Post by sepulture on Mar 14, 2006 21:27:56 GMT 2
4 milijardai metø pr. Kr. „þemë neiðvaizdi ir tuðèia“, iðskyrus iðsilydþiusios magmos vandenynus. Seksas nerûpëjo.
3 milijardai metø pr. Kr. Pirmoji seksualinë revoliucija: iðtvirkauja vienalàsèiai, knibþdëte knibþdantys ðiltuose ir drumstuose vandens telkiniuose.
1,5 milijardo metø pr. Kr. Atsiranda „homo habilitis“ – sumanus þmogus. Suprantama, kai kà jis moka. Taèiau kol kas þmona skundþiasi monotoniðkumu.
35000 metø pr. Kr. Pirmasis kromanjonietis pavagia merginà ið paskutiniojo neandertalieèio.
9000 metø pr. Kr. Pagaliau laukiniai gyvûnai ásigijo namus. Pasekmë – iki ðiol neregëta maisto ir sekso ávairovë.
7000 metø pr. Kr. Þmogus iðmoko savarankiðkai ákurti ugná. Pirmieji bandymai iðrasti kokteilá B-52.
1780 metø pr. Kr. Babilono karalius Hamurapis paskelbë savo garsøjá ásakymà: pornografine produkcija draudþiama prekiauti prie mokyklø ir dievo Miðegoso baþnyèiø. To paties su ðakalo galva.
1300 metø pr. Kr. Judo sûnus, Izraelio anûkas Onanas pirmasis sugalvojo „savo sëklà iðlieti ant þemës“.Dëkingi palikuonys (netiesioginiai) áamþino jo vardà.
800 metø pr. Kr. Paris nuviliojo Elenà Graþiàjà nuo Menelajaus (ne tokio graþaus). Skyrybø procesas yra eksperimentinis ir trunka deðimt metø.
631 metø pr. Kr. Pirmieji socialinës átampos sekso pagrindu poþymiai. Centrinëje tebø aikðtëje pakabintas plakatas „Edipai, tu neteisus!“
500 metø pr. Kr. Atënuose gimsta vyno dievo Dionyzo kultas. Bakchantës penkias dienas garbsto ir ðoka, taip pat puola pro ðalá einanèius atënieèius ir bando nagais bei dantimis suplëðyti juos á gabalus. Toli graþu ne visi vyrai iðtrûksta. Ádomu, kaip senovës graikø kalba skamba þodis „sadomazo“?
400 metø pr. Kr. Senovës Graikijos intelektualai iðrado simpoziumà – bûdà sëkmingai praleisti savaitgalá su gërimais, riebiais juokeliais ir dvideðimèia paleistuviø. Platonas – savotiðkas Laris Flintas – visa tai apraðë knygoje ir uþdirbo krûvà pinigø.
56 metai pr. Kr. Karalienë Kleopatra visiems norintiems pasiûlë praleisti naktá su ja mainais á jø gyvybæ. Pirmà kartà atsirado mokestis iðsimokëtinai.
37 m. Gajus Cezaris Augustas Hermanikas tituluotas Romos imperatoriumi. Jo pseudonimas – Kaligula – senovës romënø slengu reiðkia „iðdulkinsiu viskà, kas juda“.
160 m. Graikijos gydytojas Galenas padarë sensacingà atradimà – ligà, kuri vadinama „moterø isterija“, lengvai galima iðgydyti pasitelkus vidiná makðties masaþà. Kas galëjo pagalvoti!
500 m. Pasaulá iðvydo „Kamasutra“ – ðventasis induistø tekstas, apraðantis 156 skirtingas sekso pozas. Autorë – nekalta mergelë, ákvëpta dangaus. Bent jau tokia jos versija. Leidëjai atsisakë atlikti nepriklausomà tyrimà.
600 m. Bizantijos imperatoriaus Justiniano þmona Teodora sveèius linksmino ádomiu renginiu – þàsys lesa ant jos genitalijø pabertus grûdus. Ðtai taip linksminosi þmonës, kol nebuvo iðrastas internetas.
855 m. Jeigu tikëtume legenda, Romos popieþius Jonas VIII mirë gimdydamas. Ðventoji konklava paskelbë garsiàjà bulæ – „Puer, ovrum obvolvo vultus meam!” („Vaikine, tu privalai turëti kiauðius“!). Taip pat ásakë pagaminti specialø krëslà su skyle sëdynëje – kad kiekvienas galëtø rankomis patikrinti popieþiaus lytá.
