Post by sepulture on Oct 15, 2007 23:22:35 GMT 2
Nosinaitës - aprangos elementas
Dar Senovës Romoje antrajame mûsø eros amþiuje baltas nosinaites komedijose ir satyrose naudojo aktoriai. Þiûrovai jomis mosavo þaidyniø metu tribûnose. O viduramþiais damos dovanodavo vyriðkiams savo nosinaites kaip palankumo þenklà, raðo fashiontime.ru.
Puoðtos prabangiais siuvinëjimais, sidabro ar aukso siûlais, jos buvo naudotos ir baþnytiniø ar karûnavimo ceremonijø metu. Bet tikras nosinaièiø mados triumfas prasidëjo Renesanso laikais.
Tuo laiku Italija ir Ispanija buvo pavyzdys visai Europai. Tai, kuo rengësi Madrido ir Venecijos gyventojai, buvo kopijuojama visame pasaulyje, þinoma, su tam tikrais konstrukciniais pokyèiais. Viskas kostiume priklausë nuo kirpimo ir formos.
Tuomet moterys jau dëvëjo korsetus, ir XV amþiuje madingos tapo karkasinës suknios. Tai darë átakà plastikai. Sukaustytos savo prabangiø apdarø ið aukso aksomø, nusagstytø brangiaisiais akmenimis, moterys kone prarado judëjimo galimybæ. Be to, formuojantis pasaulinëms valstybëms ir karaliðkiesiems dvarams atsirado etiketo samprata.
Egzistavo iðtisa þenklø sistema, kaip iðreikðti vienokius ar kitokius jausmus. Vienu tø sistemos elementø buvo nosinaitë.
Tai ne tik brangus aksesuaras – tai turtø simbolis. Esmë tame, kad nosinaitës buvo gaminamos ið labai brangaus ir madingo audinio – lino batisto. Venecijos meistrës atrado ypatingà ðios medþiagos savybæ: jei jos kraðtelius adata padalytume á nedidelius langelius, ji neiðirs, bet atrodys dar puoðniau. Taip atsirado nëriniai adata.
Laikui bëgant technika tobulëjo, atsirado nauji siuvinëjimø motyvai. Galiausiai visa Venecija pamilo ðias nëriniø nosinaites, kurios, nepaisant jø plataus naudojimo, kainavo be galo brangiai.
Nosinaièiø istorija labai susijusi su siuvinëjimø ir nëriniø istorija. Todël kai septynioliktajame amþiuje madingas tapo nërimas virbalais, nosinaitës vis daþniau buvo gaminamos tokiu bûdu. Taip buvo pigiau ir paprasèiau, o gaminiai tapo dar elegantiðkesni. Ir vis dëlto ðá aksesuarà galëjo sau leisti tik aukðtuomenë.
Nosinaitë ilgà laikà liko svarbia moters aprangos detale. Nosinaièiø forma septynioliktajame-aðtuonioliktajame amþiuje kito priklausomai nuo asmeniniø skoniø. Jos buvo ovalo formos, apvalios ar pailgos. Visai ðiai ávairovei padarë galà Liudvikas XIV, 1685 metais pareiðkæs, kad „nosinaitës ilgis turi bûti lygus jos ploèiui visoje karalystëje“. Nuo tø laikø pripaþinta forma ir liko maþa kvadratinë nosinaitë.
Amerika taip pat neatsiliko nuo Europos potraukiu nosinaitëms. Damø, gyvenanèiø kolonijose, meilë kvadratinëms nëriniø nosinaitëms buvo tokia pat stipri, kaip ir jø giminaièiø anapus Atlanto. Madingos buvo lino, ðilko, nëriniø nosinaitës. Pensilvanijos kvakerëms balta nosinaitë buvo absoliuèiai bûtinas aprangos elementas.
