[Vertimas mano paraðytas, tai tobulai nieko nebus tikrai, bet gan padoriai taip...]
Rumunija - Karûnuoti ðeðëliaiPrinco Vlado Tsepeðo Smeigiko figûra buvo ákvëpimu tikrai siaubo morfologijai. Amþiø kronikos sieja tai su Valachijos princo ásakymu: uþ paþeidimus tiek skurdþius, tiek kilmingasis bus baudþiamas vienodai - sodinimu ant mieto.
Po Bram Stokerio, Vladas Smeigikas virto Grafu Drakula - vampyru, nuolat ieðkanèiu aukø, kuriø kraujà galëtø iðèiulpti. Sunku net suprasti, kaip uþgimë ðis pragaiðtinga jëga alsuojanèio fantomo paveikslas, uþpieðtas ant istorinio personaþo - Rumunijos princo. Sakoma, kad ieðkodamas simbolio personaþo savo novelei, Bram Stokeris pasikvietë savo draugà Arminius
Vambery, Budapeðto universiteto profesoriø. Pastarasis papasakojo airiø raðytojui apie Valachijos vaivadà ið 15a. dar þinomà kaip Nelabojo Sûnø [Son of the Devil (Dracului)]. Ði detalë ir tapo lemtinga: 1897m gimë garsusis fikcinis herojus
Dracula.
Kodël Vladas Tsepeðas Smeigikas savo amþininkams buvo þinomas kaip Draculea? Nors ið paþiûros taip ir neatrodo, atsakymas visgi labai paprastas: 1431 vasario
. Niurnburge, jo tëvas, Vladas II buvo priimtas imperatoriaus Sigizmundo á
Drakono Ordinà. Ði riteriðka, religija grásta karinë organizacija turëjo vienà tikslà - sustabdyti Osmanø Imperijos plëtimàsi. Ordino þenklu tapo Drakonas - osmanø simbolis ir krikðèioniø kryþius. O, kad jau rumuniðkai "Drakonas" vadinamas "drac", Vladas II gavo "Dracul" epitetà (The Drac), o jo palikuonys buvo vadinami Draculesti. Vladas Smeigikas tapo Draculea (Dracula), kas reiðkia
Drakono Sûnø, mat sufiksas "-ea" nurodo kilmæ.
Visos istorijos apie Vladà Smeigikà, kaip Drakulà pasakoja apie jo neáprastà þiaurumà. Daþnai makabriðki bûdai, kuriais savo nuomone jis vykdë teisingumà ir baudë gudraujanèius këlë tikrà siaubà. Jo niekintojai pasirûpino, kad kronikos áamþintø tik kraujo iðtroðkusio valdovo paveikslà. Todël buvo labai lengva istorinæ Vlado Draculos figûrà sujungti su fikciniu herojumi siaubo novelëje, kuris tepasiskolino jo vardà. Neþinoma kaip èia iðëjo, kad Vladas buvo apkaltintas nusikaltimais, ávykdytais Grafienës Elizabetos Batory, kuri savo pilyje, Vengrijoje, nuþudë daugiau nei 650 jaunuoliø, kuriø kraujas jos manymu, turëjo jai padovanoti nemirtingumà.
Ir ðitaip Vladas Draculea áraðomas á vampyrø sàraðus, tø tvariniø, kurie nuolat trokðta ðvieþio kraujo, kad pratæstø savo mirties iðbalintà egzistencijà. Drakulos mitas siejasi su kraujo simbolizmu, kaip amþino gyvenimo eleksyru, panaðiu á ambrozijà. Idëja, kad nemirtingumas gali bûti uþtikrintas per kraujo faktoriø þinomas jau nuo senø laikø: daugelyje mitologijø kraujas vaizduojamas kaip sielos buveinë. Vadinasi, gerdami kraujà vampyrai pasisavina savo aukø sielas.
Þinoma, tik istorijø apie Princo Tsepeðo þiaurumà iðpûtimas atvedë mus iki Drakulos Mito. Palikdami nuoðalyj spëliones apie fikciná herojø, kuris ákvëpë begales siaubo filmø, mes pasiryþome iðsiaiðkinti tiek kiek tik leis istoriniai áraðai, kad bent ið dalies suprastumëme, kas ið tiesø tas Vladas Smeigikas.