1012 m. Vokieèiø vyskupas Burhardas Vormskis iðleido ásakà, pagal kurá kiekvienas spermos gurkðnis prilyginamas septyniems grieþtos atgailos metams. Vokietës taip iðsigando, kad net ir ðiandien nemoka dorai atlikti minëtà.
1134 m. Iðrastas naujos rûðies sutuoktiniø guolis, specialiai skirtas nusipelniusiems kryþiuoèiams. Guolis – tai medinë dëþë su dviem lenta atitvertais skyriais – vyriðku (virðuje) ir moteriðku (apaèioje). Lentos viduryje skylutë.
1453 m. Turkø sultonai ásteigë haremø institutà. Kiekvienam vidutiniam statistiniam sultonui teko po 300 pusiau apsinuoginusiø mergeliø. Dauguma sultonø mirdavo ankstyvoje jaunystëje nuo jëgø iðsekimo.
1500 m. Dar vieno Paryþiaus þemëlapio sudarytojai aptiko, kad mieste atsirado gatviø, pavadintø „Plaukuotos vulvos skersgatvis“ ir „Kekðës skylës alëja“.
1529 m. Anglijos karalius Henrikas VIII apkaltino kardinolà Volsá kad ðis já apkrëtë sifiliu, ðnabþdëdamas á ausá nepadorius þodþius. Ðá istoriná faktà panaudosime pasiteisinimui: „Brangioji, dabar supranti, ið kur að turiu ðá ðaukerá?“
1559 m. Italø anatomas Mateo Realdas Kolombas paskelbë apie neátikëtinà atradimà: jis aptiko klitorá. Keistas sutapimas - prieð tai buvo susiradæs draugæ.
1650 m. Sukurta pirmoji apsisaugojimo priemonë. Kadangi guma dar nebuvo iðrasta, teko panaudoti þuvies odà. Pirmà kartà mokslo istorijoje iðradëjai norëjo likti neþinomi.
1677 m. Olandijoje mokslininkas Antonijus Van Lvenhukas savo pasigamintu mikroskopu aptiko spermatozoidà. Nuo tada visi ilgai manë, kad spermatozoido viduje sëdi maþas þmogeliukas. Èia kaltas ne mokslinis neiðprusimas, bet pasibjaurëjimas. Niekas nenorëjo atidþiai apþiûrinëti nemalonià gleivëtà balutæ.
1774 m. Ið seminarijos buvo iðvytas Dþovanis Dþakomas Kazanova – dël pernelyg audringø seksualiniø nuotykiø. Katalikø baþnyèia praleido progà gerai uþsidirbti – galëjo iki ðiol gauti komisinius uþ itin populiarius 12 tomø Kazanovos memuarus.
1779 m. Lyg ir tiesa, lyg ir ne:baimindamasis susitikimo su átûþusiu vyru, kaþkoks Dþordþas V. (pirmasis tokios A. ðalies prezidentas) be kelniø iððoko pro savo meiluþës langà. Po keliø dienø mirë nuo perðalimo.
1814 m. Markizas de Sodas mirë pamiðëliø namuose. Beje, didelei þmonijos daliai jis ir ðiandien gyvesnis uþ visus gyvuosius.
1829 m. Norëdamas árodyti, kad paaugliø masturbacijos prieþastis – riebus maistas, daktaras Silvestras Grehemas nutarë pradþiuginti jaunimà naudingais dietiniais krekeriais . Ðie krekeriai dar ir ðiandien populiarûs. Taèiau paaugliø masturbacija – daug populiaresnë.
1883 m. Terminas „lesbietiðka meilë“ pirmà kartà pavartotas moterø homoseksualiniam kontaktui ávardinti. Iki to laiko taip vadino oralines genitalijø glamones, kitaip tariant minëtà. Senovës Elados Lesbës salos gyventojams ðioje srityje niekas negalëjo prilygti. Kai kurie duomenys rodo, kad bûtent ten gyveno Monikos Levinski protëviai.
1984 m. Tomas Edisonas pasauliui pristatë naujà iðradimà – maðinëlæ slapto stebëjimo pramogoms. Sezono hitas – trumpametraþis animacinis filmas „Marija Kiuri absorbuoja radioaktyviuosius izotopus“.
1915 m. Kodël reikëjo tiek ilgai laukti? Tik praëjus 20 metø po kinematografo iðradimo pasirodë pirmasis pornografinis filmas – „Linksmasis pasivaikðèiojimas“. Reþisieriai, dar neþinojo, kad dëkinga þmonija jø vardus áraðys aukso raidëmis, pageidavo likti neþinomi.
