Spiritizmas

[sepulture]

1848 m. ko­vo 31 d. at­si­ra­do spi­ri­tiz­mas, fi­lo­so­fi­në te­o­ri­ja, la­bai grei­tai pri­pa­þin­ta kaip nau­ja re­li­gi­ja. Vis­kas pra­si­dë­jo Niu­jor­ko vals­ti­jo­je, Hai­da­vi­le. Joh­no Foxo ko­te­dþe ne­be­li­ko ra­my­bës. Pra­dë­jo sklis­ti keis­ti gar­sai. Sa­vai­me at­si­ver­da­vo du­rys, lan­gai. At­si­ra­do kai ku­riø po­lter­geis­to po­þy­miø. J. Foxo ðei­ma sten­gë­si uþ­si­ba­ri­ka­duo­ti na­muo­se. Bu­vo su­tvir­tin­ti vi­si uþ­rak­tai, ta­èiau nak­ti­mis vis tiek gar­siai ba­la­do­da­vo­si. Jau­niau­sia duk­ra sep­tyn­me­të Ka­te ke­lis kar­tus pliaukð­te­lë­jo del­nais, tiek pat kar­tø jai bu­vo at­sa­ky­ta.
“Su­skai­èiuok iki ke­tu­riø”, - su­ðu­ko de­ðimt­me­të Mar­ga­ri­ta. Vi­sos se­se­rys ið­gir­do ke­tu­ris bel­di­mus. Se­se­rys ne­ma­to­mai dva­siai pa­si­û­lë þai­di­mo tai­syk­les: vie­nà kar­tà su­da­vus reið­kia “taip”, du­kart – “ne”. Pa­aið­kë­jo, kad su ne­ma­to­ma ðia­me na­me pre­ky­bi­nin­ko dva­sia bu­vo ga­li­ma vi­sið­kai ne­blo­gai su­si­ðne­kë­ti. Pa­si­ro­do, jo la­vo­nas bu­vo pa­slëp­tas po grin­di­mis. Ap­ie tai grei­tai su­þi­no­jo vi­sa Ame­ri­ka. Pa­si­se­kë ras­ti þmo­gaus kau­lus ir plau­kus. Ta­èiau 1904 m. lapk­ri­èio 23 d. rû­sy­je sa­vai­me su­griu­vo si­e­na. Tarp griu­vë­siø bu­vo ras­tas þmo­gaus ske­le­tas ir pre­ky­bi­nin­ko ve­þi­më­lis.

Tai­gi vi­sos trys se­se­rys áë­jo á is­to­ri­jà, mat pir­mos su­ge­bë­jo uþ­megz­ti ry­ðá su þmo­gaus dva­sia. Taip dþi­nas bu­vo pa­leis­tas ið bu­te­lio. Spi­ri­tis­tø ju­dë­ji­mas ap­ë­më vi­sà Eu­ro­pà. 20 a. sme­to­ni­në­je Lie­tu­vo­je spi­ri­tiz­mas ypaè po­pu­lia­rus ta­po Kau­ne. Daþ­niau­siai bu­vo kvie­èia­ma Na­po­le­o­no dva­sia. Bû­da­vo pa­gei­dau­jan­èiø pa­si­kal­bë­ti ir su Vy­tau­to Di­dþio­jo si­e­la.

Prieð de­ðimt me­tø spi­ri­tiz­mas vël at­gi­jo Lie­tu­vo­je. Tam pa­dë­jo tel­e­vi­zi­jos lai­da, ku­rio­je trys mer­gai­tës nau­do­da­mos ada­të­les ið­si­kvies­da­vo dva­sias. Ada­të­lë ákai­ti­na­ma þva­kës lieps­no­je pik­toms dva­sioms at­bai­dy­ti. Áver­tas á jà si­û­las pa­ka­bi­na­mas ant pirð­to. Ada­të­lë, pa­ju­tu­si kû­no vir­pe­sius, su­sto­ja ties ku­ria nors abë­cë­lës rai­de. Ið pra­dþiø su­da­ri­në­ja­mi þo­dþiai.

Spi­ri­tiz­mo es­më yra jaut­ru­mas. Leng­viau­siai at­si­lie­pia tos dva­sios, ku­rios gy­ve­na þe­mu­ti­niuo­se ast­ra­lo sluoks­niuo­se. Tai pel­kës dva­sia, nu­si­kal­të­liø bu­vei­në. Be to ten bu­di pik­to­ji dva­sia. Ji lin­ku­si mai­tin­tis jau­nø mer­gai­èiø ener­gi­ja. Ei­ti á mi­ru­siø­jø pa­sau­lá ga­li tik moks­li­nin­kas, di­de­lës eru­di­ci­jos, ati­tin­ka­mai pa­si­ruo­ðæs. Lie­tu­vo­je spi­ri­tiz­mo epi­de­mi­ja jau pra­ë­jo.

