|
Post by Birdie on Sept 2, 2005 16:39:22 GMT 2
Startuoja chemijos naujienos Komentarai laukiami jiems skirtame skyrelyje. [glow=red,2,300]Nauja medziaga kietesne uz deimanta[/glow] Deimantas - jau nebe kieciausia zmogui zinoma medziaga. Mokslininkai sukure nauja medziaga, vadinama "agregatuotais deimanto nanostrypeliais", suslege angli - 60 aukstoje temperaturoje. Deimantas kietas todel, kad kiekvienas anglies atomas yra susijunges su keturiais kitais anglies atomais stipriais kovalentiniais rysiais. Nujoji medziaga yra kitokia, nes ja sudaro mazuciai persipyne deimantiniai strypeliai. Kiekvienas strypelis yra kristalas, kurio skersmuo nuo penkiu iki dvidesimties nanometru, o ilgis mazdaug vienas mikronas. Tikimasi, kad medziaga bus placiai pritaikyta pramoneje. [glow=red,2,300]Unikali polimerine danga pagaminta is silicio nanodaleliu saugo nuo rasojimo [/glow] Nuo rasojimo saugancios technologijos kuriamos jau daug metu, bet kiekvienas metodas turi trukumu. Kai kuriose parduotuvese yra specialiu purskalu nuo stiklo rasojimo, kurie padeda sumazinti automobilio stiklu rasojima is vidaus, bet stikla reikia vis pakertotinai nupurksti, kad isliktu efektas. Stiklas su titano oksidu taip pat turi galimybiu rasojimo mazinimui, bet sis metodas veiksmingas tik esant UV spinduliams. "Musu dangos turi potencialo tapti pirmuoju ilgalaikiu rasojimo problemos sprendimu" - saku tyrimu vadovas Michael Rubner. - "Jos islieka stabilios ilga laika, joms nereikia sviesos, kad veiktu, ir jomis galima dengti beveik visus pavirsius." Padengtas stiklas atrodo skaidresnis, praleidzia daugiau sviesos nei neapdorotas stiklas, o pavirsius islieka toks pat lygus. Danga sudaro besikeiciantys silicio annodaleliu ir polimero, vadinamo polialilamino hidrochloridu, sluoksniai. Abi sias medziagas gana pigu pagaminti, teigia Rubner. Jis kreipesi del patento gamybos procesui ir sako, kad dangos rinkoje gali pasirodyti po dvieju - penkiu metu. Kariuomene ir maziausiai du didieji automobiliu gamintojai isreiske susidomejima sia technologija. Saltiniai: - Slahdot
- physicsweb.org
- azonano.com
Megejiskas vertimas: Birdbrain Kvieciu aplankyti ir biologijos naujienu skyreli
|
|
|
Post by Birdie on Jul 22, 2006 19:42:40 GMT 2
[glow=red,2,300]Aðtriausias bet kada sukurtas objektas[/glow] Pamirðkite frazæ "aðtrus kaip vinis". Dabar, University of Alberta tyrimø dëka, populiarus gali tapti posakis: "aðtrus kaip vienetinio atomo smailë sudaryta chemiðkai padedamo erdviniai valdomo lauko iðgarinimo metodu". Galbût jis nenusirita nuo lieþuvio taip lengvai kaip jo pirmtakas, bet atsiþvelgus á tai, kad tyrëjai sukûrë aðtriausià bet kada pagamintà objektà, jis yra tikslus. (Yra platesnis straipsnis. Jei noresit, galesiu idët) Keletas ádomiø faktø: - Vandenilio fluorido (HF) rugðtyje tirpsta stiklas.
- Vienintelë raidë (angliðkos abëcëlës), kurios nëra periodinëje elementø lentelëje yra J.
- Superklijai buvo iðrasti netyèia. Mokslininkas bandë sukurti optikai dangos medþiagas ir ju savybes bandë medþiagas dëdamas tarp dviejø prizmiø ir tarp jø leisdamas ðviesà. Iðbandþius ciano akrilatà jam nebepavyko atskirti vienos prizmës nuo kitos.
Ðaltinis: Slahdot Mëgëjiðkas vertimas: Birdie Komentarø skyrelyje laukiu jûsø nuomoniø ir pageidavimø.
|
|
|
Post by Birdie on Aug 16, 2006 19:26:10 GMT 2
Ankstesniojo straipsnio iðsamesnis variantas Mokslininkai dirbantys Nacionaliniame nanotechnologijos institute (University of Alberta) panaudojo unikalø procesà, kad sukurtø aðtriausià bet kada pagamintà smailæ ir taip atvërë duris daugybei galimybiø. Techniðkai kalbant, jiems pavyko padengti iðorinius atomus netoli virðûnës azotu, taip gaudami vieno atomo storio apsauginá "daþø" sluoksná. "Danga suriða maþà metalo atomø piramidæ"-sako Dr. Robert Wolkov, fizikos profesorius (U. of A.) praneðimo Journal of chemical physics bendraautorius. "tokia smaili metalo atomø piramidë áprastai tiesiog spontaniðkai nusitrintø. Tai tarsi smëlio krûvelë - þinai, kad jos negalima supilti smailios. jei bendai sukrauti daugiau smëlio, jis nurieda þemyn, o krûvelë lieka buka. Metalo atomai daro tà patá." Tokios aðtios smailës reikalingos sudarant kontaktà su metalais ar puslaidininkiais, tap pat manipuliacijai ir tyrimui atomø, molekuliø ir smulkiø daleliø. Itin smailios virðûnës reikalingos ateities eksperimentams, kuriø rezultatai tiesiogiai priklauso nuo smailës formos. Mokslininkø sukurtos smailës yra tokios patvarios, jog geba atlaikyti 900oC temperatûrà. Jos yra tokios aðtrios, kad puikiai skleis elektronø spindulius. "Elektroninio mikroskopo læðiai veikia tobuliau, jei elektronø spindulys eina ið labai maþo taðko"- pasakoja Wolkov. "Kadangi mes turime maþiausià taðkiná elektronø ðaltiná, manome, kad galësime pagaminti geriausius elektroninius mikroskopus." Tai tik svarstymai, bet jie pagrásti gana sutartiniu màstymu. "jei tai pavyks ir pasitvirtins, tai bus lyg paëmus paprastà automobilá priversti já vaþiuoti kaip lenktyniná vien tik pakeitus þvakes. Paimtume paprastà elektroniná mikroskopà, ádëtume vienà savo smailiø kaip elektronø ðaltiná ir mikroskopas iðkart taptø geresnis, didesnës skiriamosios gebos. Elektroniniai mikroskopai ágalina paþangà ávairiose srityse. Tyrimø problemos, kurios ðiandien yra nepasiekiamos, bet taps prieinamos darant paþangà elektroninëje mikroskopijoje yra tokios, kaip tyrimas mþø porø, kurios susidaro mûsø làsteliø sienelëse ir kurios yra itin svarbios gyvybiniuose procesuose; taip pat sukûrimas naujø nanostruktûriniø medþiagø, kurios yra itin lengvos, bet tvirtos - taip bûtø sumaþintas energijos suvartojimas transporto priemonëse. Wolkov taip pat tikisi, kad jø maþos smailës sudarys galimybæ itin maþø objektø elektrinei charakterizacijai, taip sudarant galimybes naujoms árenginiø koncepcijoms sukurti ir iðbandyti.
Ðaltinis: Science daily Mëgëjiðkas vertimas: Birdie.
|
|
|
Post by Birdie on Sept 10, 2009 16:47:48 GMT 2
Mokslo pasaulio naujienos is biologijos srities. Pasistengsiu sviezienos patiekti kas savaite. Let's get started... Pietu Korejos mokslininkai klonavo suni
Pasak BBC ir Reutes naujienu agenturu Pietu Korejos mokslininku komanda sukure pirmaji pasaulyje klonuota suni, afganu kurta. Bandymas atliktas tyrimu, ne komercijos tikslais. Nors sunys yra vieni organizmu, kuriuos sunkiausia klonuoti, mokslininkams pavyko. Jie paeme DNR is odos lasteles ir persodino ja i kiausialaste. Korejieciu komanda paruose 1095 embrionus ir isodino juos 123 patelems. Vienintelis issivystes ir islikes suniukas pavadintas Snuppy.
I paukscius pazvelgta visai nauju spektru
Pauksciu rusys klasifikuojamos naudojant daug skirtingu indikatoriu, kuriems priklauso ir plunksninio apdaro spalvos. Taip pat plunksnu ivairove smarkiai figuravo nurodant skirtingu rusiu panasuma. Straipsnyje Robert Bleiweiss nurodo, kad jei ziuretume ultavioletiniame spektre, pauksciu rusys, kurios atrodo panasiai ar net yra laikomos giminingomis pagal plunksnu spalvas, atrodo gana skirtingos (nors ir panasiu spalvu, plunksnos skirtingai atspindi UV spindulius). Del sio atradimo turetu buti is naujo patikrintos kelios teorijos apie tariamai giminingas rusis. Ir taip, pauksciai gali matyti artimame UV spektre, kurio zmones nemato.
Krauju varoma "baterija"
Tokijas. Japonu tyrimu komanda sukure elektros elementa, varoma krauju neneudojant toksiniu medzigu, o tai leidzia ji panaudoti dirbtineje irdyje ar kituose organuose. Biologinis elektros elementas nauoja gliukoze, kraujyje esanti angliavandeni, ir nenuodinga medziaga, skirta isgauti elektronams is gliukozes, pasakoja komanda, vadovaujama bioinzinerijos profesoriaus Matsuhiko Nishizava. Kadangi elektronu mediatorius paremtas vitaminu K3, kuris egzistuoja zmogaus organizme, jis pasizymi saugumu ir ateityje galetu buti naudojamas kaip implantinis elektros energija generuojantis elemantas, pasakojo mokslininkai. Naujai sukurtas elementas yra nedideles baterijos dydzio ir gali gaminti 0,2 milivatu elektros, pakankamai prietaiso, matuojancio cukraus kieki kraujyje ir siunciancio duomenis kitur, veiklai.
Saltiniai: Slashdot; iol.co.za Megejiskas vertimas: Birdbrain
|
|
|
Post by Birdie on Sept 10, 2009 16:48:13 GMT 2
Didinamas augalu atsparumas gali privesti prie ukiu Marse
NASA iesko budu auginti augalus Marse ir padidintas augalu atsparumas butu geras pirmas zingsnis. Perkeldami ekstremalias salygas Zemeje pakelianciu augalu genus sekloms, kuriu palikuonys skirti raudonajai planetai, mokslininkai tikisi isveisti augalus, kurie istvertu Marso temperaturu ivairove.
Nauji lemurai rasti Madagaskare
Dvi naujos lemuru rusys atrastos Madagaskaro saloje. Dabar zinomos jau 49 siu gyvunu rusys.
Pagaliau isnarpliotas ryziu genomas
Mokslininkai "ispainiojo" genetini ryziu koda, tai pasiekimas, kuris gali padeti nutraukti bada pasaulyje, sia savaite pranese Nature zurnalas. mokslininkai is 10 saliu bendradarbiavo, kad nustatytu, kaip 400 milijonu "raidziu' ryziu DNR yra sudeliotos. japonija vadovavo Ryziu genomo sekos nustatymoprojektui, kuriame taip pat dalyvavo komandos is JAV, D. Britanijos, Kinijos, Indijos, Tailando, Brazilijos ir Prancuzijos. Tyrimai taip pat pades mokslininkams suprasti kitas gyvybiskai svarbias grudines kulturas. Ryziai genetiskai panasus i kukuruzus, kviecius, miezius, rugius, sorgus ir cukranendres. Tad, nuo siu augalu genomu supratimo skitia tik mazas zingsnelis. Prireike septyneriu metu, kad pabaigti si darba, o rezultatai jau dabar skatina atradimus. Mokslininkai panaudojo seka identifikuodami genus, kurie valdo pagrindinius procesus, pvz., zydejima.
Vaisiniu museliu atsparumo alkoholiui genas
Genas lemiantis alkoholio tolerancija, gali viena diena padeti gydyti alkoholizma. Mokslininkai atrado, kad genas, padedantis muselems istverti stresa, taip pat padaro jas atsparias pakartotinam alkoholio vartojimui. Tyrejai sako, kad zmones gali tureti si gena, kuo butu galima paaiskinti kai kuriuos alkoholizmo atvejus, ar net sukurti gydymo metoda.
