|
|
Post by Birdie on Sept 10, 2009 17:11:03 GMT 2
Ankstesnio straipsnio papildymas:
Mokslininkai abejoja fundamentaliaisiais gamtos dësniais
Dësniai, kaip ðviesos greitis, praeityje galëjo bûti kitokie.
Visuomenës pasitikëjimas gamtos konstantomis gali kristi kaip niekad þemai.
Neseniai atlikti bandymai davë árodymø, kad tam tikrø fundamentaliø jø parametrø (kaip ðviesos greitis ar "nematomi kljai", kurie laiko atomø branduolius) reikðmës praeityje galëjo bûti kitokios.
"Nëra jokios prieþasties ðiems dydþiams bûti pastoviems, teigia astronomas Michael Murphy ið Cambridge universiteto." Tai fizikoje áþymûs skaièiai, bet mes neturime jokios tikros prieþasties, kodël jie yra tokie, kokie yra."
Pastebëti skirtumai yra nedideli - vos kelios milijoninës dalys, bet gali turëti didelæ reikðmæ: gali tekti perraðyti fizikos dësnius, be to, prie jau turimø trijø dar tektø pridëtiðeðis erdvës iðmatavimus.
Árodymø linijos
Konstantø kitimo árodymas daugiausia pagrástas kvazarø tyrimais.
Kvazarai yra itin ryðkiai ðvieèiantys objektai, varomi milþiniðkø juodøjø skyliø. Kai kurie ið jø yra taip toli, kad dabar matoma jø ðviesa buvo iðspinduliuota prieð 12 bilijonø metø. Astronomai tyrinëja ðios senovinës ðviesos spektrus, norëdami nustatyti, ar ankstyvoji visata skyrësi nuo dabartinës. Ypaè atkreipiamas dëmesis á absorpcijos linijas gautas dël dujø debesø esanèiø tarp kvazarø ir mûsø.
Linijos atskleidþia, kas tiksliai yra tuose debesyse, kadangi kiekvienas atomo tipas turi "pirtø atspaudus" - rinkiná specifiniø daþniø, kuriø bangas sugeria.
1999 m. Murphy ir jo kolegos atrado pirmà átikinamà árodymà, kad ðie "pirðtø atspaudai" laikui bëgant kinta. Naudodami duomenis ið Keck observatorijos Havajuose, jie atrado daþniø skirtumà skirtumà tarp bilijonø metø senumo kvazarø linijø ir atitinkamø linijø iðmatuotø Þemëje.
Kai kurios Þemëje gautos linijos nebuvo gerai charakterizuotos, tad Murphy ir kiti neseniai atliko kruopðèius laboratorinius bandymus, kad patvirtintø, jog kvazarø spektruose tikrai yra postûmis. Spektras, ið esmës yra ðviesa iðsklaidyta á jà sudaranèius daþnius(pvz., baltà ðviesà leidþiant per prizmæ gaunama vaivorytkðtë.
Kas sudaro konstantà?
Kadangi absorpcijos linijø daþniai priklauso nuo ávairiø parametrø, kvazarø stebëjimai kartais interpretuojami kaip parodantys, kad praeityje ðviesa buvo greitesnë ar elektronas turëjo silpnesná krûvá.
Bet teoretikas Carlos Martins teigia jog tai nëra visiðkai teisinga.
"Nesàmoninga kalbëti apie kintamà ðviesos greitá ar elektrono krûvá."
Taip yra dël to, kad á ðiø parametrø reikðmes áeina vienetai, kurie gali keistis. Pavyzdþiui, vienà dienà ðviesos greitis gali bûti matuojamas naudojant liniuotæ ir laikrodá. Jei kità dienà tokie pat matavimai duotø kitoká atsakymà, negalëtume pasakyti, kas ið tiesø pakito: ðviesos greitis, liniuotës ilgis ar laikrodþio tiksëjimas.
Kad iðvengtø tokios maiðaties, mokslininkai naudoja bemates kostantas - grynus skaièius, kurie yra iðmatuotø dydþiø santykiai.