Juk turëjo bûti kaþkas, mat kaip sakoma - nëra dûmø be ugnies.Mircea Senojo vaikaitis, Vladas Smeigikas gimë Ðigoðoaroje 1431. Pavadintas tëvo Vlado II Drakono vardu, kuris iki tol buvo Transilvanijos valdytoju, Vladas III tapo Valachijos princu (1436), po tëvo persikëlë á karaliðkàjá teismà Targoviðtëje ðeðiems metams. 1442m Vladas Drakula ir jo brolis Radu Puikusis buvo paimti á nelaisvæ Sultono Murad II. Vladas turëjo likti Egrigiozës tvirtovëje iki 1448, o Radu gráþti kur kas vëliau, tik 1462. Laikas kurá Smeigikas praleido turkø nelaisvëje tapo lemiamu veiksniu jo gyvenimo vizijoje (áneðë kur kas tamsesniø atspalviø, nei, kad galëjo bûti). 1448 suþinojæs, kad jo tëvas buvo nuþudytas Vladislavo II, o jo vyresnis brolis Mircea - palaidotas gyvas Targoviðtës bajorø, Vladas Smeigikas nesëkmingai pamëgino atsikovoti Rumunijos sostà.
Po pirmosios nesëkmës, Vladas Smeigikas, kuriam laikui atsitraukë á Moldovà. 1465m jam pavyko tapti Rumunijos princu. Aukðèiausiojo Kerðo diena tapo 1459-øjø Vëlykos, kai jis nubaudë savo tëvo ir brolio þudikus. Bajorø sàmokslininkai ið Targoviðtës buvo priversti eiti begales kilometrø iki Poenari, kur turëjo pastatyti tvirtovæ. Cantacusino kronikose sakoma:
"Jie statë tvirtovæ tol, kol jø drabuþiai nuo jø nugarø nukrito skudurais.".
1462m. Vladas Smeigikas ëmësi nuostabiø veiksmø prieð turkus. Jo þygiai patraukë Popieþiaus Pijaus II dëmesá, kuris jam pasiûlë finansinæ paramà tarpininkaujant Motiejui Korvinui . Deja pastarieji paramà pasisavino, vis vilkindami jà perduoti Valachijos Princui, kad padëtø kare prieð turkus. O kad jau osmanai virðijo jo pajëgas trimis prieð vienà, Vladas buvo priverstas atsitraukti á Targoviðtæ, paskui save degindamas kaimus ir nuodydamas ðaltinius.
Victor Hugo "Legende des Siecles" atpasakojama ðokiruojanti scena: Targoviðtëje Vladas sultonui "pasodino" kraupø "kuolø miðkà" - 20 000 pasmeigtø turkø. Mehmedas II buvo taip sukrëstas ðio reginio, kad nusprendë ðá kartà pasitraukti ið kovos ir perdavë simbolinæ valdþios lazdà Radu Puikiajam, Vlado Jaunëliui broliui, dar vadintam Turkø Marionete.
Vladas Smeigikas sugebëjo pasprukti nuo já persekiojusiø turkø, prisiglaudë Motiejaus Korvino teisme, mat tikëjosi jø paramos. O ðie vietoje pagalbos ákalino Vladà karaliðkoje tvirtovëje Visegarde, vëliau tiesiog laikydami já namø areðto rëþimu, karaliðkose valdose, Budoje. Vladas ir vël buvo kalinys, dar dvylikai þiauriø metø...
1476m. su Stepono Didþiojo pagalba, keliems mënesiams jis gráþo valdyti Rumunijos. Ir buvo arba nuþudytas bajorø sàmokslininkø arba kovoje prieð turkus.
Vladas Smeigikas buvo princu, kuris þinojo kaip vykdyti savo valià, tiek namuose, tiek uþ jø ribø. Jis buvo tvirtø veiksmø ðalininku: anti-osmanø politika; karaliðkojo teismo ir armijos perorganizavimas; ðvieþio, ne bajoriðko kraujo rëmëjas; Transilvanijos pirkliø sukurto monopolio naikintojas.
Vladas Smeigikas niekad nesugebëjo atleisti Targoviðtës þmonëms, kurie surengë sàmokslà prieð jo tëvà. Todël suprantama, kad jis panoro perkelti karaliðkàjá teismà á kità vietà. 1459m Vladas Smeigikas, ant Dabrovitos upës kranto pastatë pirmà karaliðkà teismà Buchareðte, kuris vëliau buvo atstatytas matei Basarabo, Mircea Ciobanu, Grigore Ghica, Serban Catacuzino ir Constantin Brancovanu.
