Post by sepulture on Dec 1, 2007 17:59:53 GMT 2
tai vat, cia musu gotikines grupes sukurtas gotikinio filmo scenarijus:D jis turejo but labai glaustas, todel nesistebekit, kodel toks nedatalus 
pagrindima veliau idesiu, nes dar jo neturim :DDDD bus idomu komentaru pasiklausyti :DDDD gal kokiu sasaju rasite?:DDDD
vaizdai , pagal kuriuos buvo filmas kuriamas
Scenarijus
Moteris, kvepianti deganèiais lapais
1. (Uþraðas apaèioje: 1888 – øjø Londonas). Ûksminga naktis. Siaura miesto gatvelë. Pasigirsta greiti þingsniai. Blausioje þibintø ðviesoje ið tamsos iðnyra vyriðkis, neðantis lagaminà. Nervingai dairosi, iðgàstingas þvilgsnis iðduoda jo baimæ. Prie lagamino styro pririðta þmogaus ranka. Jis skubëdamas neria á tamsø skersgatvá.
2. Diena. Viena pagrindiniø Londono gatviø. Þmoniø sambrûzdis. Ðurmuliuojanèios grupelës dalinasi naujienomis. Netrukus atrieda prabangi juoda karieta su ryðkiu herbu, liudijanti apie kilmingà jos savininkà. Þmoniø þvilgsniai nukrypsta á karietà. Iðlipa daili aukðta moteris. Veidas iðblyðkæs, akys þalios, laikysena nepriekaiðtinga. Dama lëtai nuþingsniuoja á vaistinæ. Aplinkiniai á jà þvelgia átariai ir paniekinamai.
Keliø burþua pokalbis:
- Nejau neuþuodþiate jos kvapo, jis toks keistas. Kai ði moteris bûna netoliese, jos kvapas nustelbia visus kitus. Ji kvepia kaip...kaip degantys lapai! Geriau ðita keista bûtybë visàlaik tûnotø savo pilyje.
Kalbanèio vyro veidas net persikreipia, kai vël pamato moterá. Ji nedràsiai apsidairo ir jausdama aplinkiniø smerkianèius þvilgsnius greit gráþta á savo karietà ir iðvyksta.
3. (Moters namai) Ið eilës, vienas po kito, rodomi paveikslai, kuriuose vaizduojami lapai. Pamaþu iðryðkëja interjeras. Kambary dega tik kelios þvakës. Paslaptingoji moteris stovi prieðais veidrodá. Ji su panieka þiûri á savo atvaizdà: didþiuliai sparnai, keista, augalà primenanti uodega. Jos þvilgsnis nukrypsta á laikrodþio atspindá veidrodyje - iðmuða vidurnakèio valanda. Ji taria: „Laikas“.
Moteris prieina prie pakylos, padengtos lapais. Iðtarus kelis þodþius, lapai ima degti ir bevirsdami pelenais pradeda suktis ore, sudarydami þiedo formà. Matomas didelis energijos sûkurys.
4. Atsimerkia vyro akys. Jis vis dar sustingæs. Prieð save pamato moterá. Su pirmu giliu ákvëpimu jis uþuodþia jos kvapà: svaiginantá it narkotikas. Vyro kûnas nevalingai linksta á moters pusæ. Ði net ánirðta, matydama, kad net jos kûrinys uþuodþia tà nelemtà kvapà.
- Tas kvapas. Esu prakeikta. Visi þmonës mane atstumia, nes jis kitoks... Ne þmogaus kvapas! Noriu atsikratyti jo. Tam tu ir esi. Að ásakau tau atneðti man þmogaus kvapà!
5. Naktis. Vaitèepelis. Vyras su lagaminu eina gatve ir vis kartoja frazæ „Atneðti þmogaus kvapà“. Rankoje jis spaudþia baltà nosinaitæ, kurià nuolat uosto. Girdëti triukðmas ið vienos smuklës. Jis patraukia ten. Tik áëjus prie jo prisiartina klientø ieðkanti moteris. Pasisodina já prie stalo ir ima glamonëti, taukðdama nereikðmingus dalykus. Vyras iðkart uþuodþia jos aitrø kvapà. Ima gosliai uostinëti jà, vis kartodamas tà paèià frazæ „Atneðti þmogaus kvapà“. Po keliø akimirkø jis atranda stipriausià kvapo taðkà – rieðà. Ásikniaubia á já ir dar stipriau uosto tebekartodamas tà paèià frazæ.
6. Tamsus skersgatvis. Triukðmas toli. Vyras blizgina ávairius mediko árankius ir deda á raudonu aksomu iðmuðtà lagaminëlá (niekur nematyti kraujo).
7. Jis gráþta pas savo ðeimininkæ. Ði iðkart klausia, ar jis ávykdæs uþduotá. Vyras tik parodo á menamà lagamino pusæ (þiûrovas lagamino nemato). Netrukus jis pradeda artintis prie savo kûrëjos , giliai uosdamas ore jos kvapà. Apeina ið nugaros. Moteris sutrinka, galiausiai iðsigàsta. (Dabar þiûrovas mato ið arti tik vyro veidà. Akys maniakiðkai blizga). Jis teiðtaria: „Man reikia tavo kvapo“.