Poslinkiø Murphy duomenyse atveju, reikðminga yra smulkiosios struktûros konstanta (daþnai þymima graikø abëcëlës raide alfa), kuri apibûdina elektromagnetinës jëgos stiprumà.
"Galima tikëtis pokyèiø visose esminëse konstantose", - sako Murphy.
Todël nebuvo didelë staigmena, kai ðiø metø balandá Patric Petitjean ið Paryþiaus astrofizikos instituto ir jo bendradarbiai aptiko protono ir elektrono masiø santykio pokytá kvazarø spektrø molekulinës absorpcijos linijose.
Masiø pokytis gali bûti interpretuojamas, kaip árodymas, kad stipriosios jëgos ryðio konstanta ankstyvojoje visatoje buvo didesnë.
Spraga teorijoje
Laike kintanèios gamtos konstantos paþeidþia Einðteino ekvivalentiðkumo principà, kuris teigia, kad kiekvienas bandymas tiriantis branduolines arba elektromagnetines jëgas turëtø duoti tà patá rezultatà nepriklausomai nuo to, kur ir kada jis atliekamas. Jei ðis principas sulauþomas, tai du objektai iðmesti gravitaciniame lauke turëtø kristi ðiek tiek skirtingais greièiais. Be to, Einðteino gravitacinë teorija - bendrasis reliatyvumas - nebebûtø visiðkai teisinga, teigia Martinsas.
Populiari alternatyva reliatyvumui, kuri teigia, kad subatominës dalelës yra vibruojanèios stygos ir kad visata turi 10 ir daugiau erdvës iðmatavimø, numato nepastovias konstantas.
Pagal ðià stygø teorijà, papildomi iðmatavimai nuo mûsø yra paslëpti, bet "tikrosios" gamtos konstantos apibûdinamos visuose iðmatavimuose. Todël, paslëptiems matavimams traukiantis arba pleèiantis, pastebësime pokyèius "vietinëse" trijø matavimø konstantose.
Net jei stygø teorija nëra teisinga, ðiuolaikiná gravitacijos modelá gali prireikti keisti, kad sujungti já su kitomis trimis fundamentaliosiomis jëgomis.
"Mes turime nepilnà teorijà, todël ieðkoma spragø, kurios nurodytø á naujà teorijà" - sako Murphy. Kintanèios konstantos kaip tik gali bûti tokia spraga.
|
|
|
|
Post by Birdie on Sept 10, 2009 17:11:23 GMT 2
Feroskystis Feroskystis yra sudarytas ið imagnetintø nanodaleliø, pakibusiø skystyje neðiklyje, ir reaguojantis á magnetiná laukà. Gana paprastas dalykas, bet atrodo áspûdingai: www.youtube.com/watch?v=vDgyuL2jd7kwww.youtube.com/watch?v=CJGBy_yygaQAptikta ðviesiausia supernova Astronomai pastebëjo ryðkiausià kada nors matytà supernovà - ji yra ape du- tris kartus ryðkesnë nei bet kuri uþfiksuota anksèiau. Ji turi daug Ia tipo sprogimo charakteristikø, bet jos spektre yra vandenilio, ne taip kaip kitø Ia tipo. Tai uþuomina apie tai, kad ði supernova susidarë susidûrus dviems þvaigþdëms - tikriausiai, baltajai nykðtukei ir raudonajai milþinei - o ne sprogus baltajai nykðtukei. Jeigu tai tiesa, ðie faktai gali paveikti ankstesnius kosmologinius tyrmus, kurie priklauso nuo standartiniø Ia tipo pastebëjimø, tokiø kaip tamsioji energija. bet, kiti astronomai teigia, kad susiliejimo sukelti sprogimai yra tikriausiai reti, ir todël "neákið pagalio" i tyrëjø ratus. Yra iðsamesnis straipsnis NASA galbût uþmuðë marsieèius CNN praneða, kad NASA galbût rado gyvybæ Marse, naudojant Viking zondus 1976-77m., bet