Post by Birdie on Sept 17, 2005 7:11:45 GMT 2
Albertas Einsteinas ir jo didieji atradimai
Zurnalo "Physics world" anketa prase nurodyti penkis zymiausius fizikus. Pirmasis trejetukas buvo: 1. A.Einsteinas; 2. I. Niutonas; 3. Dz. K. Maksvelas.
Albertas Einsteinas gime 1879 m. pietu Vokietijos mieste Ulme, zydu seimoje. Tevas prekiavo elektros reikmenimis, veliau, persikeles i Miunchena, turejo elektros prekiu dirbtuve. Seimoje buvo du vaikai, Albertas buvo pirmasis. Einsteinas velai ismoko kalbeti (budamas 3 - 4 metu). Tevas jam padovanojo kompsa, kuri laika tai buvo megstamiausias mazojo Alberto zaislas. Mokesi katalikiskoje mokykloje, mokslai nelabai sekes, noriai mokes tik tai, ka mego. Domejosi gamtos, tiksliaisiais mokslais, budamas 11 metu gavo dovanu Gamtos mokslu enciklopedija. Buvo laikomas nelabai gabiu.
Tevai issikele i Italija, Einsteinas nebaige gimnazijos, isvyko paskui juos.
Studijavo Aukstojoje politechnikos mokykloje Ciuriche (Sveicarijoje). Nebuvo stropus studentas, studijavo savarankiskai, skaite fizikos, filosofijos knygas.
Baiges aukstaja mokykla apie du metus negavo darbo, privaciai moke, pavadavo susirgusi mokytoja. Galiausiai gavo eksperto darba patentu biure. Dirbo saziningai, pats pasiule keleta buitiniu isradimu.
1902 m. vede Mileva Maric, savo kurso drauge.
Buvo susidariusi triju draugu kompanija -Akademija "Olimpija": K. Gabichtas, M. Solovinas ir A. Einsteinas.
Pirmieji Einsteino moksliniai straipsniai buvo skirti statistinei fizikai, didelio demesio nesulauke.
1905 m. (jam buvo 26m.) paskelbe zymiausius savo straipsnius. Kovo menesi ivede sviesos kvanto savoka ir paaiskino fotoefekta. Balandi apsigyne daktaro disertacija. Rugseji energijos ir mases rysi isreiske formule E=mc2.
1900m. kvanto savoka ivede M. Plankas, noredamas paaiskinti absoliuciai juodo kuno spektra, padare prielaida, kad sviesa sugeriama "porcijomis". 1905 m. A. Einsteinas teige, kad sviesa ne tik sugeriama ar spinduliuojama kvantais, bet ir pati yra udaryta is kvantu - fotonu.
A. Einsteinas parode, kad Brauno judejimo stebejimu, galima nustatyti molekuliu kaiciu turio vienete. Su siu darbu buvo susijusi ir jo daktaro disertacija "Naujas molekuliu matmenu nustatymo budas".
Eteris - terpe, kuria sklinda sviesa (savoka egzistuojanti nuo seno). Sprendziant eterio klausima, buvo sukurta specialioji reliatyvumo teorija (Einsteinas eterio savokos atsisake). Erdves ir laiko savybes priklauso nuo stebetojo greicio.
Energija ir mase tarpusavyje susije. Egzistuoja su mase susijusi energijos forma - rimties emergija.
Prie reliatyvumo teorijos kurimo prisidejo: H. Lorencas, A. Puankare ir H. Minkovskis. A. Einsteinas suformulavo nuoseklia teorija ir padare pagrindines isvadas.
Paradoksai:
Laiko tekme priklauso nuo stebetojo greicio (dvyniu paradoksas).
Kuno mase priklauso nuo stebetojo greicio: auga didejant greiciui.
1 grame medziagos yra tiek energijos, kiek Ignalinos AE pagamina per 8 valandas.
1909 m. A. Einsteinas tapo profesoriumi, o 1911m. buvo pakviestas i zymiausiu pasaulio fiziku susirinkima - Pirmaji Solves kongresa.
Iki 1916m. A. Einsteinas kure bendraja reliatyvumo teorija. Kartu tai - bendra gravitacijos teorija, apibendrinanti Niutono desnius.
Nustatyta nauja savybe: masyvus kunai iskreipia erdvelaiki.
Bendroji reliatyvumo teorija buvo pritaikyta kosmologijoje - moksle, tirianciame Visatos evoliucija ir sandara.