Nosinaitës siuvamos ið plono lino batisto ir puoðiamos siuvinëjimais pagal vienà schemà: neuþpildytas centras ið kraðtø árëmintas siuvinëjimais. Ornamentiniai motyvai – geometriniø ir augaliniø formø derinys. Kai kuriuose atpaþástama rytietiðkos ornamentikos átaka. Visiems bûdingas pieðinio ámantrumas ir virtuoziðka meistrystë.
Napoleonui atëjus á valdþià, nosinaièiø madas diktuoti ëmë Þozefina. Pikti lieþuviai plakë, kad kalbëdamasi su nepageidaujamais asmenimis imperatorienë laikydavo savo nosinaitæ prie lûpø kaip nepalankumo þenklà.
Anglijoje nosinaites jaunos damos arba apsiûdavo plona nëriniø juosta arba panaudodavo spalvotus siuvinëjimus. Prancûzai laikë siuvinëtas rankomis ar apnertas nosinaites svarbiu kiekvienos gerai apsirengusios moters kostiumo elementu. Sukniø reforma Vokietijoje lëmë tai, kad kiekvienas drabuþis buvo gaminamas ið vilnos, áskaitant net nosinaites. Tai vienintelis atvejis, kai nosinaitës buvo gaminamos ið vilnos.
Vyrø nosinaitës, kaip ir kiti jø kostiumo elementai, tapo paprastesnës ir maþiau pastebimos. Tuo metu, kai moterys neðiojosi nosinaites su nëriniais ir siuvinëjimais, vyrai ávedë savo tvarkà. Nosinës buvo didþiulës, maþdaug keturiasdeðimt centimetrø, su paprastu apkraðtavimu. Visada tiko baltas linas, nors mada leido ir kitas kelias spalvas ar spalvotus kraðtus.
XX amþiuje perëjus prie gatavø drabuþiø pramonës iðliko nosinaièiø dalijimas á vyriðkas ir moteriðkas. Pirmosios didesnës ir maþiau puoðnesnës, nei antrosios. Antrojoje dvideðimtojo amþiaus pusëje imtos gaminti vienodos popierinës nosinaitës, iðtrëmusios ilgus amþius trukusià madà á nebûtá.
Dar Senovës Romoje antrajame mûsø eros amþiuje baltas nosinaites komedijose ir satyrose naudojo aktoriai. Þiûrovai jomis mosavo þaidyniø metu tribûnose. O viduramþiais damos dovanodavo vyriðkiams savo nosinaites kaip palankumo þenklà, raðo fashiontime.ru.
Puoðtos prabangiais siuvinëjimais, sidabro ar aukso siûlais, jos buvo naudotos ir baþnytiniø ar karûnavimo ceremonijø metu. Bet tikras nosinaièiø mados triumfas prasidëjo Renesanso laikais.
Tuo laiku Italija ir Ispanija buvo pavyzdys visai Europai. Tai, kuo rengësi Madrido ir Venecijos gyventojai, buvo kopijuojama visame pasaulyje, þinoma, su tam tikrais konstrukciniais pokyèiais. Viskas kostiume priklausë nuo kirpimo ir formos.
Tuomet moterys jau dëvëjo korsetus, ir XV amþiuje madingos tapo karkasinës suknios. Tai darë átakà plastikai. Sukaustytos savo prabangiø apdarø ið aukso aksomø, nusagstytø brangiaisiais akmenimis, moterys kone prarado judëjimo galimybæ. Be to, formuojantis pasaulinëms valstybëms ir karaliðkiesiems dvarams atsirado etiketo samprata.
Egzistavo iðtisa þenklø sistema, kaip iðreikðti vienokius ar kitokius jausmus. Vienu tø sistemos elementø buvo nosinaitë.
Tai ne tik brangus aksesuaras – tai turtø simbolis. Esmë tame, kad nosinaitës buvo gaminamos ið labai brangaus ir madingo audinio – lino batisto. Venecijos meistrës atrado ypatingà ðios medþiagos savybæ: jei jos kraðtelius adata padalytume á nedidelius langelius, ji neiðirs, bet atrodys dar puoðniau. Taip atsirado nëriniai adata.