nesugebëjo jos atpaþinti ir netyèia jà sunaikino. Dirk Schulze - Makuch, geologijos profesorius Washington State universitete, sakë, kad Marso mikrobai, kuriuos rado zondai, galëjo bûti "paskandinti ir iðkepti" netyèia. Kiti ekspertai sako, kad tokia idëja tikëtina, bet reikia daugiau darbo prieð ásitikinant. ið straipsnio: "NASA planuoja vasarà paleisti naujà misijà á Marsà, vadinamà Phoenix, ir vienas programoje dalyvaujanèiø mokslininkø sakë nekantraujàs iðbandyti naujàjà teorijà apie gyvybæ Marse. Taèiau, mokslininkams dar reikia sugalvoti kaip tai padaryti su misijos turima moksline áranga, sakë NASA astrologas ir vienas Phoenix tyrëjø Chris McKay". Yra iðsamesnis straipsnis Astronomas atrado labiausiai nutolusias þvaigþdes, kada nors stebëtas ið Þemës BC universiteto astronomas neseniai panadojo NASA Hubble teleskopà, kad iðvystø þvaigþdþiø grupæ, esanèià uþ vieno bilijono ðviesmeèiø nuo Þemës, tolimiausias kada nors stebëtas þvaigþdes. Ið straipsnio: "Tai ádomu, jis aiðkina, nes þinant, kad ðviesa keliauja ribotu greièiu - 300000km/s - ðviesa skleidþiama þvaigþdþiø grupës, kurià jis ir Kalirai stebëjo buvo iðspinduliuota prieð vienà bilijonà metø. Tai reiðkia, kad grupë, kaip ji jiems atrodë prieð du mënesius buvo tokia, kokia ji atrodë prieð bilijonà metø. kitaip tariant, jie paþvelgë bilijonà metø á praeitá." Yra iðsamesnis straipsnis BMR rodo, kad radioaktyviøjø medþiagø saugyklos genda Tyrimai naudojant branduoliná magnetiná rezonansà (BMR), parodë, kad kai kurios radioaktyviøjø atliekø talpyklos gali bûti ne tokios saugios, kaip anksèiau manyta. Ið straipsnio: "Radiacija iðsiskyrusi ið plutonio atliekø gali paversti vienà medþiagà - kandidatæ saugyklø gamybai - maþiau atspariu stiklu vos po 1400 metø - daug greièiau nei manyta. Problema yra tai, kad radioaktyviosiso atliekos pakenkia matricai, kurioje jos patalpintos. Dauguma atliekø medþiagø, áskaitant ir plutoná - 239, iðskiria alfa spinduliuotæ, kuri nukeliauja labai maþus atstumus (vos kelias ðimtàsias milimetro) keramikoje, bet keliaudama sukelia sumaiðtá." Yra iðsamesnis straipsnis Ðaltiniai: Slashdot, Wikipedia, Youtube. Mëgëjiðkas vertimas: Birdie Jûsø komentarø, klausimø, pageidavimø, iðsamesniø straipsniø praðymø laukiu "Komentarø" skyrelyje |
|
|
|
Post by Birdie on Sept 10, 2009 17:12:11 GMT 2
Iðsamesnis straipsnis: Ar NASA netyèia praþudë gyvybe Marse? Mokslininkas iðkëlë teorijà, kad prieð 30 metø du Marse apsilankæ NASA zondai galëjo rasti vietiniø mikrobø, bet netyèia juos uþmuðë. Viking kosminiai zondai (1976-1977m.) ieðkojo ne tos gyvybës rûðies, todël jos neatpaþino, sakë geologijos profesorius ið Washington State University. Dirk Schulze - Makuchiðdëstë savo teorijà straipsnyje, pristatytame American Astronomical society susirinkime Seattle, Washington. Pagrásti pllatesniu poþiûriu á tai, kur gali atsirasti gyvybë, straipsnio atradimai gali paskatinti NASA ieðkoti kitokio tipo gyvybës Marse, kai bus paleistas naujas erdvëlaivis Marsui tirti vëliau ðiemet, sakë vienas geriausiø agentûros mokslininkø. Praëjusá mënesá mokslininkai dþiugiai praneðë, kad naujose Marso nuotraukose buvo matyti geologiniø pokyèiø, kurie rodo, kad kartais ten teka vanduo - poþymis, kad Marsas tinkamas gyvybei. 