Tirpsta amzinasis Sibiro isalas
"New scientist" pranesa apie greita globalinio atsilimo procesa, kuris vyko Sibire keleta pastaruju metu. Vakaru Sibiras silo greiciau nei kuri nors kita planetos vieta: vidutines temperaturos padidejo apie 30C per paskutiniuosius 40 metu. Del to milijonas kvadratiniu kilometru (Prancuzijos ir Vokietijos kartu sudejus dydzio plotas) susalusios durpines pelkes atitirpsta. Tai atpalaiduoja metana, 20 kartu galingesnes u anglies dioksida siltnamio dujas, kurios prisideda prie tolimesnio klimato atsilimo.
Saltiniai:
* Slashdot * bbc.com * nature.com * newscientist.com
Megejiskas vertimas: Birdbrain
|
|
|
Post by Birdie on Sept 10, 2009 16:48:47 GMT 2
08.12 - 08.19 Is naujo iveisti didziuosius gyvunus Siaures Amerikoje?
Mokslininku komanda siulo is naujo iveisti didziuosius gyvunus - dramblius, liutus gepardus ir laukinius arklius - Siaures Amerikoje, kad pakeisti pries 13000 metu prarastas populiacijas. Mokslininkai sako, kad parkai galetu buti irengti kaip veisimosi prieglobstis didziuju gyvunu rusims, kurioms Afrikoje ir Azijoje iskilusi gresme, ir kad tokie ekologines istorijos parkai pritrauktu daug turistu.
Krokodilo imunine sistema iveikia ZIV
Besitesiant pastangoms sustabdyti ZIV plitima, Australijos mokslininkai atrado, kad krokodilai gali iveikti ZIV ir "uzmusti" virusa. Tai labai didele malone medicinai, nes krokodilo kraujo serumas gali iveikti ir tokius penicilinui atsparius dalykus, kaip auksinis stafilokokas. "Jei paimtumete megintuveli su ZIV ir pridetumete krokodilo serumo, jis tures didesni efekta nei zmogaus serumas. Jis gali sunaikinti daugiau virusiniu organizmu. Krokodilai turi imunine sistema, kuri prisitvirtina prie bakterijos ir ja supleso (bakterija "sprogsta"). Tai lyg prideti sautuva bakterijai prie galvos ir nuspausti gaiduka." Krokodilu imunitetas toks stiprus, kad jie, net per kovas stipriai susizaloje ar neteke galunes, isvengia infekcijos.
Vandenyno mikrobas turi maziausia genoma
Zmones turi apie 30000 genu, kurie lemia viska, pradedant akiu spalva, baigiant lytimi, bet Pelagibacter bakterijos turi tik 1354 genus, JAV biologai pranesa zurnale "Science". Be to, Pelagibacter neturi genetinio "slamsto", kurio kiti genomai prikaupia laikui begant. Nera dvigubu genu kopiju, virusiniu genu ir nereikalingos DNR.
Saltiniai: * Slashdot * reuters.com * bbc.com
Megejiskas vertimas: Birdbrain
|
|
|
Post by Birdie on Sept 10, 2009 16:49:33 GMT 2
Parasyta Sepulture
Rudaplaukës moterys kur kas lengviau pakelia skausmà nei blondinës ar brunetës. Tokià iðvadà leidþia daryti Edinburgo universitete atliekamø tyrimø rezultatai. Genetikos profesoriaus Ian Jacksono vadovaujami mokslininkai dabar ieðko geno, "atsakingo" uþ tai.
Specialistai tikisi, kad jø tyrimai padës rasti naujø anestezijos priemoniø. "Nors vis dar neþinome, kodël, bet rudaplaukës moterys geriau áveikia skausmà, joms reikia maþiau narkozës", - teigë profesorius per konferencijà Londone, skirtà kovai su skausmu.
J.Jacksonas eksperimentuoja su pilkðvai gelsvomis pelëmis. Nors jos nëra rudos, bet turi panaðià genø struktûrà ir, kaip ir rudaplaukës moterys, lengviau pakelia skausmà nei pilkos pelës.
Tyrimø rezultatai rodo, kad skausmui tolerantiðkesnës yra tik rudaplaukës moterys - ne rudaplaukiai vyrai.
|
|
|
Post by Birdie on Sept 10, 2009 16:50:05 GMT 2
Parasyta Sepulture
ATRADIMAS GENETIKOJE
Nauja teorija paaiðkina, dël ko mûsø genø kalba yra sudëtingesnë nei to reikia, o taip pat siûlo idëjà, kad pirmapradis gyvybës ðaltinis, kuriame prasidëjo gyvybë, buvo karðtas, o ne ðaltas, kaip mano dauguma mokslininkø.
Þurnalo „Journal of Molecular Evolution“ ðios savaitës numeryje publikuojamas Bath universiteto (D.Britanija) mokslininkø straipsnis, kuriame iðdëstyta nauja teorija, kuri, mokslininkø manymu, galëtø padëti áminti máslæ, nedavusià mokslininkams ramybës nuo pat to laiko, kai jie beveik prieð 40 metø iððifravo DNR kalbà.
1968 metais Marshallas Nirenbergas, Haras Gobindas Khorana ir Robertas Holley‘us buvo apdovanoti Nobelio premija uþ tai, kad iðsiaiðkino, kaip pagal genetiná kodà gaminami baltymai. Jie nustatë, kad triraidþiai „þodþiai“, dar vadinami kodonais, nuskaitomi nuo DNR grandinës ir „iðverèiami“ á vienà ið dvideðimties amino rûgðèiø. Tuomet ðios amino rûgðtys jungiamos á grandinæ pagal tokià eilæ, kuri nurodyta DNR grandinëje, o ilga grandinë susisuka ir sudaro sudëtingas figûras, suteikianèias baltymui specifines funkcijas.
DNR „abëcëlëje“ yra tik keturios raidës, dar vadinamos bazëmis, o ið jø galima sudaryti 64 triraidþius þodþius - toks yra viso DNR þodyno ilgis. Taip yra dël to, kad ið bet kuriø keturiø skirtingø raidþiø matematiðkai galima sudaryti 64 skirtingus triraidþius þodþius.
Taèiau kodël DNR þodyne yra 64 þodþiai, jei jie koduoja tik 20 amino rûgðèiø, ir kodël apskritai iðsivystë sudëtingesnis nei pakankamas procesas? Ðie klausimai pastaruosius 40 metø mokslininkams buvo neáveikiami.
Deðimtys mokslininkø siûlë ávairias teorijas, galinèias padëti áminti ðias másles, taèiau jos netrukus bûdavo paneigiamos arba nesugebëdavo paaiðkinti kitø baltymø sintezës keistenybiø.
„Kodël kodonø yra gerokai daugiau nei amino rûgðèiø mokslininkai negalëjo pasakyti nuo pat to laiko, kai buvo iðsiaiðkinta, kaip veikia genetinis kodas. Tai reiðkë, kad genetiniam kodui nebûdingas matematinis idealumas, kurio galima bûtø tikëtis ið visos gyvybës Þemëje pagrindo“, - sakë Bath universiteto Biologijos ir biochemijos fakulteto mokslininkas Jeanas van den Elsenas.
Viena ið genetinio kodo keistenybiø yra ta, kad egzistuoja kodonø grupës, kuriose visi kodonai transliuojami á tà paèià amino rûgðtá. Pavyzdþiui, amino rûgðtis leucinas gali bûti koduojama ðeðiais skirtingais kodonais, nors kai kurios amino rûgðtys, kurios organizmui yra ne maþiau svarbios ir kuriø pagaminama tiek pat, koduojamos tik vienu kodonu.
Kuriant naujà teorijà pasinaudota Fransico Cricko – vieno ið DNR struktûros atradëjø – idëja, kad triraidis kodas iðsivystë ið paprastesnio dviraidþio kodo, nors F.Crickas manë, kad skirtumas raidþiø kiekyje tëra atsitiktinumas, „uþðalæs laike“.
Bath universiteto mokslininkai pasiûlë idëjà, kad pirmapradis „du***inis“ kodas buvo skaitomas ið trijø raidþiø kombinacijø, taèiau aktyviai skaitomos buvo tiktai pirmosios dvi arba paskutinës dvi kodo raidës.
Kombinuodami ávairias ðiø du***ø kombinacijas mokslininkai gali atkurti amino rûgðèiø kodavimo lentelæ – paaiðkindami, dël ko kai kurios amino rûgðtys gali bûti transliuojamos ið 2, 4 ar ð kodonø. Jie taip pat ðioje lentelëje gali parodyti, kaip ið persiklojanèiø pirmos poros ir paskutinës poros kodonø natûraliai iðsivystë hidrofiliniø ir hidrofobiniø amino rûgðèiø grupës.
„Keièiant mûsø teorinæ du***ø sistemà á dabartinæ tripletø sistemà gaunamas tikslus ðiuolaikiniø amino rûgðèiø kiekio ir spektro atitikimas“, - sakë J.van den Elsenas, teorijà sukûræs kartu su Stefanu Babgy ir Huan-Lin Wu.
„Ði paprasta teorija paaiðkina daugelá nesuprantamø ðiuolaikinio genetinio kodo savybiø. Iki ðiol niekas nesugebëjo to padaryti, todël tai mus labai sujaudino“, - sakë biochemikas.
Teoriðkai tai taip pat paaiðkina, kaip genetinio kodo struktûra maksimizuoja tolerancijà klaidoms. Pavyzdþiui, po „praslydimas“ transliacijos procese paprastai á baltymo grandinæ átraukiama kita amino rûgðtis su tokiomis paèiomis savybëmis. Tai savo ruoþtu paaiðkina, dël ko DNR kodas taip puikiai tinkamas vientisumui iðlaikyti.
„Tai yra svarbu, nes tokios klaidos organizmui gali bûti mirtinos. Jokia senesnë teorija negali paaiðkinti, kaip iðsivystë tokia klaidoms tolerantiðka struktûra“, - sakë daktaras J.van den Elsenas.
Naujoji teorija taip pat iðskiria dvi amino rûgðtis, kuriø negalima priskirti du***ø sistemai ir kurios genetiniame kode tikriausiai yra „naujienos“. Ðios amino rûgðtys – glutaminas ir asparaginas – aukðtoje temperatûroje negali iðlaikyti stabilios struktûros, todël manoma, kad kaþkada praeityje jos netapo genetinio kodo dalimi dël to, kad tam sutrukdë karðtis.
Viena galima to prieþasèiø – tai, kad paskutinis universalus bendras protëvis, ið kurio iðsivystë visa Þemës gyvybë, gyveno karðtame sieros baseine ar kitoje karðtoje aplinkoje. Ðiam protëviui keliantis á vësesnæ aplinkà atsirado galimybë panaudoti dar dvi amino rûgðtis, o tuo paèiu – vystytis sudëtingesniems organizmams. Tai pateikia papildomø duomenø ateities ginèams apie tai, kokioje aplinkoje atsirado pirmapradë gyvybë – ðaltoje ar karðtoje.
„DNR grandinëje ir làsteliø struktûroje vis dar yra uþslëptø labai seno paprasto kodo liekanø“, - sakë biochemikas, nurodæs kelias aminoacil-tRNR sintetazes – baltymø sintezëje dalyvaujanèias molekules, kuriø aktyvumas priklauso nuo baziø poros kodono triplete. Yra ir kitø ðià teorijà patvirtinanèiø molekuliniø árodymø.