Laikui bëgant technika tobulëjo, atsirado nauji siuvinëjimø motyvai. Galiausiai visa Venecija pamilo ðias nëriniø nosinaites, kurios, nepaisant jø plataus naudojimo, kainavo be galo brangiai.
Nosinaièiø istorija labai susijusi su siuvinëjimø ir nëriniø istorija. Todël kai septynioliktajame amþiuje madingas tapo nërimas virbalais, nosinaitës vis daþniau buvo gaminamos tokiu bûdu. Taip buvo pigiau ir paprasèiau, o gaminiai tapo dar elegantiðkesni. Ir vis dëlto ðá aksesuarà galëjo sau leisti tik aukðtuomenë.
Nosinaitë ilgà laikà liko svarbia moters aprangos detale. Nosinaièiø forma septynioliktajame-aðtuonioliktajame amþiuje kito priklausomai nuo asmeniniø skoniø. Jos buvo ovalo formos, apvalios ar pailgos. Visai ðiai ávairovei padarë galà Liudvikas XIV, 1685 metais pareiðkæs, kad „nosinaitës ilgis turi bûti lygus jos ploèiui visoje karalystëje“. Nuo tø laikø pripaþinta forma ir liko maþa kvadratinë nosinaitë.
Amerika taip pat neatsiliko nuo Europos potraukiu nosinaitëms. Damø, gyvenanèiø kolonijose, meilë kvadratinëms nëriniø nosinaitëms buvo tokia pat stipri, kaip ir jø giminaièiø anapus Atlanto. Madingos buvo lino, ðilko, nëriniø nosinaitës. Pensilvanijos kvakerëms balta nosinaitë buvo absoliuèiai bûtinas aprangos elementas.
Nosinaitës siuvamos ið plono lino batisto ir puoðiamos siuvinëjimais pagal vienà schemà: neuþpildytas centras ið kraðtø árëmintas siuvinëjimais. Ornamentiniai motyvai – geometriniø ir augaliniø formø derinys. Kai kuriuose atpaþástama rytietiðkos ornamentikos átaka. Visiems bûdingas pieðinio ámantrumas ir virtuoziðka meistrystë.
Napoleonui atëjus á valdþià, nosinaièiø madas diktuoti ëmë Þozefina. Pikti lieþuviai plakë, kad kalbëdamasi su nepageidaujamais asmenimis imperatorienë laikydavo savo nosinaitæ prie lûpø kaip nepalankumo þenklà.
Anglijoje nosinaites jaunos damos arba apsiûdavo plona nëriniø juosta arba panaudodavo spalvotus siuvinëjimus. Prancûzai laikë siuvinëtas rankomis ar apnertas nosinaites svarbiu kiekvienos gerai apsirengusios moters kostiumo elementu. Sukniø reforma Vokietijoje lëmë tai, kad kiekvienas drabuþis buvo gaminamas ið vilnos, áskaitant net nosinaites. Tai vienintelis atvejis, kai nosinaitës buvo gaminamos ið vilnos.
Vyrø nosinaitës, kaip ir kiti jø kostiumo elementai, tapo paprastesnës ir maþiau pastebimos. Tuo metu, kai moterys neðiojosi nosinaites su nëriniais ir siuvinëjimais, vyrai ávedë savo tvarkà. Nosinës buvo didþiulës, maþdaug keturiasdeðimt centimetrø, su paprastu apkraðtavimu. Visada tiko baltas linas, nors mada leido ir kitas kelias spalvas ar spalvotus kraðtus.
XX amþiuje perëjus prie gatavø drabuþiø pramonës iðliko nosinaièiø dalijimas á vyriðkas ir moteriðkas. Pirmosios didesnës ir maþiau puoðnesnës, nei antrosios. Antrojoje dvideðimtojo amþiaus pusëje imtos gaminti vienodos popierinës nosinaitës, iðtrëmusios ilgus amþius trukusià madà á nebûtá.