1970 m. Viking misijos gyvybës poþymiø nerado. Bet ieðkota á Þemëje esanèià panaðios gyvybës, kurios làsteliø vidinid skystis yra druskingas vanduo. Dël ðaltø sausø sàlygø Marse gyvybë galëjo iðsivystyti su pagrindiniu vidiniu skysèiu, sudarytu ið vandens ir vandenilio peroksido miðinio. Taip manoma, nes vandens - peroksido miðinys iðlieka skystas labai þemomis temperatûromis ir nesuardo làsteliø uþðalæs. Jis gali sugerti vandens garus ið oro. 1970 metø Viking eksperimentai nebûtø pastebëjæ vandenilio peroksidu pagrástos gyvybës ir, tiesà sakant, bûtø jà praþudæ, perkaitindami ir paskandindami mikrobus. Vienas Viking eksperimentas, ieðkantis gyvybës Marse pylë vandená ant grunto. Tai bûtø paskandinæ vandenilio peroksidu pagrásttus organizmus. Kitas eksperimentas ðildë gruntà, o tai bûtø mikrobus "iðkepæ". "Problema ta, kad tada jie nieko nenumanë apie Marso aplinkos sàlygas", sakë Schulze - Makuch. "Toks pritaikymas sàmoningas biocheminiu poþiûriu". Netgi Þemëje yra kaþkas panaðaus. Jis nurodo vabzdá, vadinama vabalu - bombardieriumi, kuris ginybai naudoja karðto 25 procentø vandenilio peroksido srovæ. Schulze - Makuch pripaþásta, kad negali árodyti, jog egzistuoja Marso mikrobai, bet, atsiþvelgiant á Marso aplinkos sàlygas ir evoliucijos veikimà, "tai logiðka". Pastaraisiais metais mokslininkai rado gyvybæ Þemëje, sàlygose, kurios anksèiau laikytos per nelyg nepalankiomis, kaip itin rûgðtingoje upëje Ispanijoje ar ledu padengtuose Antarktidos eþeruose. Schulze - Makuch tyrimai sutampa su National Research council komisijos, pramintos "keista gyvybe" darbø pabaiga. Grupë jaudinasi, kad mokslininkai gali bûti per nelyg "Þemë - centriðki", ieðkodami gyvybës kosmose. Mokslininkø problema yra tai, kad "randi tik tai, ko ieðkai", sakë Penn State University geomokslø profesorë katherine Freeman. Nauja NASA misija á Marsà, vadinama Phoenix, planuojama paleisti ðià vasarà, ir vienas joje dalyvaujanèiø mokslininkø nekantrauja iðbandyti naujàjà teorijà apie gyvybæ Marse. Taèiau mokslininkams reikia sugalvoti, kaip tai padaryti su turima misijos moksline áranga, sakë NASA astrobiologas ir vienas Phoenix tyrëjø Chris McKay. Jis sakë, kad Washington State mokslininko straipsnis já sudomino. "Loginis riðlumas gerai, bet jo jau nebepakanka", sakë McKay Kiti mosklininkai laiko naujàjà idëjà galima, bat dar reikia darbo, kad jie visiðkai ásitikintø. Ðaltinis: www.cnn.com/2007/TECH/01/07/mars.life.ap/index.htmlMëgëjiðkas vertimas: Birdie |
|
|
|
Post by Birdie on Sept 10, 2009 17:12:39 GMT 2
Birdie, vadovaudamasi principu: geriau ziauriai veliau, negu niekada, pagaliau pristato:
Apþvalga: graþus naujas nanopasaulis
Kaip ir kiekviena nauja technologija, nanotechnologija sukelia ir baimiø. Ðios baimës yra pagrástos, nes daþnai atomai ir molekulës nanopasaulyje parodo neáprastø savybiø.
