Post by sepulture on Nov 15, 2005 0:58:22 GMT 2
Vladas Drakula (Vlad Dracula 1431-1476), vietiniø gyventojø vadinamas drakonu, nebuvo vampyras, kaip kad daugelis ðiandienà yra linkæ manyti, taèiau tai, ko gero, vienintelis teigiamas dalykas, kurá galima apie já pasakyti. Tai buvo tironas, praþudæs nuo 40 000 iki 100 000 þmoniø per trumpà savo ðeðeriø metø valdymo laikotarpá (1456-1462).
Bûdamas vos septyniolikos metø Drakula tampa Valachijos princu (Vallachia - viena ið trijø tuometinës Rumunijos srièiø), taèiau jo valdymas tetruko vos porà mënesiø - politiniø jëgø skaldomai Rumunijai tuo metu vadovavo Vladislovas II, nugalëjæs Drakulà politinëje kovoje. 1448 metais jis kartu su jaunesniuoju broliu Radu patenka á turkø sultono Murado II nelaisvæ, kur buvo kalinamas ðeðerius metus. Gali bûti, kad ðis nelaisvës laikotarpis turëjo nemaþos átakos Drakulos paþiûrø formavimuisi ir tais metais jis persiëmë itin pesimistinëmis gyvenimiðkomis nuostatomis. Nelaisvëje jis suþino apie Vladislovo II uþsakytà jo tëvo þmogþudystæ, taip pat apie nukankintà ir palaidotà gyvà savo vyresnájá brolá. Turkai já paleido 1447-aisiais, kaip tik po tëvo mirties; jo jaunesnysis brolis Radu pasilieka iki 1462 metø. Antro ðanso atgauti savo sostà Drakula laukë iki 1456 metø liepos, kai buvo nuþudytas Vladislovas II. Tada ir prasideda ilgiausias, ðeðerius metus trukæs jo valdymo laikotarpis, apipintas legendomis ir pagarsëjæs daugybe þiauriø smurtiniø nusikaltimø, suformavusiø prieðtaringà Drakulos reputacijà. Pirmasis jo kerðtas, kaip laikoma, buvæs Tirgovistos bajorams, dalyvavusiems jo brolio ir tëvo þmogþudystëse. Sklando daug legendø apie Drakulos valdymo metodus. Savo valdose jis buvo gerai þinomas dël uþsispyrimo ir nepalenkiamo bûdo - beveik kiekvienas nusikaltimas, pradedant vagyste ir baigiant þmogþudyste, galëjo susilaukti vienos ir tos paèios bausmës - sodinimo ant mieto.
Ði bausmë buvo taikoma daþniausiai, nors Drakula nevengdavo netikusius pavaldinius deginti ant lauþø, karti, gyviems nunerti odà. Neretas bûdavo apakinamas, nukertamos nosys, rankos, lytiniai organai ir kt., laidojami gyvi, o jei nelaidojami, tai iðkabinami ant pilies sienø varnoms ðerti ir kaimieèiams gàsdinti. Vienu liûdniausiø jo "þygdarbiø" laikomas 1459 metø balandþio 21 dienà ávykdytas ðv. Baltramiejaus baþnyèios apiplëðimas Brasou mieste... Kuo toliau, tuo apie þiaurøjá Valachijos valdovà sklandë vis maþiau átikëtini gandai, neva ðis þudæs savo valstieèiø vaikus, kuriø palaikus vëliau liepdavæs suvalgyti jø tëvams, kol galiausiai jam bûdavo priskiriami patys þiauriausi ir neátikinamiausi nusikaltimai.
Buvo kalbama, kad Drakula buvo taip uþtikrintas savo taikomais valdymo metodais, kad matomiausioje vietoje miesto aikðtëje palikdavæs auksiná puodelá. Bet kuris pakeleivis galëjo ið jo numalðinti savo troðkulá, taèiau puodelis privalëjo likti aikðtëje. Pasak istoriniø ðaltiniø, indas niekuomet nebuvo pavogtas... Kaip kraðto valdytojas Drakula neabejotinai rûpinosi ir savo valdose esanèiais pavaldiniais, kad visi turëtø darbo ir nedykaduoniautø. Pasakojama, kad kartà jis sukvietæs visus savo valdø elgetas, luoðius ir pan. á didelæ ðventæ. Linksmybiø ákarðtyje, kai sveèiai gërë ir vaiðinosi, Drakula paliepæs pastatà uþrakinti ir padegti. Neiðgyveno në vienas - valdovo poþiûriu visi vargðai ir valkatos buvo neverti gyventi kenkëjai.