„Kodui vystantis buvo ámanoma adaptuotis ir prisiimti naujø amino rûgðèiø. Neþinau, ar kada nors bus ámanoma surinkti pilnà 64 amino rûgðèiø rinkiná, nes gali bûti, kad dabartiná genetinës struktûros formatà uþfiksavo kompromisas tarp amino rûgðèiø þodyno ir klaidø minimizavimo“, - sakë mokslininkas.
|
|
|
Post by Birdie on Sept 10, 2009 16:50:31 GMT 2
08.20-08.26 Vaistas panaikina miego trukumo pasekmes Pasak tyrimo, kuriam vadovavo dr. Sam A. Deavyler ir kuris publikuojamas Public library of science Biology, naujas vaistas, vadinamas CX717, sukurtas Cortex Pharmaceuticals, geba panaikinti biologinius ir elgsenos miego trukumo padarinius. Testai atlikti su bezdzionemis, kurios patyre 30 - 36 valandu miego trukuma, atskleide, kad vidutinis testo atlikimo taiklumas nukrito ik 63%, bet davus CX 717 buvo atstatytas iki 84%. Normaliomis salygomis, atlikimo vidurkis 75% pakilo iki 90% po CX717 injekcijos. Taip pat manoma, kad sis preparatas gali uzkirsti kelia arba panaikinti zmoniu, serganciu Alsheimerio liga atminties netekima. Dumbliai gali gabenti krovinius Mokslininkai "ikinke" Chlamydomonas reinhardtii rusies dumblius (pagal nuotraukas atrodo kaip is biologijos pamoku pazistami valkciadumbliai)gabenti mazus karoliukus. Pirmiausia mokslininkai sukure molekule, turincia du lipnius galus ir vidurine dali, kuri truksta apsvietus UV sviesa. Vienas molekules galas prisitvirtina prie polistireno, kitas - prie dumblio lasteles sieneles. Mokslinikai tokiomis molekulemis padenge polistireno karoliukus. Dumbliai, kurie vykdo fotosinteze, juda regimosios sviesos link. Whiteside'o komanda patalpino keleta dumbliu viename siauro, tiesaus takelio, irezto ant plimeru padengto stiklo ploksteles, gale. Kruvele karoliuku lauke takelio viduryje. Kai mokslininkai pasviete mazo intensyvumo regimaja sviesa kitame takelio gale, organizmai judejo sviesos link mojuodami savo dviem ziuzeliais. Kai dumbliai pasieke takelio viduri, jie susidure su polistireno karoliukais. Lipniosios molekules prijunge po viena ar du karoliukus prie kiekvienos lasteles ir sios judejo toliau sviesos link. Jei karoliukai neprikibo prie ziuzeliu, kiekviena lastele galejo patemtisavo svorio krovini beveik nesuletedama. kai lasteles pasieke savo keliones tiksla, nuplauke 20 cm, t.y. 20000 savo kuno ilgiu, nuo starto iki finiso, mokslininkai apsviete jas UV sviesa, kad nutrauktu chemini rysi, kuris laike pritvirtintus karoliukus. Regimoji sviesa buvo ijungta kitame takelio gale ir paskatino dumblius grizti i starta. Nauja MRVG technologija gali aptikti diabeta Tyrejai Joslin diabeto centre ir Pagrindineje Masaciusetso ligonineje pristate anuja, magnetinemis nanodalelemis pagrista magnetinio rezonanso vaizdu generavimo technologija, kuri gali aptikti diabeta dar nepasireiskus klinikiniams simptomams. Pelese jie sugebejo gauti neinvazinius vaizdus kasos uzdegimo ir pakitimu lemianciu 1tipo diabeto atsiradima. Medziai nesugeria anglies dvideginio kaip tiketasi Sveicaru mokslininkai atrado, kad medziai neima augti greiciau gave papildoma anglies dioksido doze. Ju tyrimas gali sugriauti paplitusia nuomone, kad kylanti anglies dvideginio koncentracija gali buti bent dalinai apribota suvesejusios augalijos. kai kurie mokslininkai teige, kad didejant anglies dioksido kiekiui, augalai suveses gave daugiau duju, kurias naudoja fotosintezei, ir tai padetu sunaudoti dali anglies dvideginio pertekliaus. Bet tyrimas didelio lapuociu misko ploto (netoli Basel, Sveicarijoje), kuris buvo dirbtinai nupurskiamas anglies dioksido pertekliumi keleta metu, neparode tokio augimo paspartejimo. Del ribotos tyrimo trukmes ir apimties (pvz., mokslininkai negalejo itraukti spygliuociu) dar anksti sakyti, kad rezultatus galima apibendrinti. Taip pat dar nera aisku, ar dalis papildomos anglies negali buti sukaupta dirvoje, o ne medziuose. jei gali, tada dar yra pagrindo manyti, kad miskai sugers daugiau anglies dvideginio sylanciame pasaulyje. Saltiniai: * Slashdot * www.sciencenews.com * www.sciencedaily.com * www.nature.comSavaites faktas Liezuvis yra vienintelis zmogaus raumuo pritvirtintas tik is vieno galo. Megejiskas vertimas: Birdbrain
|
|
|
Post by Birdie on Sept 10, 2009 16:50:55 GMT 2
08.27 - 09.02 Mokslininkai atrado galima senejimo stabdymo gena Atrodo, kad mokslininkai atrado gena, kontroliuojanti senejima. Stimuliuodami gena, kuris sutrikes sukelia ankstyva senejima, mokslininkai sugebejo prailginti vidutine laboratoriniu peliu gyvenimo trukme nuo 2 iki beveik 3 metu. kadangi zmones turi labai panasu gena, yra visai galima, kad jis taip pat veiks ir juos. Bet Klothko (gena pavadino graiku deives verpiancios gyvenimo siula vardu) turi ir trukumu. Ilgaamzes naujuju eksperimentu peles daznai buna maziau vaisingos. Genas taip pat gali paskatinti diabeto vystymasi. Mokslininku dabartine uzduotis: atrasti budu isgauti Klothko gyvenima gerinancius efektus isvengiant trukumu. Australai sukure regeneruojancia pele Australu mokslininkai sukure peles, kurios gali atsiauginti bet kuri pazeista audini, isskyrus smegenu audinius. Sirdi, plaucius, visas galunas , pasakyta - padaryta. Reiskinys pastebetas, kai laboratorinems pelems be randu uzgijo (iprastai isliekantys) identifikaciniai iskirpimai ausyse. Tai pirnas zinduoliu regeneracijos atvejis. Saltiniai: * Slashdot * bbc.com Savaites faktas Dauguma drambliu sveria maziau nei melynojo banginio liezuvis. Megejiskas vertimas: Birdbrain Kvieciu aplankyti ir chemijos naujienu skyreli.
|
|
|
Post by Birdie on Sept 10, 2009 16:51:15 GMT 2
09.03 - 09.16 Atsiprasau, del naujienu nepateikimo, studijos valgo laika, o vadoveliai su klaidom - nora. Kompensacijai siulau du faktus vietoj vieno Skaraidantis dinozauras - didziausias i ora pakiles gyvunas Skaraidantis roplys, gyvenes pries 100 milijonu metu ir kurio sparnu skersmuo buvo 18 m, iejo i rekordu knygas, kaip didziausias i ora pakiles gyvunas. Mokslininkai atrado suakmnejusius padaro, panasaus i dinozaura kaulus, kasinejimu srityje Meksike ir apskaiciavo, kad jo isskleistu sparnu skersmuo beveik dvigubai didesnis uz Spitfire tipo lektuvo. Sparnu kaulu buvo rasti tik fragmentai, bet ju dydis ir matmenys rodo, kad gyvunas tikriausiai turejo 18 m skersmens sparnus. Didziausias siu laiku skraidyti gebantis paukstis - albatrosas turi 3,5m skersmens sparnus, tai reiskia, kad kai kurie pterozaurai buvo penkiskart didesni. Joks siu dienu gyvas padaras nera panasus i pterozaurus. Jie ismire pries 65 milijonus metu, nepalike jokiu palikuoniu, ir nezinoma, kas jiems buvo giminingiausi. Vitaminas C padeda kovoti su veziu Pasak JAV tyrimo, dideles vitamino C dozes suleistos i krauja gali padeti kovoti su veziu. Mokslininkai atrado, kad intavenines vitamino C (askorbato forma) injekcijos uzmuse vezio lasteles laboratoriniuose testuose. Atradimai priestarauja ankstesniems tyrimams, bet Maryland'e isikure Sveikatos Institutai sake, kad jie tyre mazesnes, geriamas vitamino C dozes. Tyrimai atlikti 1970 - aisiais metais, pirmiausi teige, kad dideles vitamino C dozes gali padeti gydyti vezi, bet velesni tyrimai sito nepatvirtino. Naujausiame tyrime mokslininkai atliko eksperimentus, kurie simuliavo klinikinius vitamino C suleiimus devynioms vezinems ir keturioms normalioms lastelems. Penkiose vezinese lastelese buvo 50% sumazejo lasteliu islikimas, tuo tarpu normalios lasteles nenukentejo. Detalesnis nagrinejimas limfomos lasteliu, kurios buvo itin jautrios askorbatui, parode, kad jos buvo visiskai sunaikintos. Efektyvi doze buvo mazdaug 4 milimoliai, koncentracija daug didesne nei geriama doze, bet lengvai pasiekiama, suleidziant i krauja (intravenine injekcija). Mokslininkai negalejo paaiskinti, kas sukelia tokius rezultatus, nors jie pazymejo, kad gydymo metu susidaro vandenilio peroksidas, kuris yra nuodingas lastelems. Vadovaujantis tyrejas dr. Mark Levine sake, kad gydymo metodas turi buti patvirtintas, kad yra saugus pries taikant ji pacientams. Pasak Henrio Scowaroft'o, vyresniojo informacijos pareiguno Cancer Research : "Sis darbas yra dar labai ankstyvoje stadijoje, Yra daug medziagu, kurios uzmusdavo vezines lasteles laboratorijoje, bet sio pazado nesugebedavo teseti, kai buvo bandomos su zmonemis." "Bet mes zinome, kad sveika, subalansuota mityba, valgant dayg svieziu vaisiu ir darzoviu yra efektyvus budas sumazinti rizika susirgti veziu" Saltiniai: * Slashdot * nzherald.co.nz * news.bbc.co.uk Zadetieji du savaites faktai: "Zmogaus organizme esancios gelezies pakaktu vienai mazai vniai pagaminti." "Chameleono liezuvis dukart ilgesnis uz jo kuna" Megejiskas vertimas: Birdbrain
|
|
|
Post by Birdie on Sept 10, 2009 16:51:47 GMT 2
09.16- 09.25 Amazones skruzdeles naudoja nuosava herbicida nuodyti nepageidautiniems augalams Naujas tyrimas atskleide, kad Amazones atograzu miskuose gyvenancios rusies skruzdeles kontroliuoja aplinka atrankiai veikdamos augalus, kurie joms nepatinka. Atradimai, paskelbti zurnale "Nature", rodokad skruzdziu rugsties herbicidas, gaminamas ir naudojamas skruzdeliu, yra atsakingas uz plotus, kur auga tik vienos rusies medziai. Atograzu misko dalys, sudarytos beveik tik is Duroia hirsuta rusies medziu, vadinamos "Velnio sodais". Pasak vietines legendos, jie buvo sukurti piktosios misku dvasios. Bet ketveriu metu vietiniai tyrimai atskleide, kad skruzdeles, kurios isikuria lizdus D. hirsuta yra varomoji viearusiu augmenijos plotu jega. Komanda ikele kitu Amazonei budingu medziu sodinukus i "Velnio sodus", naudodami barjera, apsauganti kai kuriuos is ju nuo skruzdziu. Neapsaugotus sodinukus greitai uzpuole skruzdes darbininkes, kurios suleido nuodingos skruzdziu rugsties i lapus. Medziai eme rodyti vytimo zenklus praejus 24 valandoms ir dauguma lapu nukrito po 5 dienu. Kadangi barjerais apsaugoti medziai tebevesejo, tyrejai atsisake antros teorijos apie "Velnio sodu" susidaryma, zinomos kaip alelopatija, pagal kuria D. hirsuta turetu gaminti chemikala, kuris stabdo kitu rusiu augalu augima. Skruzdeliu gebejimas sudaryti salygas gausiam D. hirsuta augimui padeda joms islikti, nes teikia daugiau lizdavieciu. Mokslininkai apskaiciavo, kad ju tirtieji Velnio sodai" susidare pries daugiau nei 800 metu. Nors daug skruzdziu rusiu isskiria skruzdziu rugsti, autoriai pazymi, kad "musu ziniomis, tai pirmasis atvejis, kai skruzdele panaudoja skruzdziu rugsti kaip herbicida. Dirbtiniu baltymu sukurimas Istyre, kaip baltymai vystesi, UT Southwestern Medical Center tyrejai sugebejo sukurti genus, kad gamintu dirbtinius baltymus. Tyrejai atrado paprastu "taisykliu" rinkini, kuriuo, atrodo, gamta naudojasi, kurdama baltymus. Suvede sias taisykles i kompiuterio programa, jie galejo gauti dirbtine genu seka. Sie genai buvo iterpti i laboratorines bakterijas, kurios pagamino dirbtinius baltymus, kaip ir tiketasi. Viðtø kiauðiniai gamins antikûnius þmonëms Per paskutiniuosius beveik penkiasdeðimt metø viðtø kiauðiniai atliko lemiamà vaidmená vakcinos nuo gripo sukûrime. Dabar mokslininkai praneða apie naujà pusryèiø patiekalo pritaikymà: puikiai veikianèiø vegetaciniu bûdu dauginamø antikûniø molekuliø, kurios imituoja imuninæ sistemà kovoje su tam tikrais ásibrovëliais, gamybai. Tarp imuninës sistemos làsteliø arsenalo yra vadinamieji B limfocitai, kuriø kiekvienas gamina specifiná antikûná. Klonuojant vienà B limfocità, mokslininkai gali masiniu bûdu gaminti identiðkas antikûniø molekules, kurios bus nukreiptos á tam tikrà konkretø taikiná. Vegetaciniu bûdu dauginami antikûniai árodë, kad gali bûti sëkmingai taikomi þmoniø gydymui, ið jø virð 25 patvirtinti kaip tinkami þmoniø terapijai ir vis daugiau ðiø baltymø vystomi klinikiniu bûdu, teigia Robert J. Etches ið Origen Therapeutics. Mokslininko teigimu, tikimasi, kad efektyvesniø vegetaciniu bûdu daugintø antikûniø poreikis iðaugs, gamybos kaðtai sumaþës. Siekdami sumaþinti antikûniø gamybos kaðtus mokslininkai ëmë naudoti viðèiukus kaip pagrindinius gamintojus. Visø pirma jie áterpë genus, kuriuose buvo uþkoduotas vienas antikûnis, bei genus, kurie kontroliavo jo veikimà á embrionines viðèiukø làsteles. Vëliau ðios làstelës buvo áterptos á besivystanèios viðèiukø embrionus. Kai ið ðiø viðèiukø iðaugusios viðtos paèios ëmë dëti kiauðinius, juose buvo miligraminiai pageidaujamø antikûniø kiekiai. Pagal rugsëjo mënesio Gamtos biotechnologijos numeryje spausdintà ataskaità, vegetaciniu bûdu daugintuose antikûniuose taip pat pastebëtas nuo 10 iki 100 kartø didesnis sugebëjimas ardyti làsteles, palygimus su antikûniais, kurie buvo gaminami làsteliniø kultûrø auginimo bûdu. Kiauðiniø gamybos metodas taip pat garantuoja sàlyginai trumpà aðtuoniø mënesiø gamybos laikotarpá ir paprastà proteino atskyrimà stabilioje ir sterilioje aplinkoje, kurià suteikia kiauðinis, teigia mokslininkai. Saltiniai: * Slashdot * sciam.com * www.elibrary.lt/news_science.phtmlSavaites faktas: Gyvates barskuoles gimsta be barskuciu. Megejiskas vertimas: Birdbrain
|
|
|
Post by Birdie on Sept 10, 2009 16:52:02 GMT 2
09.25-10.07 Pitonas pries aligatoriu
Fox News pranesa apie nelaime nutikusia Everglades nacionaliniame parke, kur pitonas bande praryti visa aligatoriu ir "susprogo". Mokslininkai sako, kad tokios pitonu ir aligatoriu kovos tampa daznesnes del gyvunu savininku, kurie Everglades palieka nevietinius pitonus.