1918 m. Pirmojo pasaulinio karo metu kareiviai á ligonines daþniau papuldavo dël veneriniø ligø nei dël suþalojimø.
3 milijardai metø pr. Kr. Pirmoji seksualinë revoliucija: iðtvirkauja vienalàsèiai, knibþdëte knibþdantys ðiltuose ir drumstuose vandens telkiniuose.
1,5 milijardo metø pr. Kr. Atsiranda „homo habilitis“ – sumanus þmogus. Suprantama, kai kà jis moka. Taèiau kol kas þmona skundþiasi monotoniðkumu.
35000 metø pr. Kr. Pirmasis kromanjonietis pavagia merginà ið paskutiniojo neandertalieèio.
9000 metø pr. Kr. Pagaliau laukiniai gyvûnai ásigijo namus. Pasekmë – iki ðiol neregëta maisto ir sekso ávairovë.
7000 metø pr. Kr. Þmogus iðmoko savarankiðkai ákurti ugná. Pirmieji bandymai iðrasti kokteilá B-52.
1780 metø pr. Kr. Babilono karalius Hamurapis paskelbë savo garsøjá ásakymà: pornografine produkcija draudþiama prekiauti prie mokyklø ir dievo Miðegoso baþnyèiø. To paties su ðakalo galva.
1300 metø pr. Kr. Judo sûnus, Izraelio anûkas Onanas pirmasis sugalvojo „savo sëklà iðlieti ant þemës“.Dëkingi palikuonys (netiesioginiai) áamþino jo vardà.
800 metø pr. Kr. Paris nuviliojo Elenà Graþiàjà nuo Menelajaus (ne tokio graþaus). Skyrybø procesas yra eksperimentinis ir trunka deðimt metø.
631 metø pr. Kr. Pirmieji socialinës átampos sekso pagrindu poþymiai. Centrinëje tebø aikðtëje pakabintas plakatas „Edipai, tu neteisus!“
500 metø pr. Kr. Atënuose gimsta vyno dievo Dionyzo kultas. Bakchantës penkias dienas garbsto ir ðoka, taip pat puola pro ðalá einanèius atënieèius ir bando nagais bei dantimis suplëðyti juos á gabalus. Toli graþu ne visi vyrai iðtrûksta. Ádomu, kaip senovës graikø kalba skamba þodis „sadomazo“?
400 metø pr. Kr. Senovës Graikijos intelektualai iðrado simpoziumà – bûdà sëkmingai praleisti savaitgalá su gërimais, riebiais juokeliais ir dvideðimèia paleistuviø. Platonas – savotiðkas Laris Flintas – visa tai apraðë knygoje ir uþdirbo krûvà pinigø.
56 metai pr. Kr. Karalienë Kleopatra visiems norintiems pasiûlë praleisti naktá su ja mainais á jø gyvybæ. Pirmà kartà atsirado mokestis iðsimokëtinai.
37 m. Gajus Cezaris Augustas Hermanikas tituluotas Romos imperatoriumi. Jo pseudonimas – Kaligula – senovës romënø slengu reiðkia „iðdulkinsiu viskà, kas juda“.
160 m. Graikijos gydytojas Galenas padarë sensacingà atradimà – ligà, kuri vadinama „moterø isterija“, lengvai galima iðgydyti pasitelkus vidiná makðties masaþà. Kas galëjo pagalvoti!
500 m. Pasaulá iðvydo „Kamasutra“ – ðventasis induistø tekstas, apraðantis 156 skirtingas sekso pozas. Autorë – nekalta mergelë, ákvëpta dangaus. Bent jau tokia jos versija. Leidëjai atsisakë atlikti nepriklausomà tyrimà.
600 m. Bizantijos imperatoriaus Justiniano þmona Teodora sveèius linksmino ádomiu renginiu – þàsys lesa ant jos genitalijø pabertus grûdus. Ðtai taip linksminosi þmonës, kol nebuvo iðrastas internetas.
855 m. Jeigu tikëtume legenda, Romos popieþius Jonas VIII mirë gimdydamas. Ðventoji konklava paskelbë garsiàjà bulæ – „Puer, ovrum obvolvo vultus meam!” („Vaikine, tu privalai turëti kiauðius“!). Taip pat ásakë pagaminti specialø krëslà su skyle sëdynëje – kad kiekvienas galëtø rankomis patikrinti popieþiaus lytá.
1012 m. Vokieèiø vyskupas Burhardas Vormskis iðleido ásakà, pagal kurá kiekvienas spermos gurkðnis prilyginamas septyniems grieþtos atgailos metams. Vokietës taip iðsigando, kad net ir ðiandien nemoka dorai atlikti minëtà.