1916 m. A. Einsteinas numate priverstini spinduliavima ir ivede savaiminio ir priverstinio spinduliavimo tikimybes. Priverstinio spinduliavimo taikymo pavyzdys - lazeriai.
1919 m. patvirtintas erdves iskreipimas, A. Einsteinas tapo garsenybe.
1922 m. jam iteikta Nobelio premija uz fotoefekto paaiskinima. Visa premija atidave zmonai, su kuria buvo issiskyres.
Vienas Einsteino sunus tapo hidraulikos profesoriumi, kitas buvo labi gabus humanitaras, bet susirgo sizofrenija, mire jaunas.
1923 - 27 m., vadovaujant N. Borui, sukurta kvantine mechanika. A einsteinas prie kurimo neprisidejo, bet pasireiske, kaip kritikas.
Vokietijoje del pacifistiniu paziuru bei kilmes buvo persekiojamas. Nacistams atejus i valdzia emigravo i JAV ir i Vokietija nebegrizo. Dirbo Prinstone, Perspektyviuju tyrimu institute. Mego dirbti vienas, mokiniu neisugde. Kelis desimtmecius iki mirties bande kurti bendraja lauko teorija. Netgi genijui si problema pasirode per sunki, ji yra neisspresta iki dabar.
Prisidejo prie atomines bombos sukurimo, bijodamas, kad nacistine Vokietija ja pagamins pirma, tarpininkavo, kad JAV butu pradeta sios bombos kurimo programa. Parase laiska prezidentui T. Ruzveltui. Numetus bombas Japonijoje, gailejosi prisidejes prie kurimo, dalyvavo taikos salininku judejime.
Jis nebuvo sausa mokslininkas. Elgesi ir rengesi savitai, nepaisydamas iprastiniu normu ir madu. nelabai mego teatra ir kina, mielai inkos literatura.
Susikurus Izraelio valstybei, jam siule tapti prezidentu, bet Einsteinas atsisake.
Mire 1955m., sulaukes 76metu. Kunas sudegintas, pelenai, vadovaujantis testamentu isbarstyti nezinomoje vietoje.
2005 09 16
Skaite:prof. Romualdas Karazija
Uzrase ir surinko: Birdbrain
Zurnalo "Physics world" anketa prase nurodyti penkis zymiausius fizikus. Pirmasis trejetukas buvo: 1. A.Einsteinas; 2. I. Niutonas; 3. Dz. K. Maksvelas.
Albertas Einsteinas gime 1879 m. pietu Vokietijos mieste Ulme, zydu seimoje. Tevas prekiavo elektros reikmenimis, veliau, persikeles i Miunchena, turejo elektros prekiu dirbtuve. Seimoje buvo du vaikai, Albertas buvo pirmasis. Einsteinas velai ismoko kalbeti (budamas 3 - 4 metu). Tevas jam padovanojo kompsa, kuri laika tai buvo megstamiausias mazojo Alberto zaislas. Mokesi katalikiskoje mokykloje, mokslai nelabai sekes, noriai mokes tik tai, ka mego. Domejosi gamtos, tiksliaisiais mokslais, budamas 11 metu gavo dovanu Gamtos mokslu enciklopedija. Buvo laikomas nelabai gabiu.
Tevai issikele i Italija, Einsteinas nebaige gimnazijos, isvyko paskui juos.
Studijavo Aukstojoje politechnikos mokykloje Ciuriche (Sveicarijoje). Nebuvo stropus studentas, studijavo savarankiskai, skaite fizikos, filosofijos knygas.
Baiges aukstaja mokykla apie du metus negavo darbo, privaciai moke, pavadavo susirgusi mokytoja. Galiausiai gavo eksperto darba patentu biure. Dirbo saziningai, pats pasiule keleta buitiniu isradimu.
1902 m. vede Mileva Maric, savo kurso drauge.
Buvo susidariusi triju draugu kompanija -Akademija "Olimpija": K. Gabichtas, M. Solovinas ir A. Einsteinas.
Pirmieji Einsteino moksliniai straipsniai buvo skirti statistinei fizikai, didelio demesio nesulauke.
1905 m. (jam buvo 26m.) paskelbe zymiausius savo straipsnius. Kovo menesi ivede sviesos kvanto savoka ir paaiskino fotoefekta. Balandi apsigyne daktaro disertacija. Rugseji energijos ir mases rysi isreiske formule E=mc2.