Pradetos dalinti siu metu Nobelio premijos
Fiziologijos arba medicinos premija pasidalijo australai Barry J. Marshall ir J. Robin Warren uþ bakteriju Helicobacter pylori ir ju vaidmens gastrito ir peptiniu opu susirgimuose atradima. Puse fizikos premijos atiteko Ray J. Glauber (JAV) uz jo indeli i kvantine optines sasajos (<--nesu tikra kaip verst) teorija. Po ketvirti premijos paskirta John L. Hall (JAV) ir Theodor W. Hansch (Vokietija) uz ju indeli i lazeriais pagristos precizines spektroskopijos, iskaitant optine daznio "suku" technologija (vel nesu tikra del vertimo), vystyma. Chemijos premija padalinta i tris dalis: Yves Chauvin (Prancuzija), Robert H. Grubbs (JAV)ir Richard R. Schrock (JAV) uz metatezes metodo organinese sistemose vystyma. Taikos premija padalinta i dvi dais: Tarptautinei atomines energijos agenturai (Austrija) ir Mohamed ElBaradei (Egiptas) uz pastangas sustabdyti branduolines energijos naudojima kariniams tikslams ir uztikrinti, kad branduoline energija taikiems tikslams butu naudojama kaip imanoma saugiau.
Google skruzdele
Google oficialiame "ziniarastyje" (blog) dr. Brian L. Fisher (tyrejas entomologas) raso apie naujai atrasta skruzdziu rusi, kuria pavadino Google vardu ( Proceratium google. Toks vardas skruzdems suteiktas del mokslininko dekingumo uz Google Earth naudingumo jo tyrimams.
Saltiniai:
* nobelprize.org * Slashdot
Keletas idomiu faktu:
* Ar zinojai, kad suugusio zmogaus kune yra 206 kaulai, o vaiko - 300 (augant kai kurie kaulai susijungia). * Blusa gali issokti 130 kartu daugiau uz savo ugi. * Pavojingiausias pasaulio gyvunas yra paprastoji namine muse, Del savo iprocio lankyti gyvunu atliekas, jos pernesa daugiau ligu nei bet kuris kitas gyvunas.
Megejiskas vertimas: Birdbrain
|
|
|
Post by Birdie on Sept 10, 2009 16:52:32 GMT 2
... - 11.06 Ar pasiilgote? Po anglu kalbos namu darbu sukeltos apatijos ir semestro vidurio kontroliniu darbu sezono Naujienu skyrelis pagaliau grizta i jusu monitorius Protingos bites vis dar sulaukia demesio University College London tyrejai parode, kad bites geba spresti sudetingus spalvinius galvosukius. Ju tyrime bites buvo "mokomos" rasti dirbttines geles , kuriose buvo nektaro "atlygis" ir kurios buvo melynos spalvos. Po to jie iseme nektara ir atsitiktine tvaka isdeste dirbtines geles, apsviestas UV - geltona, zalia, melyna ir geltona spalvomis. bet, kad ir kur buvo melynos geles, bites vis tiek jas issirinkdavo, nors "atlygio" jau nebebuvo. Sie atradimai gali buti panaudoti sudetingu vaizdo sistemu, autonominiams robotams, kurimui. Dainuojancios peles ir smegenu chemija Viesoji Mokslo Biblioteka skelbia tyrimu straipsni apie tai, kaip peliu patineliai "dainuoja", kai salia yra pateles. Autoriai lygina siuos "ciulbesius" su pauksciu giesmemis. Peliu "giesmes" yra gana sudetingos, tad kyla klausimas, ar peles jas ismoksta ir/ar patobulina? Tai yra galimas modelis tyrimui, kaip smegenu chemija veikia mokantis. Pateikiami keli irasai, pritaikyti zmogaus klausai (peliu "giesmes" - ultragarsines)Paieskokit ties straipsnio pabaiga : biology.plosjournals.org/perlserv....L-PBIO-0030386Pastaba: Paskutinis irasas - zvirblio ciulbejimas, pateikiamas palyginimui. Zmoniu, isgyvenusiu "juodaja mirti', genas sustabdo ZIV Pagal dr. Stephen O'Brien atliktus tyrimus, mutaves genas, vadinamas delta 32, randamas zmoniu, isgyvenusiu "juodaja mirti" palikuonyse, sustabdo ZIV plitima. Kad issivystytu imunitetas, abu tevai turi tureti delta 32 gena. Is straipsnio: "1996 metais tyrimai parode, kad delta 32 sustabdo ZIV skverbimasi i lasteles ir zmogaus kuno uzkretima. O'Brien mane, kad sis principas gali buti taikomas maro bakterijoms, kurios kuna veikia panasiai. Kad nustatytu, ar Eyam mara isgyvenusieji, galejo tureti delta 32 gena, O'Brien tyre ju siu dienu palikuoniu DNR." Saltiniai: * Slashdot Keletas idomiu faktu: * Ilgiausios zmogaus organizmo lasteles yra judinamieji neuronai. Jie gali buti iki 1,37m ilgio ir tesiasi nuo apatines stuburo dalies iki pedos nykscio. * Stegozauras buvo iki 9,1m ilgi, bet jo smegenys tebuvo graikinio riesuto dydzio. * Zmogaus akis sumirksi vidutiniskai 4200000 kartu per metus. Megejiskas vertimas: Birdbrain
|
|
|
Post by Birdie on Sept 10, 2009 16:52:53 GMT 2
Sis tas priminimui, kad skyrelio autorë dar gyva Atsparios kerpës iðgyveno kosmose Europos Kosmoso Agentûros bandymu buvo atrasta, kad kerpës gali iðgyventi nepasaugotos arðiose kosmoso sàlygose. Ðie organizmai yra sudaryti ið dumbliø ir grybø. Jos daþniausiai randamos ant uolø ir akmenø pavirðiaus ir gali iðgyventi ekstremaliomis sàlygomis, pavyzdþiui, aukðtai kalnuose. Kerpës dabar yra sudëtingiausia gyvybës forma iðtvërusi ilgesni laikymà atvirame kosmose. Eksperimente, kuriam vadovavo Leopoldo Sancho ið Madrido Complutense universiteto, dvi kerpiø rûðys – Rhizocarpon geographicum ir Xanthoria elegans - buvo uþdarytos kapsulëje ir iðskraidintos rusiðka Soyuz raketa 2005 metø geguþës 31 dienà. Skriejant orbita aplink Þemæ, talpyklos dangtis atsidarë ir pavyzdþiai buvo laikomi atvirame kosmose beveik penkiolika dienø; po to dangtis uþsidarë ir kapsulë gráþo á Þemæ. Kerpes veikë kosmoso vakuumas, temperatûros, svyruojanèios nuo -20ºC naktinëje Þemës pusëje iki 20ºC apðvietoje Saules pusëje, bei spiginanèios ultravioletinës Saulës spinduliuotës. Kosmose kerpës perëjo á ramybës bûsenà ir nevykdë medþiagø apykaitos, bet sugràþintos á Þemæ vël ëmë normaliai funkcionuoti ir jø DNR nebuvo pasikeitusi. Visos kerpës iðtvërë ultravioletinæ spinduliuotæ, netgi tos, kurios gavo didþiausias dozes. Kerpës turi tvirtà mineralinæ dangà, kuri gali jas saugoti nuo ultavioletiniø spinduliø. Be to, jos yra sudarytos ið atskitrø organizmø, iðsidësèiusiø sluoksniais vienas ant kito, tad iðoriniai sluoksniai gali teikti apsaugà po jais esanèioms làstelëms. Jau Þemëje buvo pastebëta, kad ðie organizmai atlaiko didelius ultraviolerinës spinduliuotës kiekius. Bandymas teikia svorio panspermijos teorijai, teigianèiai, kad gyvybe galëjo bûti kaip nors perneðta tarp planetu, galbût, „paveþta“ asteroido. Jis taip pat rodo, kad organizmai panaðûs á kerpes galejo sugebëti iðgyventi ant Marso pavirðiaus, bent jau, kai toje planetoje bûdavo vasara. Nors Marso atmosfera yra labi reta, joje yra anglies dvideginio, kuris yra bûtinas kerpiø fotosintezei. Vis dëlto, kerpës galbût nesugebëtø ilgai iðgyventi Marse dël maþo deguonies kiekio atmosferoje. Kerpes sudaranèius grybus ir dumblius sieja simbiozës ryðiai: dumbliai aprûpina grybus maistu, o grybai suteikia dumbliams jaukià gyvenamàjà aplinkà. Minø detektoriai Ðiaurës Karolinos universitete Neal Stewart kuria augalus, kurie gali lauke aptikti minas ir ið tolo parodyti jø buvimo vietas. Tam tikros bakterijos turi promoterá, jautrø trinitrotoluenui. Maþo ðio chemikalo kiekio prisijungimas suaktyvina gretimà genà. Augalai bûtø idealûs biosensoriai minoms, nes sëklos gali bûti plaèiai ir tolygiai paskleistos átariamame lauke; sëjimas ir stebëjimas ið malûnsparnio sumaþintø pavojø þmonëms. Koks genas galëtø “praneðti” apie TNT buvimà aptinkamo baltymo gaminimu? Paaiðkëjo, kad tam tikros medûzos gamina baltymà, kuris ðvyti þaliai apðviestas ultravioletine ðvies. Stewart ádiegë ðá genà augalui, kartu ádëdamas ir TNT jautrø promoterá. Kai tokie augalai auga netoli minos, jø ðaknys átraukia TNT ir lapai ðvyti apðviesti ultravioletine ðviesa. Ðaltiniai: * Slashdot * The science of biology Idomieji faktai: * Atlantinio milziniskojo kalmaro akis gali bûti net 40 cm plocio. * Reikia 70% maziau energijos popieriui pagaminti is makulaturos, nei is medienos. * Vidutinis zmogus uzmiega per 7 minutes. Megejiskas vertimas: Birdbrain
|
|
|
Post by Birdie on Sept 10, 2009 16:53:11 GMT 2