1462 metø pradþioje prie Dunojaus Vladas Drakula pradëjo karinæ kampanijà prieð turkus. Tai buvo pakankamai pavojinga uþmaèia, kadangi turkø sultono Mechmedo karinës pajëgos buvo kur kas galingesnës, nei Valachijos. Visgi Drakulai sekësi - atëjus þiemai jis buvo pasiekæs nemaþa pergaliø mûðio lauke. Atsakydamas turkø sultonas ryþosi ásiverþti á paèià Valachijos gilumà, tuo siekdamas atkerðyti Drakulai ir prijungti Valachijà prie Turkijos. Turkø kariuomenë buvo triskart didesnë, tad Drakula su menkomis savo pajëgomis buvo priverstas trauktis á ðalies gilumà, á sostinæ. Besitraukdamas paskui save jis paliko nusiaubtus ir sudegintus kaimus taip, kad kai turkai juos pasiekë, pastariesiems nebuvo nei kuo misti, nei numalðinti troðkulio. Kai iðsekusi turkø armija galiausiai pasiekë sostinës sienas, iðvydo 20 000 savo tautieèiø belaisviø lavonø, pamautø ant mietø ir iðkabintø ant miesto sienø. Ði siaubinga scena vëliau gavo "pamautøjø miðko" vardà... Ðiaip ar taip, Drakulos pasirinkta taktika pasirodë besanti sëkminga: nors turkø kariai nepasiþymëjo dideliu jautrumu, to ir jiems buvo perdaug - iðvargusi ir iðbadëjusi sultono armija atsitraukë ið Valachijos teritorijos. Karas tuo nesibaigë - sultonas karo vado vietà uþleido tikram Drakulos broliui Radu, kuris savo noru buvo perëjæs prieðo pusën ir buvo turkø favoritas á Valachijos karûnà. Radu toliau persekiojo savo brolá iki pat jo Penari pilies prie Arges upës.
Pasak legendos, Drakulos þmona, kad iðvengtø turkø nelaisvës nusiþudë nuðokdama nuo aukðtø pilies sienø á bedugnæ. Jos vyras nebuvo ið tø, kurie baigia gyvenimà saviþudybe, tad sugebëjo slaptais tuneliais pabëgti ið pilies. Padedamas gretimo kaimelio gyventojø jis nusigauna iki Transilvanijos, kur susitinka su naujuoju Vengrijos karaliumi Matijumi Korvinu (Matthias Corvinus) ir papraðo jo pagalbos. Vietoj pagalbos jis suimamas ir pasodinamas á kalëjimà. Tik 1475 metais Vladas Drakula buvo pripaþintas teisëtu Valachijos princu ir pradeda treèiàjá savo valdymo laikotarpá. Ir ðá kartà neilgai, kol buvo nuþudytas 1476 metø gruodþio pabaigoje.
Taip baigë gyvenimà vienas Valachijos didikø. Daug ið to, kas pasakojama apie já tëra vien tik faktais nepagrástos legendos ir gandai, dël kuriø ir ðiandienà nesutaria ðiuolaikiniai vertintojai. Vargu, ar ðiandienà kas já beprisimintø, jei ne Bramas Stoukeris ir visame pasaulyje þinomas jo romanas apie vampyrus "Dracula".
Bûdamas vos septyniolikos metø Drakula tampa Valachijos princu (Vallachia - viena ið trijø tuometinës Rumunijos srièiø), taèiau jo valdymas tetruko vos porà mënesiø - politiniø jëgø skaldomai Rumunijai tuo metu vadovavo Vladislovas II, nugalëjæs Drakulà politinëje kovoje. 1448 metais jis kartu su jaunesniuoju broliu Radu patenka á turkø sultono Murado II nelaisvæ, kur buvo kalinamas ðeðerius metus. Gali bûti, kad ðis nelaisvës laikotarpis turëjo nemaþos átakos Drakulos paþiûrø formavimuisi ir tais metais jis persiëmë itin pesimistinëmis gyvenimiðkomis nuostatomis. Nelaisvëje jis suþino apie Vladislovo II uþsakytà jo tëvo þmogþudystæ, taip pat apie nukankintà ir palaidotà gyvà savo vyresnájá brolá. Turkai já paleido 1447-aisiais, kaip tik po tëvo mirties; jo jaunesnysis brolis Radu pasilieka iki 1462 metø. Antro ðanso atgauti savo sostà Drakula laukë iki 1456 metø liepos, kai buvo nuþudytas Vladislovas II. Tada ir prasideda ilgiausias, ðeðerius metus trukæs jo valdymo laikotarpis, apipintas legendomis ir pagarsëjæs daugybe þiauriø smurtiniø nusikaltimø, suformavusiø prieðtaringà Drakulos reputacijà. Pirmasis jo kerðtas, kaip laikoma, buvæs Tirgovistos bajorams, dalyvavusiems jo brolio ir tëvo þmogþudystëse. Sklando daug legendø apie Drakulos valdymo metodus. Savo valdose jis buvo gerai þinomas dël uþsispyrimo ir nepalenkiamo bûdo - beveik kiekvienas nusikaltimas, pradedant vagyste ir baigiant þmogþudyste, galëjo susilaukti vienos ir tos paèios bausmës - sodinimo ant mieto.
