Post by sepulture on Mar 16, 2007 20:08:00 GMT 2
Nepaisant intriguojančio pavadinimo ir kaimyninių įstaigų reputacijos, Musée de l'Erotisme yra rimtas muziejus, kurį verta aplankyti keliaujant per naktinius Paryžiaus Moulin Rouge klubus ir kitas viliojančias Monmartre vietas.
Šiame muziejuje, skirtame erotikos menui, yra daugiau nei 2000 skulptūrų, paveikslų ir meno objektų iš viso pasaulio. Nuolatinėje muziejaus ekspozicijoje yra tokių brangenybių, kaip paveikslų, tapytų antrajame mūsų eros amžiuje.
Muziejuje nuolat organizuojamos šiuolaikinio meno ir privačių kolekcijų parodos.
Erotikos muziejų įkūrė Alainas Plumey ir Josephas Khalifa – du paryžiečiai, per 30 metų (iki muziejaus atidarymo 1997 metais) surinkę didžiules erotinio meno kolekcijas.
Vyriškiai buvusį kabaretą pavertė septyniais galerijų aukštais. Kai kurios galerijos skirtos nuolatinėms ekspozicijoms, o kitose rengiamos laikinos meno ir pornografijos parodos.
Apatiniuose aukštuose rasite erotikos pasaulio atsaką Luvrui ar Britų muziejui: Nepalo šventyklų raižinius, Actekų vaisingumo stabus, keramikos dirbinius iš Kinijos ir tokias retenybes, kaip jako taukų lempa iš Tibeto („Liepsna, deganti tigrės vaginoje“), japoniški mediniai sandalai su falu, kyšančiu iš pado, tailandietiški įrankiai, skirti betelio riešutų gliaudymui tarp vaizduojamų vyriškų ir moteriškų genitalijų.
XIX ir ankstesnių amžių Europos ekspozicijoje dominuoja Šėtono ir antibažnytinė tema.
Aukščiau rasite XX amžiaus pradžios pornografinį filmą ir... tualetą.
Trečias ir ketvirtas aukštai yra skirti laikinoms parodoms, o penktajame aukšte eksponuojami pusnuogių ar nuogų žmonių paveikslai (dauguma jų labiau skoningi nei gašlūs) ir keletas įdomių nespalvotų nuotraukų, kuriose menininkų studijose užfiksuoti apsinuoginę devynioliktojo amžiaus pabaigos ir dvidešimtojo amžiaus pradžios modeliai.
Įspūdinga Erotikos muziejaus dalis – ir puiki priežastis apsilankyti, net jei manote, kad jau pamatėte pakankamai – tai gausi viešnamių fotografijų, piešinių ir dokumentų kolekcija. Jos eksponatai surinkti nuo XIX amžiaus pabaigos iki 1946 metų, kuomet Prancūzijos vyriausybė ėmė uždarinėti viešnamius.
Eksponatų angliški ir prancūziški aprašai nusako vaidmenį, kurį prancūzų gyvenime atliko viešnamiai. Šiuose aprašuose yra ir keletas staigmenų – pavyzdžiui, faktai, kad Velso princas, Čarlis Čaplinas ir Garry Grantas yra lankęsi Paryžiaus viešnamiuose...
noreciau apsilankyti... 
)
mn tk nepatnka kd nesurinkom branui babkiu... negi is abramoviciaus perpirksim? gi zydai savo gerio nepardavineja..;.