Geda peleda.. visai apleidau savo pareigas Jei netingiu, tai bunu uzsiemus... Stai sis tas naujo: Mokslininkai aptiko genà, padedantá mesti rûkyti Du nauji tyrimai, kuriuos paskelbë Newscientist.com, leido ið naujo paþvelgti á genà, atsakingà uþ polinká á nikotinà. Dvi mokslininkø grupës iðtyrë ávairiø formø geno CYP2A6 fermento, kuris daugiausia aptinkamas kepenyse ir reguliuoja nikotino metabolizmà þmogaus kûne. Anksèiau atlikti tyrimai atskleidë, kad jei ðis genas þmogaus organizme nëra aktyvus yra menkesnë tikimybë ágauti priklausomybæ nuo nikotino. Ekspertai mano, kad pas tokius þmones nikotinas per ilgesná laikà nyksta ið organizmo, todël noras surûkyti kità cigaretæ atsiranda po ilgesnio periodo. Nikotinas yra pagrindinis kaltininkas þmogaus polinkiui rûkyti. Japonø mokslininkai nusprendë sulyginti, kaip nikotino geno ávairios formos veikia cigareèiø vartojimà. Tyrimo dalyviais tapo 50 ir vyresniø metø japonai, kurie kasdien surûkydavo ne maþiau dvideðimties cigareèiø per dienà. Mokslininkai nustatë, kad beveik ketvirèio ðiø þmoniø nikotino genas buvo áprastos formos ir kad tie þmonës surûkydavo daugiausiai – vidutiniðkai po du pakelius per dienà. Rûkoriai, kuriø organizme buvo kita geno forma, lëtinanti nikotino metabolizmà, rûkë maþiau, nei kiti. Mokslininkai taip pat priëjo iðvados, kad tokios geno formos, kaip CYP2A6-7 ir CYP2A6-9, taip pat skatina maþinti nikotino vartojimà. Kitas naujas tyrimas parodë, kad genas CYP2A6 gali veikti nikotino kieká, kurá þmogus gauna ið nikotino pleistro, padedanèio mesti rûkyti. Nustatyta, kad uþsiklijavus pleistrà, þmonës, kuriø organizme nikotino metabolizmas vyko lëèiau, turëjo didesná nikotino kieká kraujuje, nei tie, kuriø organizme nikotino metabolizmo procesas vyko greièiau. Tyrimai atskleidë, kad þmonës, kuriø organizme genas greitai skiria nikotinà ið organizmo, gali turëti didesná poreiká ðiai medþiagai per pleistrà, kad bûtø nuslopintas noras paimti cigaretæ ir padëti jiems atsisakyti þalingo áproèio. Netgi du ar trys nikotino pleistrai geriau, nei cigaretës. Ðaltinis: Newscientist.com Sensacingas atradimas: þali augalai iðskiria metanà Þali augalai iðskiria metanà. Ðis sensacingas vokieèiø mokslininkø atradimas gali ið esmës pakeisti susidariusius stereotipus apie augalø biochemijà, globalià anglies apytakà ir klimato mechanizmø pokyèius mûsø planetoje. Palyginus su ikiindustrine epocha metano kiekis atmosferoje padidëjo beveik du kartus. Nenuostabu, kad pastaraisiais deðimtmeèiais atliekami nuodugnûs tyrimai ir atmosferos metano visø ðaltiniø apskaita. Buvo manoma, kad yra tik vienas biologinis procesas, kurio metu iðsiskiria metanas, ir tik viena grupë organizmø – archebakterijos. Taèiau 2005 metais buvo aptikta anomaliai aukðtas metano kiekis amþinai þaliø miðkø rajonuose. Anomalijos mastas liudijo esant neakcentuotà iki tol metano ðaltiná, kurio pagalba papildomai á atmosferà patekdavo po 30-40 tonø degiøjø dujø. Frankas Kepleris ið Makso Planko instituto Vokietijoje ir jo kolegos nusprendë patikrinti, ar augalai iðskiria metanà, nors tai ir prieðtarauja viskam, kas yra þinoma biochemijoje ir augalø fiziologijoje. Pasirodo, kad nuskinti lapai iðskiria nuo 0,2 iki 3 nanogramø metano gramà þaliosios masës sausojo svorio per valandà, o augalai 1-2 kartus daugiau. Procesas vyksta esant deguoniui, mirtino archebakterijoms. Ðie sensacingi faktai árodo, kad gyvi augalai be mikrobø pagalbos sintezuoja metanà. Jei eksperimento duomenys neturi paklaidos, mokslininkai bus priversti ið naujo ávertinti visus turimus duomenis apie augalø biochemijà ir klimato pokyèiø prieþastis. Ðaltinis: elibrary.lt Moterø kvapas – vilioja ir atstumia Moters kûno kvapas gali padëti jai prisivilioti vyrà, kai ji yra paèiame vaisingiausiame ciklo periode arba atstumti juos, kai nëra vaisinga, pareiðkë mokslininkai. Þurnalo „Ethology“ straipsnyje raðoma, kad tuomet, kai moteris bûna paèioje vaisingiausioje menstruacijø ciklo dalyje, jos paþastø kvapas bûna pats ðvelniausias. Taèiau mënesiniø metu ar tuomet, kai moteris nëra pasirengusi nëðtumui, kvapas pasikeièia á aðtrø, atstumiantá. Mokslininkai iðtyrë 12 moterø, kurios paþastyse visà parà laikë specialias kvapà sugerianèias pagalvëles. Tiriamosioms buvo uþdrausta valgyti tam tikrus patiekalus, naudoti dezodorantus ir hormoninius kontraceptikus. Jos pateikë savo kvapo mëginius paþastø pagalvëliø pavidalu. Ðiuos mëginius turëjo patikrinti 42 vyrai – jie pagalvëles pauostydavo ir vertindavo juos pagal kvapo patrauklumà. „Paþastinis kvapas moterø folikulinëje fazëje buvo ávertintas kaip patraukliausias ir maþiausiai intensyvus. Rezultatai verèia manyti, kad kûno kvapus vyrai gali panaudoti kaip potencialiø lytiniø partneriø vaisingojo periodo rodiklá“, - raðë tyrimo autorius daktaras Janas Havlicekas, dirbantis Prahos Karolio universitete (Èekijos respublika). Ankstesni tos paèios mokslininkø grupës atlikti tyrimai nurodë, kad moterys vaisinguoju ciklo periodu pirmenybæ pasàmoningai skiria dominuojanèiø vyrø kvapui. Ðaltinis: news.bbc.co.uk
|
|
|
Post by Birdie on Sept 10, 2009 16:53:30 GMT 2
Aaand we're back... Aciu uz kantrybe.. Drugelis - pavyzdys daþams Japonijos mokslininkams pavyko pamegdþioti mikroskopinius drugeliø sparnø þvynelius ir taip sukurti naujus daþus. Drugelio spalvos atsiranda ne dël pigmentø, bet dël ðviesos lauþimo - tai mokslininkai pakartojo ant pavirðiø su nanodalelëmis. Nuostabiø spalvø pavirðiai, kurie patys iðsivalo Priklausomai nuo struktûros, pavirðiai atspindi skirtingas ðviesos spektro spalvas. Ðie spalvoti pavirðiai, be to, geba patys iðsivalyti. Mokslininkai tikisi drugeliø pavyzdþiu sukurti visiðkai naujø spalvingø ir lengvai priþiûrimø daþø klasæ. Optinë ðviesos apgaulë Jø tyrimo pavyzdþiu tapo tropinis drugelis ( Morpho sulkowskyi ), kuris blizganèiais mëlynais sparnais maskuojasi mëlyno dangaus fone. Japonijos mokslininkai ðiuos drugelius apþiûrejo atidþiau. Jø atradimas buvo neátiketinas: drugelio sparnuose nëra në truputëlio pigmentø. Þvilganti mëlyna spalva gaunama vien tik optiniu ðviesos þaismu. Þvilgtelëjæ pro mikroskopà pamatytume, kad Morpho drugelis neturi lygaus metaliðko pavirðiaus. Jo sparnai chitininiai ir sudaryti taip pat, kaip ir bet kurio kito drugelio: juos sudaro preciziðkai iðdëstyti þvyneliai, kuriø dydis siekia vos deðimtadalá milimetro. Ðviesà atspindinti þvyneliø struktûra Apþiûrëjus ið arèiau, þvyneliuose matomi grioveliai, bet tik stebint elektroniniu mikroskopu iðryðkëja smulkios ir svarbios detalës: grioveliai atrodo kaip nesuskaièiuojamos eilës egluèiø. Tarp "egluèiø" yra oro tarpeliai. Kai ðviesa krenta ant drugelio sparno, dalis jos atsispindi nuo pirmos ðakø eilës, kita dalis nuo antros ir t.t. Nuo formos priklauso, kokio ilgio ðviesos bangos atspindimos. Nuostabi mëlyna dëka storø sluoksniø Atspindþio matavimas lazerio ðviesa parodë: drugelio sparnø "egluèiø" struktûra atspindi tik mëlynà ir ultravioletinæ ðviesà bet kuria kryptimi. Dël oro tarpeliø tokia danga dar sukuria ir savaiminio valymosi efektà. Vandens laðeliai ant pavirðiaus beveik nepasklinda ir laikosi tarsi ant oro pagalvës, vos palenkus pavirðiø jie nurieda, kartu nuplaudami prikibusias urvo daleles. Visiðkai nauji daþai Þinomas ðis "lotoso efektas" tapo po Bonos mokslininko Wilhelm Barthlott pasiekimø. Jis tropinio lotoso augalo pavyzdþiu sukûrë savaime iðsivalanèias dangas. Japonø atradimai - þingsnis dar toliau: dangos pacios issivalo, o ryðki spalva gaunama lûþtant ðviesai niekada neiðblunka. Restarto proga straipsnis iliustruotas: [image] Ðaltinis: Birdie bendramokslës vokieèiø kalbos projekto medþiaga Megëjiðkas vertimas: Birdie. Keletas ádomiø faktø: * Neámanoma èiaudëti atsimerkus. * Struèio akis yra didesnë uþ jo smegenis. * Ilgiausias uþfiksuotas viðtos skrydis truko 30 sekundþiø. Ðá kartà tiek. Straipsniu apie nanotechnologijà turiu ir daugiau, jei bus norinèiø, galesiu ádeti. Kvieèiu pareikðti nuomonæ komentarø skyrelyje.
|
|
|
Post by Birdie on Sept 10, 2009 16:53:55 GMT 2
Milijonai karaliðkøjø krabø verèia jûrà dykuma Rusø biologas Yuri Illarionovich Orlov, pasiekë tai, kas Stalinui nepavyko, ávesdamas raudonuosius karaliðkuosius krabus á Barenco jûrà. Taèiau dabar, po 40 metø, jis pradeda nerimauti. Kodël? Milþiniðki krabai skinasi kelià Barenco jûros dugnu, plinta kaip gaisras ðiaurinëmis Rusijos ir Norvegijos pakrantëmis ir toliau plis iki pat Gibraltaro - pietinio Europos þemyno kraðto. Vieno krabo patelë gali padëti 500000 kiauðinëliø vienu kartu, ið kuriø vienas ar du procentai virs krabais. Kabliukas yra tai, kad rûðis yra saugoma diplomatinëmis Norvegijos ir Rusijos sutartimis, todël galioja þvejybos kvotos. Ið straipsnio: "Kamèiatkinis krabas, dar þinomas kaip aliaskinis arba raudonasis karaliðkasis krabas, buvo sovietø intodukuotas Barenco jûroje 1960m., praejus maþdaug 30 metø po nepavykusio Stalino bandymo, siekiant papildyti Rusijos maisto atsargas. Krabai sveria iki 12 kg, o atstumas tarp þnypliø gali pasiekti 2m. Nors ðiuo metu jie dar nëra pasiekæ Europos turistiniø paplûdimiø, bet jø poveikis aplinkai jau kelia didelá susirûpinimà Arktyje. Keletas ádomiø faktø: * Gyvûnas atsakingas uþ daugiausia þmoniø mirèiø pasaulyje yra uodas. * Gyvatës barðkuolës gimsta be barðkuèiø. * Didelis dykuminiø skëriø spieèius gali suryti 20000 tonø augmenijos per dienà. Ðaltinis: Slashdot Megejiðkas vertimas: Birdie Kvieèiu pasidalinti savo nuomone komentarø skyrelyje
|
|
|
Post by Birdie on Sept 10, 2009 16:54:17 GMT 2
"Blogas" baltymas siejasi su gausiomis sveikatos problemomis
Praneðimas liepos 13 d. Journal of clinical investigation sieja aP2 baltymà su astma ir keletu kitø ligø. Jis taip pat uþsimena apie ryðá tarp medþiagø apykaitos ir imuninës sistemos ir ðiø ligø. Norëdami tirti aP2 poveiká, mokslininkai genø inþinerijos pagalba iðveisë peles, kurios negalëjo pagaminti ðio baltymo. "Jos metabolitinës superpelës!" - sakë Hotamisligil - "Jos nenutunka, nesuserga diabetu, ateroskleroze, astma, riebaline kepenø liga (fatty liver disease - neþinau tikslaus lietuviðko ekvivalento)." Mokslininkai atrado, kad peliø, seganèiø gyvûnine astmos forma organizmuose aP2 reguliavo uþdegimà sukelianèiø medþiagø patekimà á plauèius. (Yra iðsamesnis straipsnis, papraðykit, ádësiu.)