8. (Kartojasi pirma scena). (butinai pakartotinai paskaitykite pirma scena!)
pagrindima veliau idesiu, nes dar jo neturim :DDDD bus idomu komentaru pasiklausyti :DDDD gal kokiu sasaju rasite?:DDDD
vaizdai , pagal kuriuos buvo filmas kuriamas
Scenarijus
Moteris, kvepianti deganèiais lapais
1. (Uþraðas apaèioje: 1888 – øjø Londonas). Ûksminga naktis. Siaura miesto gatvelë. Pasigirsta greiti þingsniai. Blausioje þibintø ðviesoje ið tamsos iðnyra vyriðkis, neðantis lagaminà. Nervingai dairosi, iðgàstingas þvilgsnis iðduoda jo baimæ. Prie lagamino styro pririðta þmogaus ranka. Jis skubëdamas neria á tamsø skersgatvá.
2. Diena. Viena pagrindiniø Londono gatviø. Þmoniø sambrûzdis. Ðurmuliuojanèios grupelës dalinasi naujienomis. Netrukus atrieda prabangi juoda karieta su ryðkiu herbu, liudijanti apie kilmingà jos savininkà. Þmoniø þvilgsniai nukrypsta á karietà. Iðlipa daili aukðta moteris. Veidas iðblyðkæs, akys þalios, laikysena nepriekaiðtinga. Dama lëtai nuþingsniuoja á vaistinæ. Aplinkiniai á jà þvelgia átariai ir paniekinamai.
Keliø burþua pokalbis:
- Nejau neuþuodþiate jos kvapo, jis toks keistas. Kai ði moteris bûna netoliese, jos kvapas nustelbia visus kitus. Ji kvepia kaip...kaip degantys lapai! Geriau ðita keista bûtybë visàlaik tûnotø savo pilyje.
Kalbanèio vyro veidas net persikreipia, kai vël pamato moterá. Ji nedràsiai apsidairo ir jausdama aplinkiniø smerkianèius þvilgsnius greit gráþta á savo karietà ir iðvyksta.
3. (Moters namai) Ið eilës, vienas po kito, rodomi paveikslai, kuriuose vaizduojami lapai. Pamaþu iðryðkëja interjeras. Kambary dega tik kelios þvakës. Paslaptingoji moteris stovi prieðais veidrodá. Ji su panieka þiûri á savo atvaizdà: didþiuliai sparnai, keista, augalà primenanti uodega. Jos þvilgsnis nukrypsta á laikrodþio atspindá veidrodyje - iðmuða vidurnakèio valanda. Ji taria: „Laikas“.
Moteris prieina prie pakylos, padengtos lapais. Iðtarus kelis þodþius, lapai ima degti ir bevirsdami pelenais pradeda suktis ore, sudarydami þiedo formà. Matomas didelis energijos sûkurys.
4. Atsimerkia vyro akys. Jis vis dar sustingæs. Prieð save pamato moterá. Su pirmu giliu ákvëpimu jis uþuodþia jos kvapà: svaiginantá it narkotikas. Vyro kûnas nevalingai linksta á moters pusæ. Ði net ánirðta, matydama, kad net jos kûrinys uþuodþia tà nelemtà kvapà.
- Tas kvapas. Esu prakeikta. Visi þmonës mane atstumia, nes jis kitoks... Ne þmogaus kvapas! Noriu atsikratyti jo. Tam tu ir esi. Að ásakau tau atneðti man þmogaus kvapà!
5. Naktis. Vaitèepelis. Vyras su lagaminu eina gatve ir vis kartoja frazæ „Atneðti þmogaus kvapà“. Rankoje jis spaudþia baltà nosinaitæ, kurià nuolat uosto. Girdëti triukðmas ið vienos smuklës. Jis patraukia ten. Tik áëjus prie jo prisiartina klientø ieðkanti moteris. Pasisodina já prie stalo ir ima glamonëti, taukðdama nereikðmingus dalykus. Vyras iðkart uþuodþia jos aitrø kvapà. Ima gosliai uostinëti jà, vis kartodamas tà paèià frazæ „Atneðti þmogaus kvapà“. Po keliø akimirkø jis atranda stipriausià kvapo taðkà – rieðà. Ásikniaubia á já ir dar stipriau uosto tebekartodamas tà paèià frazæ.
6. Tamsus skersgatvis. Triukðmas toli. Vyras blizgina ávairius mediko árankius ir deda á raudonu aksomu iðmuðtà lagaminëlá (niekur nematyti kraujo).
7. Jis gráþta pas savo ðeimininkæ. Ði iðkart klausia, ar jis ávykdæs uþduotá. Vyras tik parodo á menamà lagamino pusæ (þiûrovas lagamino nemato). Netrukus jis pradeda artintis prie savo kûrëjos , giliai uosdamas ore jos kvapà. Apeina ið nugaros. Moteris sutrinka, galiausiai iðsigàsta. (Dabar þiûrovas mato ið arti tik vyro veidà. Akys maniakiðkai blizga). Jis teiðtaria: „Man reikia tavo kvapo“.
8. (Kartojasi pirma scena). (butinai pakartotinai paskaitykite pirma scena!)