Nanotechnologijos viltys ir kliûtys: kuo iki dabar tapo vizijos?
Technika uþkariauja nanopasaulá: tampa matomi molekuliø ir atomø peizaþai ir þadina vizijas: molekuliniø maðinø, povandeniniø laivø kraujyje, kurie savo ginklais þudo ligø sukëlëjus ir taiso genus.
Kai kurie svajoja apie nanorobotus, kurie patys dauginasi ir iðplinta kûne, kad ten skaitytø mintis – kitiems tai koðmaras. Ar tokios nanovizijos – ateitis, ar tik sproginëjantys muilo burbulai?
Susprogo greièiau neteisingi lûkesèiai. Prireikë daugiau nei 300 metø nuo pirmosios mechaninës skaièiavimo maðinos atkeliauti iki kompiuterio.Vis maþesni ir greitesni, vis tikslesni ir taip pat pigesni – taip vystësi technika. Bet tai kas veikia mechanikoje – net tûkstantøjø milimetro daliø mikromechanikoje – atomø, molekuliø ir elektronø pasaulyje atsiduria á kvantinës fizikos ribas. Nors taðkiniai - tuneliniai mikroskopai atpaþásta ir perstumia, dëka kvantø fizikos, atskiras molekules ir atomus, bet jie tai daro tik grieþtomis laboratorijos sàlygomis. Nuo èia iki masinës gamybos dar tolimas kelias.
Vis tiek viliasi (ypaè kompiuteriø technika) proverþio milijoniniø milimetro daliø matavime. Galbût mikroschemø ateities konkursà laimës nauja medþiaga – nanovamzdeliai.
Paprasta anglis galëtø pakeisti silicá - svarbø mineralà schemose. Ið anglies lanko deganèio 50000C gautuose suodþiuose be rutulio formos molekuliø randama ir lazdeliø – tai yra nanovamzdeliai. Modelyje galima áþiûrëti korius ið ðeðiakampiu iðsidësèiusiø anglies atomø. Vamzdeliai bûna vienasluoksniai ir daugiasluoksniai, ir turi fantastiðkø savybiø, kaip penkiasdeðimt kartø didesná atsparumà ábrëþimams nei plienas.
Beveik dar ádomesnës yra vamzdeliø elektrinës savybës: kai jø ðeðiakampiai iðsidësto lygiagreèiai aðiai, jie praleidþia elektros srovæ. Jei su aðimi sudaro kampà, elgiasi kaip puslaidininkiai. Taip tampa ámanoma pagaminti maþiausius tranzistorius.
Geros kokybës nanovamzdeliø yra. Florian Barnhard komandai netgi pavyko juos ávairiai vienà su kitu sujungti, kaip vandentiekio vamzdþiø tinklà. Tokie junginiai ið tranzistoriø ir laidininkø gali tapti ateities elektros grandinëmis. Maþiausias schemas gaminti padëti gali galbût ir virusai. Techninë biologija eksperimentuoja su vamzdelio formos tabako mozaikos virusais. Prie jø sieneliø galima pritvirtinti, pvz. Aukso, atomus ir taip jie tampa konvejeriais.
Vis dëlto kelias iki molekuliniø trazistoriø ir duomenø saugyklø dar ilgas. Kitus nanotechnologijos pritaikymo bûdus jau ir dabar sutinkame kasdienybëje. Labai ploni (vos keleto molekuliø storio) sluoksniai gali dramatiðkai pakeisti medþiagø savybes.
Stiklo plokðtës tampa atsparios liepsnoms, arba paèios nusivalo. Plastikai tampa atsparûs ibrëþimams, o pleistrus nulupti nebeskausminga. Ateities tvarsèiai nebeprilimpa prie þaizdos – dël nanodangos. Medicinos viltys nukreiptos á vëþio gydymà nanodalelëmis. Á smegenø auglá suleidþiama maþulyèiø ámagnetinamø daleliø. Jei ðias daleles paveikiame kintamu magnetiniu lauku, jos ákaista ir tiksliai nuþudo auglio audiná, nepaþeisdamos aplinkiniø audiniø. Kol nanodalelës sugebës apeiti organizmo imuninæ sistemà ir paèios susisrasti kelià iki ligos þidinio, dar uþtruks. Ir prieð þmonëms pradedant bijoti konfliktø su nanorobotais, pirmiausia reikia iðspræsti makroskopinius konfliktus.