Mokslininkai skatina nervø skaidulas ataugti
Science dayly praneða, kad mokslininkams pavyko atauginti nervø skaidulas po stuburo traumos. Naudodami enzimà pavadinimu sialidazë, iðskirtà ið bakterijø, mokslininkai sugebëjo stimuliuoti nervø skaidulø augimà þiurkëse. Ið straipsnio: "Chirurgai gali kartais pritvirtinti nutrauktus nervus prie stuburo smegenø, bet ðis gydymas nëra toks efektyvus, kaip norëtø gydytojai ar pacientai. Dalinai taip yra todël, kad nervai galvos ir nugaros smegenyse, skirtingai nei visame kûne, nesugeba iðauginti naujø nerviniø skaidulø. Nervus galvos ir nugaros smegenyse po traumos supa signalai ið kitø làsteliø paþeistoje zonoje, kurie stabdo augimà. (Yra iðsamesnis straipsnis, papraðykit, ádësiu.)
Insulino auginimas
The Globe ir Mail praneða, kad Calgary biotechnologijø firma sukûrë procesà, kurio metu genetiðkai modifikuoto dygmino (lot. Carthamus tinctorius) aliejus paverèiamas þmogaus insulinu komerciniais kiekiais. Naujasis procesas produkto kainà sumaþina 40%.
Ðaltiniai: Slashdot, Forbes.com. Mëgëjiðkas vertimas: Birdie.
Keletas ádomiø faktø:
* Ilgiausiai gyvenanèios làstelës mûsø kûne yra smegenø làstelës, kuriø gyvenimo trukmë tokia pati kaip ir þmogaus. * Atlantinio milþiniðkojo kalmaro akis gali bûti net 40cm ploèio. * Svirplio ausys yra jo kojose, ðiek tiek þemiau kelio.
Nuomonës ir norai Komentarø skyrelyje.
|
|
|
Post by Birdie on Sept 10, 2009 16:54:39 GMT 2
Platesni straipsniai:
Mokslininkai skatina nervø skaidulas ataugti po nugaros smegenø traumos
Bandymø su þiurkëmis metu tyrëjai Mièigano universitete sukûrë gydymo metodà, kuris padeda stuburo smegenø nervams ataugti po traumos. Atradimai skelbiami liepos 19 d. Procedings of the National Academy of Sciences leidinyje. Tyrimas gali turëti reikðmës gydant pacientus, kuriems gresia rankos amputacija po smarkaus suþalojimo, kurio metu nervai buvo iðplëðti ið stuburo smegenø. Ðiuo metu tiriamos naujo gydymo metodo pritaikymo galimybës kitoms stuburo smegenø traumoms. Tyrëjai gydë eksperimentinius þiurkiø nervø suþalojimus enzimu vadinamu sialidaze, kurá jie iðskyrë ið bakterijø. Po keturiø savaièiø daugiau nei du kartus daugiau nervø sialidaze gydytø þiurkiø stuburo smegenyse iðaugino naujø nerviniø skaidulø, nei negydytø þiurkiø. Eksperimentinis þiurkiø suþeidimas mëgdþiojo þmoniø traumà, kuri gali iðtikti gimstant vaikui ar motociklo avarijos metu, kai ranka stipriai traukiama nuo kûno. Dël tokios traumos nervai "iðraunami" ið stuburo smegenø. Be ðiø nervø ranka praranda jautrumà ir raumenø tonusà. Be raumenø tonuso, kûnas negali iðlaikyti rankos svorio ir gali iðsivystyti daug sveikatos sutrikimø. Nors chirurgai gali kartais pritvirtinti iðtrauktus nervus prie stuburo smegenø, ðis gydymo metodas nëra toks efektyvus kaip norëtø pacientai ir medikai. Dalinai taip yra todël, kad galvos ir stuburo smegenø nervai, ne taip kaip visame kûne, nesugeba iðauginti naujø nerviniø skaidulø. Galvos ir stuburo smegenø nervus supa signalai ið kitø làsteliø suþeidimo vietoje, kurie stabdo jø augimà. "Molekulës esanèios paþeistø stuburo smegenø aplinkoje nurodo nervo galûnei (angl. nerve end - nezinau tikslaus lt. analogo) neataugti",- sako tyrimo vadovas, dr. Ronald Schnaar, institute of Basic Biomedical Sciences at Hopkins farmakologijos ir neurologijos profesorius. " Galvos ir nugaros smegenyse ypaè gausu nervø ir nervø skaidulø, turbût dël to mûsø organizmai sukûrëkruopðèias kontrolës sistemas, kurios nurodo làstelëms nebekurti naujø ryðiø. Sausakimða centrinë nervø sistema turi savo bûdø pasakyti "Gerai, pakaks", kad sustabdytø nereikalingø nervø "dygimà" ir neteisingø ryðiø sudarymà. Bet, gavæ gebëjimà sudëti nervus arti vienas kito, praradome lankstumà - gebëjimà pagyti po traumos." Nukirstà pirðtà galima chirurgiðkai pritvirtinti ir nervø skaidulos áprastai atauga taip, kad pirðtas vël tampa funkcionalus." - Sakë Schnaar - "Prieðingai, suþeistos galvos ir nugaros smegenys nervø skaidulø augimui yra gana uolëtas gruntas. Radæ bûdà já iðlyginti galëtume padëti joms augti." Þinoma keletas molekuliø stuburo smegenyse stabdanèiø nervø skaidulø augimà. Schnaar jas vadina aksonø regeneracijos inhibitoriais arba tiesiog ARI. "Gydymo priemonës, paðalinanèios ARI galëtø sudaryti sàlygas nervø galûnëms atgauti savo regeneracines savybes, kurias turi periferiniai nervai, ir taip pagerinti sveikimo procesà",- teigia Schnaar. Tyrëjai stebëjo ribà tarp stuburo smegenø ir periferijos, kad ásitikintø, ar gali paskatinti nervo galûnës iðaugimà ið inhibitoriðkø stuburo smegenø á palankesnæ aplinkà, kurioje yra maþiau ARI. Jie nusprendë pamëgdþioti traumà áprastai matomà motocoklø avarijose (angl. brachial plexus avulsion), nes joje paþeidþiami nervai, esantys riboje tarp nugaros smegenø ir periferijos. Tyrëjai anestezuotoms þiurkëms chirurginiu bûdu perskyrë nervus, kurie áprastai tæsiasi ið stuburo smegenø á petá. Tada jie persodino nervà ið to paties gyvûno uþpakalinës kojos á stuburo smegenis, kad sujungtø paþeistas nervø galûnes. Kad paskatintø paþeisto nervo galûnæ auginti skaidulas ir susijungti su persodintu nervu, jie naudojo ásodintà siurblá, kad skalautø sritá vienu ið trijø ARI naikinanèiø enzimø. Praëjus keturioms savaitëms po persodinimo ir apdorojimo enzimais, tyrëjai suleido daþø á nervus, kad patikrintø ar ir kiek naujø nervø skaidulø iðaugo ið paþeistø làsteliø stuburo smegenyse á persodintà nervà. Þiurkës gydytos vienu ið trijø tirtø enzimø, sialidaze, turëjo dvigubai daugiau naujø nervø skaidulø nei þiurkës paveiktos druskos tirp[alu, kuris nervø augimo neskatina. Be to, tyrëjai pastebëjo, kad naujas skaidulas sukûrë làstelës esanèios nugaros smegenyse. "Mes nustatëme, kad enzimas sialidazë, kuris naikina vienà nervø regeneracijà stabdanèiø molekuliu, yra pakankamas tvirtai paskatinti nervø skaidulø augimà ið stuburo smegenø", teigia Schnaar. Chirurginis periferinio nervo persodinimas, norint paskatinti stuburo smegenø nervø skaidulø augimà þmogaus organizme sëkmingas ribotai. Naujo gydymo metodo pridëjimas sieiant pagerinti traumos chirurginiá gydymà bus priimtinas ir pacientams ir chirurgams",- teigia dr. Lynda Yang, neurochirurgijos profesorë asistentë University of Michigan. Árodþiusi, kad sialidazë gali padidinti skaièiø stuburo smegenø làsteliø, kurios iðtiesia skaidulas á persodintà nervà, dr. Yang dabar tikrina ar nervai atgauna raumenø valdymà. "Mes norime paþiûrëti, kiek funkcij galima sugràþinti" - sako ji. Pasak Schnaar, yra árodymø, kad ði transplantavimo technologija sujungta su gydymu sialidaze gali paskatinti kitø, gretimø làsteliø stuburo smegenyse augimà. "Kai sujungi laidus, smegenys nuostabiai pasidarbuoja viskà sutvarkydamos" -sako jis. Nustatæs sialidazës gebëjimà skatinti stuburo nervø regeneracijà á persodintus periferinius nervus, Scnaar ir jo tyrimø komanda Hopkins'e tikrina ðá gydymo metodà, norëdami paþiûrëti, ar jis padës regeneracijai kitokiø stuburo smegenø suþeidimø atvejø. "Net maþa paþanga gali reikðti daug. Þmonës su stuburo smegenø traumomis neketina þaisti futbolo" - sako Schnaar, "jie tikisi atgauti esmines funkcijas. Kuklus nervø regeneracijos pagerëjimas gali sudaryti didelæ ligonio gyvenimo kokybës paþangà."
Ðaltinis: Science daily. Mëgëjiðkas vertimas: Birdie.