1134 m. Iðrastas naujos rûðies sutuoktiniø guolis, specialiai skirtas nusipelniusiems kryþiuoèiams. Guolis – tai medinë dëþë su dviem lenta atitvertais skyriais – vyriðku (virðuje) ir moteriðku (apaèioje). Lentos viduryje skylutë.
1453 m. Turkø sultonai ásteigë haremø institutà. Kiekvienam vidutiniam statistiniam sultonui teko po 300 pusiau apsinuoginusiø mergeliø. Dauguma sultonø mirdavo ankstyvoje jaunystëje nuo jëgø iðsekimo.
1500 m. Dar vieno Paryþiaus þemëlapio sudarytojai aptiko, kad mieste atsirado gatviø, pavadintø „Plaukuotos vulvos skersgatvis“ ir „Kekðës skylës alëja“.
1529 m. Anglijos karalius Henrikas VIII apkaltino kardinolà Volsá kad ðis já apkrëtë sifiliu, ðnabþdëdamas á ausá nepadorius þodþius. Ðá istoriná faktà panaudosime pasiteisinimui: „Brangioji, dabar supranti, ið kur að turiu ðá ðaukerá?“
1559 m. Italø anatomas Mateo Realdas Kolombas paskelbë apie neátikëtinà atradimà: jis aptiko klitorá. Keistas sutapimas - prieð tai buvo susiradæs draugæ.
1650 m. Sukurta pirmoji apsisaugojimo priemonë. Kadangi guma dar nebuvo iðrasta, teko panaudoti þuvies odà. Pirmà kartà mokslo istorijoje iðradëjai norëjo likti neþinomi.
1677 m. Olandijoje mokslininkas Antonijus Van Lvenhukas savo pasigamintu mikroskopu aptiko spermatozoidà. Nuo tada visi ilgai manë, kad spermatozoido viduje sëdi maþas þmogeliukas. Èia kaltas ne mokslinis neiðprusimas, bet pasibjaurëjimas. Niekas nenorëjo atidþiai apþiûrinëti nemalonià gleivëtà balutæ.
1774 m. Ið seminarijos buvo iðvytas Dþovanis Dþakomas Kazanova – dël pernelyg audringø seksualiniø nuotykiø. Katalikø baþnyèia praleido progà gerai uþsidirbti – galëjo iki ðiol gauti komisinius uþ itin populiarius 12 tomø Kazanovos memuarus.
1779 m. Lyg ir tiesa, lyg ir ne:baimindamasis susitikimo su átûþusiu vyru, kaþkoks Dþordþas V. (pirmasis tokios A. ðalies prezidentas) be kelniø iððoko pro savo meiluþës langà. Po keliø dienø mirë nuo perðalimo.
1814 m. Markizas de Sodas mirë pamiðëliø namuose. Beje, didelei þmonijos daliai jis ir ðiandien gyvesnis uþ visus gyvuosius.
1829 m. Norëdamas árodyti, kad paaugliø masturbacijos prieþastis – riebus maistas, daktaras Silvestras Grehemas nutarë pradþiuginti jaunimà naudingais dietiniais krekeriais . Ðie krekeriai dar ir ðiandien populiarûs. Taèiau paaugliø masturbacija – daug populiaresnë.
1883 m. Terminas „lesbietiðka meilë“ pirmà kartà pavartotas moterø homoseksualiniam kontaktui ávardinti. Iki to laiko taip vadino oralines genitalijø glamones, kitaip tariant minëtà. Senovës Elados Lesbës salos gyventojams ðioje srityje niekas negalëjo prilygti. Kai kurie duomenys rodo, kad bûtent ten gyveno Monikos Levinski protëviai.
1984 m. Tomas Edisonas pasauliui pristatë naujà iðradimà – maðinëlæ slapto stebëjimo pramogoms. Sezono hitas – trumpametraþis animacinis filmas „Marija Kiuri absorbuoja radioaktyviuosius izotopus“.
1915 m. Kodël reikëjo tiek ilgai laukti? Tik praëjus 20 metø po kinematografo iðradimo pasirodë pirmasis pornografinis filmas – „Linksmasis pasivaikðèiojimas“. Reþisieriai, dar neþinojo, kad dëkinga þmonija jø vardus áraðys aukso raidëmis, pageidavo likti neþinomi.
1918 m. Pirmojo pasaulinio karo metu kareiviai á ligonines daþniau papuldavo dël veneriniø ligø nei dël suþalojimø.