Þiogø klausa – pavyzdys mikrofonams
Bristolio universiteto mokslininkams gali netrukus pavykti sukurti mikrofonus pagal þiogø klausos pavyzdá. Daniel Robert sukurta ávairiø srièiø specialistø komanda atrado, kad mikrometrø storio þiogø klausos membrana yra labai sudëtingos struktûros. Membranos stiprumas skiriasi skirtinguose taðkuose. Tai lemia, kaip ðis plonas odos sluoksnis reaguoja á garsà. Mokslininkai nustatë, kad membrana veikiama garso svyruoja tik kelis nanometrus pirmyn ir atgal.
„Supratæ, kaip garso bangos þiogø klausoje virsta mechaniniu atsaku, galëtume sukurti mokrofonus, paremtus natûralios klausos funkcija.“ – paaiðkino tyrimø vadovas Daniel Robert. Ðie mikrofonai gebëtø pagauti itin tylius garsus ir iðtirti jø daþnius, kokiø ðiuolaikiniais aparatais neámanoma uþregistruoti. Tam skatinamas biologø, fizikø ir inþinieriø bendradarbiavimas.
Uodø tyrimas
Be to, Bristolio mokslininkø komanda, naudodama nanotechnologijà iðtyrë ir uodø klausà. Mokslininkai su lazerine technika sugebëjo tiksliai pamatuoti, kelis nnometrus garsas pajudina uodo antenà. Pagal gautus duomenis mokslininkai sudarë antenø trijø matmenø þemëlapá, ið kurio paaiðkëjo, kad uodai, kaip ir þmonës, sugeba aktyviai klausytis. Uodai gali sukurti savus svyravimus, kurie sutiprina ateinanèius garsus ir taip pagerina klausos jautrumà. Bet vabzdþiai garso sustiprinimà gali ir nutraukti, jei svyravimai ir taip pakankamai stiprûs.
„Apie tai, kaip uodai tai padaro, þinoma dar maþai.“ – sako David Robert. Bet ið naujø rezultatø mokslininkai ágijo naujà supratimà apie mechanizmà, kuris galëtø nutiesti kelià maþuèiø jutikliø sukûrimo link. Juos mokslininkas ásivaizduoja pakankamai tvirtus, pritaikomus plaèiam garsø intervalui ir taip pat pakankamai jautrius, kad aptiktø nano- lygmens svyravimus.
Nanotechnologija apelsinø sultyse?
Net ir á maisto pramonæ ásiskverbë nanoerdvës medþiagos. Nanotechnologija apelsinø sultyse? – Daþiklis beta-karotinas á maisto produktus dedamas 20-300 nanometrø dydþio dalelëmis.
Nanomedþiagø panaudojimas nëra labai naujas, jau mûsø urviniø protëviø pieðiniai sudaryti – nors ir to neþinant- ið nanometrø dydþio rûdos daleliø. Egiptieèiai ir vëliau viduramþiø amatininkai naudojo nanometrø mastelio aukso daleles stiklui daþyti. Dëja þinios apie gamybà nuëjo uþmarðtin. Ðiandien mes tai galime kitomis priemonëmis atkartoti, bet pradinis metodas turbût jau visam laikui prarastas.
Kita pritaikymo galimybë – knygø konservavimas. Daugumoje senesniø popieriø, dël sudedamøjø daliø, iðsiskiria sieros rûgðtis. Dël rûgðties pradeda irti celiuliozë ir taip sunaikinama knyga. Iki ðiol svarbûs dokumentai buvo sutvirtinami arba iðsaugomi mikrojuostelëje, abu metodai yra brangûs. Alternatyva – puslapiø padengimas nanodalelëmis.