|
|
|
Post by Birdie on Sept 10, 2009 16:55:14 GMT 2
Baltymas siejasi su astma
Baltymas, anksèiau sietas su antro tipo diabeto ir aterosklerozës vystymusi pasak naujo tyrimo gli bûti susijæs su astma. Vadinamas aP2, baltymas organizme neturi jokios naudingos funkcijos. Jis pasirodo tk ligos eigoje ir daro nepalankø poveiká cukraus lygiui kraujyje ir riebiøjø rûgðèiø apykaitai. Anksèiau jis buvo rastas þmoniø kenèianèiø nuo nutukimo, diabeto ir ðirdies ligø. riebalinëse làstelëse ir makrofaguose (imuniniø làsteliø tipas). Dabar, pirmà kartà, Australijos ir Amerikos tyrëjø komanda aptiko aP2 þmogaus paluèiø epidermyje, kur jis tikriausiai reguliuoja uþdegimàsusijusá su astma. Tai uþuomina apie ryðá tarp medþiagø apykaitos ir imuninës sistemø. "Ðiame tyrime ádomu tai, kad bûdas, kuriuo jungiasi visos tos ligos, yra per uþdegiminius atsakus valdomus ðio maþo nuobodaus baltymo" - sakë tyrimo bendraautorius Dr. Gokhan S. Hotamisligil ið Harvard School of Public Health Bostone. Straipsnis iðleistas liepos 13d. internetiniame Journal of Clinical Investigation leidinyje. aP2 poveikio tyrimui mokslininkai genetinës inþinerijos metodais iðveisë peles, kurios ðio baltymo negalëjo pagaminti. "Jos metabolitinës superpelës. Jos nenutunka, neserga diabetu, ateroskleroze, astma, riebaline kepenø liga". Mokslininkai atrado, kad p[eliø, serganèiø gyvûnine astmos forma aP2 reguliavo uþdegimà sukelianèiø molekuliø patekimà á plauèius. Hotamisligil sakë, kad farmacijos kompanijos sukûrë aP2 blokuojanèius vaistus.. "Jie gyvûnus veikia labai gerai ir sukuria tà patá efektà, kuris pastebëtas genetinës inþinerijos metodais iðveistose [elëse" sakë jis "Bet visas darbas dar nepriëjo klinikiniø bandymø etapo". Nors vaistai buvo specialiai sukurti diabetui ir aterosklerozei gydyti, Hotamiosligil sakë, kad naujasis tyrimas gali paskatinti vaistø versijø skirtø astmai gydyti kûrimà. "Lengva iðbandyti vaistus nuo astmos, nes juos vartoti galima tiesiogiai per kvëpavimo tkus. Ir dël to, kad plauèiø epidermyje yra tik 1/10000 aP2 kiekio, kuris yra riebalinëse làstelëse, teoriðkai reikëtø maþiau vaistø baltymo inhibicijai. Þmoniø aP2 blokuojanèiø vaistø neiðbandys dar trejus ar ketverius metus, sakë Hotamisligil. Tuo tarpu, jis ir jo kolegos tira gyvwenimo bûdo pakeitimus, kurie galëtø sumaþinti aP2 kieká. Ieðkodami uþuominø, jie tiria þmones turinèius retà genetinæ mutacijà, dël kurios jø organizmas gamina 50-60% maþiau aP2 nei áprasta. Tyrimo rezultatai turëtø pasirodyti per metus, sakë Hotamisligil. Ðiuo metu, jis sakë, svorio kontroliavimas turbût yra geriausia strategija uþkirsti kelià neigiamam aP2 poveikiui. Svarbiausia numanoma ðio tyrimo reikðmë yra tai, kad jis parodo ryðá tarp keliø, kurie veda á nutukimà ir diabetà ir astmà", sakë jis-" aP2 linkæs susisieti su jûsø svoriu ir jûsø gliukozës apykaitos bûkle. Taigi, jei turite virðsvorio ir sergate astma, svorio numetimas gali palengvinti astmà. Vis daugiau moksliniø tyrimø rodo, kad nutukimas ir astmos epidemijos siejasi tarpusavyje. Kovà, University of Mexico School of medicine tyrëjai paskelbë tyrimo rezultatus, rodanèius, padidëjusià astmos rizikà moterims, turinèioms antsvorio, kuriø riebalinës làstelës gamina didelá kieká hormono, vadinamo leptinu. Naujasis tyrimas siejantis aP2 su astma ura svarbus, teigia Dr. Clifford Bassett ið Long Island koledþo ligoninës Brukline, Amerikos alergijos, astmos ir imunologijos akademijos atstovas. Bet jis perspëjo, kad tai tik viena mozaiskos, supratimui apie astmà kaip uþdegiminæ ligà þengiant pirmyn. "aP2 svarbus veikdamas lokaliai plautyje" - pridëjo Bassett. " Ðis tyrimas gali bûti pradþia ateities terapijos, reguliuosianèios ar kontroliuosianèios per didelá uþdegimà kvëpavimo takuose, kuris gali bûti susijæs su kitomis kvëpavimo sistemos prblemomis: rinitu taip pat kaip astma. Bet tai akivaizdþiai tik preliminarûs duomenys ir reikia sulaukti daugiau duomenø pagrástø klinikiniais vaistø, veikianèiø ðá baltymà, tyrimais." « Last Edit: Jan 1, 2007, 7:58pm by Birdie »
|
|
|
Post by Birdie on Sept 10, 2009 16:55:31 GMT 2
Ðekspyras didina smegenø aktyvumà "Galynëtis su Ðekspyru gerai smegenims. Mokslininkai árodë, kad ðio ir kitø raðytojø - klasikø kûriniø skaitymas protui daro teigiamà poveiká. Jie sako, kad tyrimas pateikia vertingø pamokø ðvietimo sistemai ir senyvies þmonëms, norintiems iðlaikyti aktyvø protà. Shakespeare, Chaucer, Wordsworth ir D. H. Lawrence darbai yra iððûkis skaitytojams dël neáprastø þodþiø, painios sakiniø struktûros ir fraziø kartojimo. Anglø kalbos dëstytojai Liverpulio universitete suvienijo jëgas su neuromokslininkais, ginkluotais smegenø stebëjimo aparatûra, ir atrado, kad toks iððûkis priverèia smegenis "nuðvisti" elektriniu aktyvumu. Profesorius Philip Davis, kuris vadovavo tyrimui universiteto Anglø kalbos skyriuje, sakë: "Atrodo, kad smegenis suglumina kaþkas neáprasto tekste ir tai jas pastûmi á aukðtesná màstymo lygá. Tai uþuomina, kad literatûra nëra tik koks stilingas priedas, bet yra svarbi skatinant màstymà ir mokymàsi. Tyrimas mëgavimasis klasikine literatûra turëtø vël tapti svarbiu ir ne tik specialistø uþsiëmimu." Profesorius Davis, kurio knyga apie tyrimus "Shakespeare Thinking" planuojama iðleisti kità mënesá, mano, kad vaikai turëtø bûti skatinami skaityti daugiau klasikinës literatûros, norint padëti jiems mokytis. Oficialus Kvalifikacijø ir mokslo programø valdybos praneðimas praëjusiais metais teigë, kad mokyklos per daug dëmesio skyrë trumpoms istorijoms ir susiaurino mokiniø paþintá su groþinës literatûros kûriniais paraðytais iki 1900 metø. Profesorius Davis taip pat teigia, kad tai gali tapti naudingu árankiu kuriant gydymo priemones senyviems pacientams, padedant iðlaikyti proto aktyvumà. Jis sakë: "Mes turime programà, kurioje studentai skaito pagyvenusiems þmonëms ir pastebëjome stiprø literatûros jiems daromà poveiká. Tai jiems padëjo prisiminti seniai pamirðtus dalykus. "Jau kurá laikà per nelyg dominuoja paprasti ir tvarkingi kûriniai. Að tikiuosi, kad mûsø atradimai átikins ir vaikus, ir suaugusius paþvelgti á klasikinius kûrinius kitu kampu, uþuot palikus juos neskaitytus lentynose." Tyrëjai stebëjo 30 savanoriø smegenø aktyvumà, jiems skaitant iðtraukas ið paprasto teksto ir klasikinës literatûros pavyzdþius. Sakitant paprastà tekstà smegenyse buvo matomas áprasto lygio elektrinis aktyvumas. Taèiau skaitant Ðekspyrà smegenø elektrinio aktyvumo lygis ðokteldavo dël jo neáprasto þodþiø vartojimo. Mokslininkai sugebëjo tiksliai nustatyti, kurie þodþiai sukëlë reakcijà, rodydami labai trumpas teksto dalis. Iðrinkdami keistas iðtraukas, jie taip pat atsisakë galimybës, kad testo dalyviai paprasèiausiai atpaþindavo tekstà esant Ðekspyro. Dar jie nustatë, kad Ðekspyro kûriniai áþiebë aktyvumà daug didesniame smegenø plote nei "prëskas" tekstas, didþiausias aktyvumas pastebëtas raktinëje zonoje, susijusioje su kalba, smegenø þievëje (Sylvian Fissure). Tyrëjai teigia, kad technikos, kaip neáprasta sakiniø struktûra taip pat gali stimuliuoti smegenis. Profesorius Neil Roberts, tyrime dalyvavæs smegenø stebëjimo ekspertas, sakë: "Aktyvumo ðuolis atsiranda smegenims ávertinant tai, kas skaitoma ir bandant suprasti. Ðekspyriðkà sakiná smegenys priima kaip gramatiðkai sudëtingà, bet toleruoja kaip prasmingà. Galbût smegenims tai yra tarsi uþuomina apie daugiau ne vienà prasmæ". A S Byatt, raðytojas, Bookers Prize laureatas ir klasikinës literatûros entuziastas sakë: "Ðekspytas us anglø kalba daro sudëtingesnius dalykus nei kas kitas. Jo sakiniai teikia didelá lingvistiná malonumà. Bûdamas raðytoju gali atpaþinti, ar þodþio forma tinkama, bet tam reikia labai sunkiai dirbti". Ðaltinis ir iliustracija: lord-whimsy.livejournal.com/177804.htmlMëgëjiðkas vertimas: Birdie
|
|
|
Post by Birdie on Sept 10, 2009 16:55:49 GMT 2
DNR - tokia pavojinga, kad neegzistuoja Ar gali genome bûti uþdraustø sekø - tokiø pavojingø, kad jos nesuderinamos su gyvybe. Viena mokslininkø grupë mano, kad taip. Ne taip kaip dauguma genomo nustatymo projektø, kurie ieðko genø, esanèiø rûðyse ir tarp jø, ðios grupës tikslas - atpaþinti "pradus" - DNR sekas ir aminorûgðèiø grandines tokias pavojingas gyvybei, kad jos neegzistuoja. "Tai tarsi ieskojimas adatos, kurios ið tikrøjø kupetoje nëra" - sako Greg Hampikian, genetikos profesorius ið Boise State University, Idaho, Ðio projekto vadovas. "Turëtø bûti tokiø DNR arba baltymø sekø, kurios yra nesuderinamos su gyvybe, galbût todël, kad, pavyzdþiui, stabdo kurios nors svarbios làstelës dalies veiklà, ir dël to buvo iðskirtos ið cirkuliacijos. Taip pat gali bûti tokiø, kurios yra mirtinos vienoms rûðims, bet ne kitoms. Mes tokiø sekø ieðkome." Ðiam tikslui, Hampikian ir jo kolega Tim Anderson (taip pat ið Boise) sukûrë programinæ árangà, kuri sudaro visas ámanomas nukleotidø sekas - DNR "raides" - iki tam tikro ilgio, tada tikrina sekø duomenø bazes, pavyzdþiui JAV Nacionalinio sveikatos instituto Genbank, kad atpaþintø maþiausias sekas, kuriø nëra bazëse. Tokios sekos, kuriø nëra vienoje rûðyje, bet yra kitose rûðyse, vadinamos "nulomerais", o tos, kuriø nerandama në vienoje rûðyje, vadinamos pradais. Hamopikian komanda tyèia iðko trumpiausiø neesamø sekø, norëdami sumaþinti galimybæ, kad tø sekø trûksta tik dël atsitiktinumo. Kol kas jie radæ 86 11 nukleotidø ilgio sekas, dar niekada neaptiktas þmogaus organizme. Jie taip pat identifikavo daugiau nei 60000 15 nukleotidø ilgio sekø ir 746 baltymines "peptopradø" grandines, sudarytas ið 5 aminorûgðèiø, kurios dar niekada nebuvo aptiktos jokiame gyvajame organizme. "Tai atitinka didþiausià galimà mirtinø sekø rinkiná" - sako Hampikian, kuris tikisi, kad tie skaièiai sumaþës, kai duomenø bazës bus papildytos nauja informacija apie sekas. Ar ðios sekos turi kiokios nors biologinës reikðmës gyviesiems organizmams, kol kas yra neþinoma - sekantis þingsnis yra iðbandyti 20 peptopradø bakterijø ir þmogaus làstelëse ir patikrinti, ar jos turës koká nors efektà, pvz. sukels mirtá ar imuniná atsakà. Hampikian mano, kad jo darbà bus galima plaèiai pritaikyti. JAV Gynybos departamentas jo komandai skyrë 1 milijonà doleriø lëðø, kad jie sukurtø DNR "etiketæ", kuri bûtø pridedama prie savanoriðkai duotø informaciniø DNR pavyzdþiø kriminalinëse bylose, jiems atskirti nuo tiramøjø pavyzdþiø. Tokios etiketës nebûtinai turëtø bûti sudarytos ið minëtø sekø, bet galëtø bûti pagrástos pradais, kuriuos bûtø lengva aptikti naudojant paprastas priemones. Taip pat svarstoma "saviþudybës geno" sukûrimo galimybë. Toks genas koduotø mirtinus aminorûgðèiø pradus. já bûtø galima "prikabinti" genetiðkai modifikuotiems organizmams ir aktyvuoti, kad juos sunaikintø, vëliau, jei jie taptø pavojingi, siûlo Hampikian. Ðaltinis: New Scientist Mëgëjiðkas vertimas: Birdie. Atlygis kantriems skaitytojams - neátiketini paukðèiai: 1) Lyrauodegis: www.youtube.com/watch?v=WuFyqzerHS82) Rojaus paukðèiai: www.youtube.com/watch?v=fl0GpJj4oAI&eurl=
|
|
|
Post by Birdie on Sept 10, 2009 16:56:05 GMT 2
Mokslininkai atrado naujà vëþio gydymo bûdà
Tyrëjai ið John Hopkins universiteto gali bûti atradæ bûdà uþmuðti vëþines làsteles be radiacijos ar nuodingø chemikalø. Grupë ruoðiasi uþpatentuoti ðià idëjà, nes ðis metodas, naudojantis cukrus gali turëti didelá potencialà kovoti su vëþiu. Tai nëra pirmas bandymas naudoti cukrus, raðoma straipsnyje, bet kol kas sëkmingiausias. Ið straipsnio: " Sampathhumar ir jo kolegos, remdamiesi 20 darbo rezultatais, nustatë, kad trumpos grandinës riebioji rûgðtis, vadinama sviesto rûgðtimi, gali sulëtinti vëþiniø làsteliø plitimà. 1980 metais mokslininkai nustatë, kad sviesto rûgðtis, susidaranti dideliais kiekiais virðkinimo sistemoje simbiontinëms bakterijoms mintant làsteliena, gali atkurti sveikas làsteliø funkcijas. Mokslininkai daugiausiai dëmesio skyrë cukrui, vadinamam N-acetil -D - monozaminui, arba ManAc trumpai, ir sukûrë hibridinæ molekulæ sujungdami ManAc su sviesto rûgðtimi. Hibridas lengvai prasiskverbia pro làstlës pavirðiø, tada já suskaido làstelës fermentai. Patekæs á làstelæ ManAc perdirbamas á kità cukrø, vadinamà sialo rûgáðtimi, kuris atlieka svarbø vaidmená vëþio biologijoje, tuo tarpu sviesto rûgðtis skatina ekspresijà genø, atsakingø uþ nekontroliuojamo vëþiniø làsteliø augimo sustabdymà.