1900m. kvanto savoka ivede M. Plankas, noredamas paaiskinti absoliuciai juodo kuno spektra, padare prielaida, kad sviesa sugeriama "porcijomis". 1905 m. A. Einsteinas teige, kad sviesa ne tik sugeriama ar spinduliuojama kvantais, bet ir pati yra udaryta is kvantu - fotonu.
A. Einsteinas parode, kad Brauno judejimo stebejimu, galima nustatyti molekuliu kaiciu turio vienete. Su siu darbu buvo susijusi ir jo daktaro disertacija "Naujas molekuliu matmenu nustatymo budas".
Eteris - terpe, kuria sklinda sviesa (savoka egzistuojanti nuo seno). Sprendziant eterio klausima, buvo sukurta specialioji reliatyvumo teorija (Einsteinas eterio savokos atsisake). Erdves ir laiko savybes priklauso nuo stebetojo greicio.
Energija ir mase tarpusavyje susije. Egzistuoja su mase susijusi energijos forma - rimties emergija.
Prie reliatyvumo teorijos kurimo prisidejo: H. Lorencas, A. Puankare ir H. Minkovskis. A. Einsteinas suformulavo nuoseklia teorija ir padare pagrindines isvadas.
Paradoksai:
Laiko tekme priklauso nuo stebetojo greicio (dvyniu paradoksas).
Kuno mase priklauso nuo stebetojo greicio: auga didejant greiciui.
1 grame medziagos yra tiek energijos, kiek Ignalinos AE pagamina per 8 valandas.
1909 m. A. Einsteinas tapo profesoriumi, o 1911m. buvo pakviestas i zymiausiu pasaulio fiziku susirinkima - Pirmaji Solves kongresa.
Iki 1916m. A. Einsteinas kure bendraja reliatyvumo teorija. Kartu tai - bendra gravitacijos teorija, apibendrinanti Niutono desnius.
Nustatyta nauja savybe: masyvus kunai iskreipia erdvelaiki.
Bendroji reliatyvumo teorija buvo pritaikyta kosmologijoje - moksle, tirianciame Visatos evoliucija ir sandara.
1916 m. A. Einsteinas numate priverstini spinduliavima ir ivede savaiminio ir priverstinio spinduliavimo tikimybes. Priverstinio spinduliavimo taikymo pavyzdys - lazeriai.
1919 m. patvirtintas erdves iskreipimas, A. Einsteinas tapo garsenybe.
1922 m. jam iteikta Nobelio premija uz fotoefekto paaiskinima. Visa premija atidave zmonai, su kuria buvo issiskyres.
Vienas Einsteino sunus tapo hidraulikos profesoriumi, kitas buvo labi gabus humanitaras, bet susirgo sizofrenija, mire jaunas.
1923 - 27 m., vadovaujant N. Borui, sukurta kvantine mechanika. A einsteinas prie kurimo neprisidejo, bet pasireiske, kaip kritikas.
Vokietijoje del pacifistiniu paziuru bei kilmes buvo persekiojamas. Nacistams atejus i valdzia emigravo i JAV ir i Vokietija nebegrizo. Dirbo Prinstone, Perspektyviuju tyrimu institute. Mego dirbti vienas, mokiniu neisugde. Kelis desimtmecius iki mirties bande kurti bendraja lauko teorija. Netgi genijui si problema pasirode per sunki, ji yra neisspresta iki dabar.
Prisidejo prie atomines bombos sukurimo, bijodamas, kad nacistine Vokietija ja pagamins pirma, tarpininkavo, kad JAV butu pradeta sios bombos kurimo programa. Parase laiska prezidentui T. Ruzveltui. Numetus bombas Japonijoje, gailejosi prisidejes prie kurimo, dalyvavo taikos salininku judejime.
Jis nebuvo sausa mokslininkas. Elgesi ir rengesi savitai, nepaisydamas iprastiniu normu ir madu. nelabai mego teatra ir kina, mielai inkos literatura.
Susikurus Izraelio valstybei, jam siule tapti prezidentu, bet Einsteinas atsisake.
Mire 1955m., sulaukes 76metu. Kunas sudegintas, pelenai, vadovaujantis testamentu isbarstyti nezinomoje vietoje.
2005 09 16
Skaite:prof. Romualdas Karazija
Uzrase ir surinko: Birdbrain
(jetau nejau jis bus prof?!..) jis irgi pradejo kalbeti tik 4metu...negabus...ir tinginys...zodziu zesim kas is jo isaux 