija, ðviesiø ir tamsiø dëmiø dinamika, pagrindinës figûros iðryðkinimas per diagonalæ, ðviesotamsà, grieþtø ir minkðtø linijø prieðinimas, ryðkûs kontrastai sukuria paveiksle dinamikà ir átampà, o siuþetui prideda dramatiðkumo.
1. Henry Fuseli, „Koðmaras“, drobë, aliejus, 1790 - 91 m., Frankfurto Goethes muziejus.