Yra iðsamesnis straipsnis
Atrastas gausus neembrioniniø kamieniniø làsteliø ðaltinis
CNN praneða, kad Harvardo ir Wake Forest mokslininkai atrado "gausø" neembrioniniø kamieniniø làsteliø ðaltiniá, taip pat ir smegenø, kepenø ir kaulø tipo làsteles. Ðios làstelës, randamos amniono skystyje, gali bûti surinktos, nepadarant þalos donorei ar jos dar negimusiam kûdykiui. Kol kas dar nëra árodymø, kad neembrioninës kamieninës làstelës yra tokios pat galingos, kaip embrioninës, mokslininkai viliasi, kad tai bus didelis þingsnis pirmyn kamieniniø làsteliø tyrimo srityje.
Yra iðsamesnis straipsnis
Nauja nanodaleliø vëþio terapija
Mokslininkai panaudojo nanodaleles "uþdaryti" kraujagysliø tinklui, kuris peliø organizmuose aprûpino auglius maisto medþiagomis ir deguonimi. Jie sukûrë technologijà nanodalelës "nutaikymui" sustiprinti, sukurdami multifunkcinæ nanodalelæ, kuri jungiasi prie baltyminës struktûros, randamos tik augliuose ir su jais susijusiose kraujagyslëse. Testai parodë, kad praëjus vos kelioms valandoms po injekcijos dirbtinës kraujo plokðtelës ëmë blokuoti medþiagø tiekimà, nedarant jokios þalos normaliems audiniams. Mokslininkai mano, kad nanodalelës galës bûti panaudotos ir vaistams nuneðti á auglá.
Yra iðsamesnis straipsnis
Moterys "reklamuoja" vaisingumà
Tyrimu nustatyta, kad moterys labiau rûpinasi savi iðvaizda, kai pasiekia aukðèiausià mënesio vaisingumo lygá. Tyrëjai padarë po dvi 30 moterø nuotraukas - vienà netoli ovuliacijos, kità - antroje ciklo pusëje. Tada jie parodë nuotraukø poras (veidus uþdengæ) grupei stebëtojø, kuriø buvo papraðyta nuspræsti, kurioje nuotraukoje moterys stengësi atrodyti patrauklesnës. Stebëtojai pasirinko "aukðto vaisingumo" nuotraukà 60%daþniau, negu bûtø tikëtina rankantis atsitiktinai.
Yra iðsamesnis straipsnis
Modifikuotos viðtos deda prieðvëþinius kiauðinius
Viðtos dedanèios kiauðinius, kuriuose yra su vëþiu kovojanèiø baltymø, buvo sukurtos Ðkotijoje. Nors patys nëra prieðvëþiniai, tie baltymai gali bûti panaudoti sukurti vaistams nuo vëþio. Viðtos yra tarsi prieðvëþiniø vaistø pradiniø medþiagø "fabrikëliai". Dar neþinoma, ar gautieji vaistai veiks praktikoje, o klinikiniai bandymai numatomi uþ 5 metø. Tyrimus atliko Roslin Institute, avelës Dolly, pirmojo pasaulyje klonuoto gyvûno kûrëjai.
Yra iðsamesnis straipsnis
Ðaltinis: Slashdot. Mëgëjiðkas vertimas: Birdie.
Kleletas faktø:
* Jûros þvaigþdës neturi smegenø. * Kreveèiø ðirdys yra jø galvose. * Vidutinis þmogus uþmiega per septynias minutes.
Nuomonës ir pageidavimai "Komentaruose"
|
|
|
Post by Birdie on Sept 10, 2009 16:56:35 GMT 2
Parasyta Sepulture Zydraakius lydi didesne sekme
Profesore Joanna Rowe is JAV Liuisvilio universiteto paskelbe tyrimo isvadas, kad, nepriklausomai nuo lyties,zydraakiai pasiekia daugiau laimejimu akademinio mokymosi srityje. Esa ju kur kas tobulesnis strateginis mastymas,jie geriau planuoja laika,todel jie,pavyzdziui, ir sekmingiau zaizia golfa ir geriau rengiasu egzaminams.Tuo tarpu rudaakiai,tyrimo duomenimis,pasizymi greitesne reakcija, jiems geriau sekasi zaisti futbola ar ledo rituli. "Mes tik pastebejome tokias tendencijas, bet kol kas negalime moksliskai jo paaiskinti",-pareiske J.Rowe. Profesores koleges is Didziosios Britanijos sutinka, kad akiu spalva, kaip zmogaus budo ir jame slypinciu galimybiu indikatoriu, reiktu nuodugniau istyrineti.
"15 min"
|
|
|
Post by Birdie on Sept 10, 2009 16:57:01 GMT 2
Parasyta Sepulture
Mokslininkai atrado aukðto ûgio genà
Mokslininkai atrado pirmàjá genà, kuris turi átakos þmogaus ûgiui, praneða BBC. Þmonës, turintys dvi HMGA2 geno „aukðtos“ versijos kopijas yra iki 1 cm aukðtesni uþ tuos, kurie turi dvi „þemos“ versijos kopijas.
Tarptautinë mokslininkø grupë teigia, kad ðis atradimas gali padëti geriau suprasti ûgio ir ligø ryðá.
Þurnale „Nature Genetics“ jie numato, kad dabar bus atskleista daugybë kitø ûgá reguliuojanèiø genø.
Nors jau seniai buvo þinoma, kad genetika vaidina svarbø vaidmená nulemiant þmogaus ûgá, konkretûs genai vis dar nebuvo atrasti.
Ðis naujausias tyrimas atliktas bendradarbiaujant Harvardo universitetui, Bostono vaikø ligoninei, Oksfordo universitetui ir Ekseterio Pusiasalio medicinos mokyklai.
|
|
|
Post by Birdie on Sept 10, 2009 16:57:48 GMT 2
Parasyta Sepulture
Mokslininkai „atskyrë sielà nuo kûno“
Mokslininkai atrado bûdà, leidþiantá þmogui laboratorinëmis sàlygomis patirti „sielos atsiskyrimo nuo kûno“ jausmà. Vaizdo kamerø, virtualios realybës ðalmo ir jutimo stimuliatoriø pagalba nepriklausoma Londono universiteto koledþo ir Ðveicarijos federalinio technologijos instituto mokslininkø grupë sugebëjo sukurti iliuzija, kurios metu asmuo tarsi á save þiûrëtø ið kitos kambario pusës, praneða newsru.com.
Tiriamieji matë aukðtos kokybës stereo vaizdà, kuriame jø atvaizdas buvo uþ keliø metrø. Jeigu vaizdo kameros þmogø filmavo ið nugaros, jis savo kûnà matë irgi ið nugaros. Jeigu prie virtualaus kûno prisiliesdavo, tiriamasis jautë ðá prisilietimà, nors jo niekas ir nelietë.
Ðiuo metu mokslininkai sprendþia daug sudëtingesná klausimà: jeigu þmogø pavyktø patalpinti á kompiuterio sumodeliuoto trimaèio asmens „vidø“, tai leistø sukurti visiðkai naujà virtualios realybës sistemà.
Psichofiziologams vis dar reikia paaiðkinti ðá máslingà reiðkiná, kai tikras þmogus jauèia prisilietimà prie jo virtualaus antrininko. Taèiau faktas lieka faktu: toks poveikis þmogaus smegenims leidþia tobulinti virtualios realybës sistemas iki tokio lygio, kai nebus ámanoma atskirti virtualiø jutimø nuo tikrø.
Aktyviausiai virtualios realybës idëja buvo nagrinëjama praeito amþiaus devintajame deðimtmetyje, taèiau vëliau jà mokslininkai primirðo. Neþiûrint to, ðis atradimas, tikëtina, vël paskatins susidomëjimà ðia sritimi
|
|
|
Post by Birdie on Sept 10, 2009 16:59:39 GMT 2
Parase Sepulture
Nauji vorai – klimato kaitos pranaðai
Specialistai sako, kad ið pietinës Europos atkeliavæ ir Lietuvoje ásitvirtinantys vapsvavoriai gali bûti þenklas, jog klimatas ið tiesø ðyla.
Antai vienà vapsvavorio patelæ, kurios pilvelio be kojø dydis sudaro apie 4 cm, Pajûrio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskis aptiko parko teritorijoje esanèiame rezervate.
Pasak specialisto, ðie vorø kryþiuoèiø ðeimos atstovai pirmà kartà Lietuvoje aptikti prieð penketà metø, taip pat netoli Klaipëdos, prie Vilhelmo kanalo.
Ðie vorai daugiausia paplitæ pietinëje Vidurio Europoje – Prancûzijoje, Olandijoje, Vokietijoje. per pastaruosius 100 metø jie pasiekë Danijà, Ðvedijà, dabar, nukeliavæ tûkstanèius kilometrø, plinta ir Lietuvoje.
Parko ekologas sako, kad ðios pietiniø kraðtø rûðies atsiradimas Lietuvoje verèia galvoti apie ðiltëjantá klimatà mûsø ðalyje.
„Atkakti iki ðiauriniø teritorijø, iki Lietuvos ir Latvijos, matyt, visados, nuo senø laikø, galëdavo. Taèiau iðgyventi, matyt, – ne visada. Taèiau ði rûðis ðiuo metu Lietuvoje jau iðgyvena“, – „Panoramai“ teigia E. Paplauskis.
Vapsvavoriai aptinkami daugiausia saulëtose pakelëse, dykvietëse, miðko pakraðèiuose, prie vandens telkiniø. Voratinklio dydis – daugiau kaip 30 cm. Medþiodamas voras nesislepia, o tupi tinklo centre. Iðsigandæs gali ákàsti, taèiau didesnio pavojaus þmonëms nekelia.
Prieð porà metø Lietuvos entomologø draugija vapsvavorá paskelbë Lietuvos nariuotakoju.
|
|
|
Post by Birdie on Sept 10, 2009 17:00:03 GMT 2
|
|
|
Post by Birdie on Sept 10, 2009 17:10:44 GMT 2
Mokslininkai abejoja gamtos dësniais
MSNBL praneða, kad mokslininkai randa skirtumø daugelyje dabartiniø moksliniø "konstantø", áskaitant ðviesos greitá, alfà (smulkiosios magnetinës jëgos strukûros konstanta), protono ir elektrono masiø santyká ir keletà kitø. Ðie atradimai padaryti stebint kvazarus ir rezultatus lyginant su bandymais atliktais Þemëje. Ið straipsnio: "Laike kintanèios gamtos konstantos paþeidþia Einðteino ekvivalentiðkumo principà, kuris teigia, kad kiekvienas bandymas tiriantis branduolines arba elektromagnetines jëgas turëtø duoti tà patá rezultatà nepriklausomai nuo to, kur ir kada jis atliekamas. Jei ðis principas sulauþomas, tai du objektai iðmesti gravitaciniame lauke turëtø kristi ðiek tiek skirtingais greièiais. Be to, Einðteino gravitacinë teorija - bendrasis reliatyvumas - nebebûtø visiðkai teisinga, teigia Martinsas."
(Yra iðsamesnis straipsnis. jei norësite, ákelsiu.)
Keletas ádomiø faktø:
* Automobilis vaþiuojantis 80 km/h greièiu pusæ kuro sunaudoja vëjo pasiprieðinimui áveikti. * Kadangi plienas pleèiasi nuo karðèio, Eifelio bokðtas vasarà yra 6 coliais aukðtesnis nei þiemà. * Saturno planetos tankis maþesnis uþ vandens, tad patalpinta vandenyje ji plauktø.
Ðaltinis: Slashdot Mëgëjiðkas vertimas: Birdie
Nuomonës ir pageidavimai laukiami Komentarø skyrelyje
|
|