Ði bausmë buvo taikoma daþniausiai, nors Drakula nevengdavo netikusius pavaldinius deginti ant lauþø, karti, gyviems nunerti odà. Neretas bûdavo apakinamas, nukertamos nosys, rankos, lytiniai organai ir kt., laidojami gyvi, o jei nelaidojami, tai iðkabinami ant pilies sienø varnoms ðerti ir kaimieèiams gàsdinti. Vienu liûdniausiø jo "þygdarbiø" laikomas 1459 metø balandþio 21 dienà ávykdytas ðv. Baltramiejaus baþnyèios apiplëðimas Brasou mieste... Kuo toliau, tuo apie þiaurøjá Valachijos valdovà sklandë vis maþiau átikëtini gandai, neva ðis þudæs savo valstieèiø vaikus, kuriø palaikus vëliau liepdavæs suvalgyti jø tëvams, kol galiausiai jam bûdavo priskiriami patys þiauriausi ir neátikinamiausi nusikaltimai.
Buvo kalbama, kad Drakula buvo taip uþtikrintas savo taikomais valdymo metodais, kad matomiausioje vietoje miesto aikðtëje palikdavæs auksiná puodelá. Bet kuris pakeleivis galëjo ið jo numalðinti savo troðkulá, taèiau puodelis privalëjo likti aikðtëje. Pasak istoriniø ðaltiniø, indas niekuomet nebuvo pavogtas... Kaip kraðto valdytojas Drakula neabejotinai rûpinosi ir savo valdose esanèiais pavaldiniais, kad visi turëtø darbo ir nedykaduoniautø. Pasakojama, kad kartà jis sukvietæs visus savo valdø elgetas, luoðius ir pan. á didelæ ðventæ. Linksmybiø ákarðtyje, kai sveèiai gërë ir vaiðinosi, Drakula paliepæs pastatà uþrakinti ir padegti. Neiðgyveno në vienas - valdovo poþiûriu visi vargðai ir valkatos buvo neverti gyventi kenkëjai.
1462 metø pradþioje prie Dunojaus Vladas Drakula pradëjo karinæ kampanijà prieð turkus. Tai buvo pakankamai pavojinga uþmaèia, kadangi turkø sultono Mechmedo karinës pajëgos buvo kur kas galingesnës, nei Valachijos. Visgi Drakulai sekësi - atëjus þiemai jis buvo pasiekæs nemaþa pergaliø mûðio lauke. Atsakydamas turkø sultonas ryþosi ásiverþti á paèià Valachijos gilumà, tuo siekdamas atkerðyti Drakulai ir prijungti Valachijà prie Turkijos. Turkø kariuomenë buvo triskart didesnë, tad Drakula su menkomis savo pajëgomis buvo priverstas trauktis á ðalies gilumà, á sostinæ. Besitraukdamas paskui save jis paliko nusiaubtus ir sudegintus kaimus taip, kad kai turkai juos pasiekë, pastariesiems nebuvo nei kuo misti, nei numalðinti troðkulio. Kai iðsekusi turkø armija galiausiai pasiekë sostinës sienas, iðvydo 20 000 savo tautieèiø belaisviø lavonø, pamautø ant mietø ir iðkabintø ant miesto sienø. Ði siaubinga scena vëliau gavo "pamautøjø miðko" vardà... Ðiaip ar taip, Drakulos pasirinkta taktika pasirodë besanti sëkminga: nors turkø kariai nepasiþymëjo dideliu jautrumu, to ir jiems buvo perdaug - iðvargusi ir iðbadëjusi sultono armija atsitraukë ið Valachijos teritorijos. Karas tuo nesibaigë - sultonas karo vado vietà uþleido tikram Drakulos broliui Radu, kuris savo noru buvo perëjæs prieðo pusën ir buvo turkø favoritas á Valachijos karûnà. Radu toliau persekiojo savo brolá iki pat jo Penari pilies prie Arges upës.
Pasak legendos, Drakulos þmona, kad iðvengtø turkø nelaisvës nusiþudë nuðokdama nuo aukðtø pilies sienø á bedugnæ. Jos vyras nebuvo ið tø, kurie baigia gyvenimà saviþudybe, tad sugebëjo slaptais tuneliais pabëgti ið pilies. Padedamas gretimo kaimelio gyventojø jis nusigauna iki Transilvanijos, kur susitinka su naujuoju Vengrijos karaliumi Matijumi Korvinu (Matthias Corvinus) ir papraðo jo pagalbos. Vietoj pagalbos jis suimamas ir pasodinamas á kalëjimà. Tik 1475 metais Vladas Drakula buvo pripaþintas teisëtu Valachijos princu ir pradeda treèiàjá savo valdymo laikotarpá. Ir ðá kartà neilgai, kol buvo nuþudytas 1476 metø gruodþio pabaigoje.
Taip baigë gyvenimà vienas Valachijos didikø. Daug ið to, kas pasakojama apie já tëra vien tik faktais nepagrástos legendos ir gandai, dël kuriø ir ðiandienà nesutaria ðiuolaikiniai vertintojai. Vargu, ar ðiandienà kas já beprisimintø, jei ne Bramas Stoukeris ir visame pasaulyje þinomas jo romanas apie vampyrus "Dracula".
wat, galetu ir mane iki lubu paskraidint... Ux, bicas pawarantis...