Apie Vladà Smeigikà galima pasakyti ávairiø dalyku: kad jis buvo þiaurus ir negailestingas, bet teisingas ir narsus. Kad jis nepaþinojo pasigailëjimo, bet buvo valdovas, kuriam rûpëjo þmonës, tauta. Bet kronikos niekad nepasakoja apie jo pastatytus vienuolynus: Comana (1461), Strejnica ir Targusoru Vecbi baþnyèios.
Anot legendos po 1476 ávykusios kovos prieð turkus, nukirsta Vlado Smeigiko galva buvo iðgabenta á Konstantinopolá, o kûnas paslapèiomis palaidotas Snagovo vienuolyne.
Ðis vienuolynas sakoma ákurtas Mircea Senojo, Vlado senelio. Tuo metu vienuolynas buvo þinomas, kaip didþiausias ir graþiausias. Sakoma, kad labirintø katakombos, esanèios saloje, slepia princo lobius...
Saksonø, Benediktinø ir Kapucinø vienuoliai su Motiejumi Korvinu labiausia prisidëjo prie Vlado Smeigiko istorijos iðkraipymo. Manipuliavimas informacija beabejo buvo reikðmingas tam tikrø asmenø interesams. Saksonai nebuvo patenkinti Vlado sukurtø amatø ástatymø apribojimais jø monopoliui. Motiejus Korvinas norëjo pateisinti nepagrástà jo kalinimà ir pasisavintus pinigus, siøstus Popieþiaus kovai su osmanais. Visi jie norëjo vieno: sugriauti Vlado Smeigiko nuopelnø bokðtà.
Iðtisos serijos, ákvëptos Vlado Smeigiko gyvenimo, kronikø, nupieðë makabriðkà princo portretà, kuris buvo papratæs bausti klastinguosius, nesàþininguosius, kvailuosius, tingiuosius, apsimelavusius, vagis, papirktuosius ir meilikautojus, juos sodindamas ant mieto, kardamas, dirdamas odà, nukirsdamas galvà, virdamas gyvus, apakindamas, nukryþiuodamas, nudurdamas arba pasmaugdamas. Taip pat aukos bûdavo uþkasamos gyvos, deginamos, kepamos, luoðinamos, kartais jiems nupjaudavo nosis, ausis, lieþuvius ar genitalijas.
"Vokiðkose istorijose" (1488), gausiai iliustruotuose medþio raiþiniais, Saksonai pasistengë pavaizduoti ir Princo-Monstro atvaizdà, kuris mito savo aukø viduriais ir gërë jø kraujà.
"Slavø istorijos apie vaivadà Drauklà" pasakoja apie didá princo teisybës pojûtá. Mat jam dar gyvam esant "
jei kas kà blogo padarydavo, pavogë ar apvogë, pamelavo ar apgavo, nei vienas gyvas neliko. Ar bajoras tai buvo , ar kunigas, vienuolis, ar paprastas þmogelis, net jei ir turtuolis, nei vienas ið mirties neiðsipirko.".
Vladas Smeigikas buvo neáprastai þiaurus valdovas, mat buvo ðalininkas autoritarinës politikos. Laiðke Brasovo pirkliams jis pareiðkë:
Kai vyras ar valdovas yra stiprus ir galingas, jis kuria taikà kaip nori, bet kai jis bejëgis, stipresnysis tvirtesne ranka priverèia jo nugarà lenktis.Rumunams Smeigiko figûra tapo simboliu, nepaisant iðpûstø kalbø apie jo þiaurumà. Legendos augo aplink já. Juk, kad ir kaip keista, jo valdymo metu, Targoviðtëje, ant ðulinio kraðto stovëjo auksinis puodukas. Ið jo kiekvienas galëjo gerti ir ji niekuomet nebuvo pavogtas.
Visgi daugiau jo vampyriðkasis ávaizdis èia pritraukia turistø. Kruvinasis Draculea tapo tobulu produktu gàsdinti ir traukti turistams.
. Niurnburge, jo tëvas, Vladas II buvo priimtas imperatoriaus Sigizmundo á Drakono Ordinà. Ði riteriðka, religija grásta karinë organizacija turëjo vienà tikslà - sustabdyti Osmanø Imperijos plëtimàsi. Ordino þenklu tapo Drakonas - osmanø simbolis ir krikðèioniø kryþius. O, kad jau rumuniðkai "Drakonas" vadinamas "drac", Vladas II gavo "Dracul" epitetà (The Drac), o jo palikuonys buvo vadinami Draculesti. Vladas Smeigikas tapo Draculea (Dracula), kas reiðkia Drakono Sûnø, mat sufiksas "-ea" nurodo kilmæ.