Knygos kelioms minutëms ádedamos á tvirtinamàjá gelá. Maþosios dalelës sudaro palikomàjá tinklà apie trûkinëjanèius plauðelius, be to, ðitaip plauðeliai vienas su kitu sujungiami. Taip pasiekiamas apie 10% didesnis tvirtumas. Iðdþiovinta krosnyje knyga yra apsiðarvavusi ateièiai, nes po tokio apdorojimo kitas subyrëjimas neámanomas.
Dar pora pavyzdþiø. Joks plakatas ir jokie daþai nesilaiko ant nano-padengtø pavirðiø. Ákyrûs pirðtø atspaudai ant plieniniø pavirðiø ateityje bus praeities dalykas. Dar vienu þingsniu toliau þengia biocidø danga. Ji ne tik atstumia purvà, bet ir - svarbu sanitarijos srityje – þudo mikrobus. Riðamoji medþiaga ið stikliðkø nanodaleliø padaro ið kanapiø pluoðto atsparià orams ir nedegià statybinæ plokðtæ. Skysèiai ámaiðius nanodaleliø ið geleþies oksido, davus komandà tampa magnetiniai. (Birdie pastaba: prisiminkit temà apie feroskysèius.)
Emulsijø technologija: svarbiausia – laðeliø dydis
Daleliø susidarymas ir emulsijø technologijoje atlieka svarbø vaidmená. Emulsijø yra daugelyje produktø: vaistuose, maiste, kosmetikoje, valikliuose, daþuose, augalø apsaugos priemonëse. Bet vis dar reikalingi kruopðtûs tyrimai, þinioms apie emulsijø technologijà pagilinti. Karlsruhe fakultete ypaè emulsijø gamyba uþsiima maisto pramonës technologijos specialistai. Mokslininkai stengiasi nutaikytai paveikti atitinkamas savybes, kad bûtø galima gaminti emulsijas su ávairioms paskirtims pritaikytomis savybëmis. Be to, reikalaujama nanosrities laðeliø dydþio, nes emulsijos su dideliais laðeliais daþniausiai bûna nestabilios ir kûno blogai ásisavinamos. Buvo sukurtos emulsijos su labai smulkiais laðeliais vandenyje netirpiø medþiagø, vitaminø ir karotinoidø. Maisto pramonëje tokios emulsijos naudojamos funkcionaliø maisto produktø gamybai.
Dël nanotechnologijos praregi akli þiurkënai
Maþytës baltymø dalelës gali sudaryti gijas, kurios skatina nerviniø làsteliø augimà. Medikai ateityje galës tokiomis dalelëmis gydyti galvos ar nugaros smegenø suþeidimus. Metodas jau patikrintas su gyvûnais.
Tyrëjø komanda ið Masaèiûsetso technologijos universiteto naudodami nanodaleles atstatë þiurkënø regà. Prieð tai gyvûnø regos nervai buvo taip stipriai paþeisti, kad jie apako. Mokslininkai jiems suleido peptidø tirpalo (peptidai – trumpos amino rûgðèiø grandinës).
Peptidai gali spontaniðkai susijungti á gijas. Ðios gijos tapdavo bandomøjø gyvûnø auganèiø nervinø làsteliø griauèiais. Ilgos làsteliø ataugos, kuriomis jos sudaro ryðius su kitomis nervinëmis làstelëmis, gali augti per gijø raizginá. Ðitaip susidarë „tiltas“ per dirbtinai sukeltà regos nervo paþeidimà. Po ðeðiø savaièiø , nepriklausomai nuo jø amþiaus, gyvûnai vël gebëjo atpaþinti savo aplinkà.
Peptidiniai „griauèiai“ teikë ir mechaniná palaikymà anksèiau perskirtoms audinio dalims. Jie galëtø ateityje bûti panaudoti uþgyyti pjûviams po smegenø operacijos.
Ðaltinis: Birdie grupiokes vokieciu kalbos pranesimo zaliava.
Vertimas: Birdie.
P.S. Jei ádomu, galit paieskoti straipsnio apie nanotechnologija zurnalo "Iliustruotasis mokslas" 1 numeryje.
|
|
