Post by Minerva on Sept 8, 2008 11:11:43 GMT 2
Dr. Èeslovas Ðimkevièius. "Startuoja didþiausias ir brangiausias eksperimentas istorijoje"
Rugsëjo 10 dienà prasideda pats didþiausias, pats brangiausias, o galbût, kaip teigia nemaþai skeptikø, ir pats baisiausias eksperimentas pasaulyje. Europos branduoliniø tyrimø centras (CERN – Conseil Europeen pour la Recherche Nucleaire) paskelbë, kad ðià dienà bus atliktas bandomasis dviejø protonø srautø susidûrimas Didþiajame hadronø kolaideryje – LHC (Large Hadron Collider). Tiesa, reikia pabrëþti, kad árenginys buvo ájungtas jau praëjusiø metø vasarà, bet tiek laiko reikia, kad jis pasiektø darbiná reþimà. Sunku net ásivaizduoti ðio árenginio mastà. Tai pats didþiausias kada nors þmonijos sukurtas eksperimentinis árenginys. Jis sumontuotas po þeme 100 metrø gylyje netoli Þenevos ir yra 27 kilometrø ilgio tunelis, kuriuo beveik ðviesos greièiu lëks du protonø srautai prieðprieðiais giliame vakuume ir beveik absoliutinio nulio temperatûroje (1,9 K arba -271,4 0C ). Todël aiðku, kodël tiek daug laiko reikia, kad árenginys bûtø parengtas darbui: ásivaizduokite kiek reikia skysto helio, norint pasiekti tokià þemà temperatûrà. Þema temperatûra reikalinga palaikyti superlaidþioje bûsenoje galingus magnetus, kurie ir priverèia protonus judëti tunelyje apskritimu. Superlaidþioje bûsenoje magnetai naudoja labai maþai energijos, nes jeigu toká pat magnetiná laukà bandytume pasiekti áprastu elektromagnetu, tai árenginys paprasèiausiai iðsilydytø. Apie magnetinio lauko stiprumà galima spræsti ið tokio palyginimo: jei ðalia vamzdþio, kuriuo juda protonai, pastatytume sunkveþimá, tai ájungus magnetus, jis bûtø suplotas á blynà.
Kam ádomu staripsnis www.bernardinai.lt/index.php?url=articles%2F84438
Rugsëjo 10 dienà prasideda pats didþiausias, pats brangiausias, o galbût, kaip teigia nemaþai skeptikø, ir pats baisiausias eksperimentas pasaulyje. Europos branduoliniø tyrimø centras (CERN – Conseil Europeen pour la Recherche Nucleaire) paskelbë, kad ðià dienà bus atliktas bandomasis dviejø protonø srautø susidûrimas Didþiajame hadronø kolaideryje – LHC (Large Hadron Collider). Tiesa, reikia pabrëþti, kad árenginys buvo ájungtas jau praëjusiø metø vasarà, bet tiek laiko reikia, kad jis pasiektø darbiná reþimà. Sunku net ásivaizduoti ðio árenginio mastà. Tai pats didþiausias kada nors þmonijos sukurtas eksperimentinis árenginys. Jis sumontuotas po þeme 100 metrø gylyje netoli Þenevos ir yra 27 kilometrø ilgio tunelis, kuriuo beveik ðviesos greièiu lëks du protonø srautai prieðprieðiais giliame vakuume ir beveik absoliutinio nulio temperatûroje (1,9 K arba -271,4 0C ). Todël aiðku, kodël tiek daug laiko reikia, kad árenginys bûtø parengtas darbui: ásivaizduokite kiek reikia skysto helio, norint pasiekti tokià þemà temperatûrà. Þema temperatûra reikalinga palaikyti superlaidþioje bûsenoje galingus magnetus, kurie ir priverèia protonus judëti tunelyje apskritimu. Superlaidþioje bûsenoje magnetai naudoja labai maþai energijos, nes jeigu toká pat magnetiná laukà bandytume pasiekti áprastu elektromagnetu, tai árenginys paprasèiausiai iðsilydytø. Apie magnetinio lauko stiprumà galima spræsti ið tokio palyginimo: jei ðalia vamzdþio, kuriuo juda protonai, pastatytume sunkveþimá, tai ájungus magnetus, jis bûtø suplotas á blynà.
Kam ádomu staripsnis www.bernardinai.lt/index.php?url=articles%2F84438