Þmo­gus tu­ri tu­rë­ti lais­vas min­tis, jos tu­ri bû­ti ðvie­sios, skais­èios. Mei­lë kaip dai­na rei­ka­lau­ja ne vien kû­no, bet ir ðir­dies. Mei­lë ne­þi­no pa­vo­jø, nes mei­lës ku­pi­nas þmo­gus mirð­ta su dþiaugs­mu, ti­kë­da­ma­sis at­gim­ti ki­ta­me pa­sau­ly­je. Mei­lës skry­dþio Vi­sa­to­je nie­kas nie­ka­da ne­su­lai­kys. Ja al­suo­ja Die­vas.

Me­diu­miz­mas. La­bai ádo­miai ap­ie me­diu­miz­mà 1934 m. ra­ðë pro­fe­so­rius V. Se­ze­ma­nas. Pro­fe­so­rius tei­gë, kad in­te­lek­ti­në kul­tû­ra daþ­niau­siai pa­lie­èia vien pe­ri­fe­ri­ná sà­mo­nës sluoks­ná ir kad jos gel­më­se te­be­gy­ve­na vi­so­kie se­ni prie­ta­rai, su­ar­ti­na da­bar­ti­ná eu­ro­pie­tá su pri­mi­ty­viu þmo­gu­mi. Ðtai ko­dël þmo­gui kai ka­da la­biau no­ri­si ti­kë­ti bur­ti­nin­ku ne­gu gy­dy­to­ju. Pro­fe­so­rius tei­gia, kad moks­li­nin­kai tu­ri su­ge­bë­ti pa­ma­ty­ti tai, kas ne­tel­pa á da­bar­ti­nës moks­li­nës pa­sau­lëþ­val­gos rë­mus.

Me­diu­mas – tai þmo­gus, tar­pi­nin­kau­jan­tis su mi­ru­siø­jø pa­sau­liu. Pir­miau­sia ið kû­no pa­si­ro­dan­ti me­dþia­ga yra skys­tas rû­kas, sa­vo­tið­ka dû­mø, ku­rie ðvy­ti pa­na­ðiai kaip fos­fo­ro ga­rai, rû­ðis. Ið­ei­nan­ti me­dþia­ga ga­li bû­ti ir kie­to pa­vi­da­lo. Ji bus plas­tið­ka, pri­me­nan­ti te­ðlà, ta­èiau ne­tu­rës jo­kios struk­tû­ros. Ta me­dþia­ga va­di­na­ma tel­ep­laz­ma ar­ba ek­top­laz­ma. Taip pa­si­ro­do mi­ru­sio­jo dva­sia. Pra­dþio­je bal­ta krû­ti­në, pe­èiai, o vë­liau vei­das.

Þi­no­mas Miun­che­no gy­dy­to­jas A. fon Sch­renk – Not­zin­gas su­ge­bë­jo ið­gau­ti ek­top­laz­mà. Ana­li­zuo­jant jà pa­aið­kë­jo, kad ði sub­stan­ci­ja su­si­de­da ið bal­tø­jø krau­jo kû­ne­liø ir jun­gia­mo­jo au­di­nio – epi­te­lio làs­te­liø. Moks­li­nin­kas pa­da­rë ið­va­dà, kad tai yra me­diu­mo or­ga­niz­me gims­tàs pro­duk­tas, ku­rio sa­vy­bës vi­sið­kai pri­klau­so nuo me­diu­mo psichi­nës ga­lios.

Ki­tas moks­li­nin­kas D. J. Krawfordas at­lik­da­mas eks­pe­ri­men­tus nu­sta­të, kad ne tik me­diu­mas, bet ir vi­si da­ly­viai pra­ran­da da­lá sa­vo svo­rio. Jis su­ge­bë­jo áro­dy­ti, kad ek­top­laz­ma ga­li virs­ti spy­ruok­le, sver­tu, ku­ris daik­tus ke­lia á orà. Ka­dan­gi bu­vo fo­tog­ra­fuo­ja­ma, la­bai aið­kiai ma­ty­ti, kaip vi­sa tai vyks­ta. Tarp moks­li­nin­kø, ste­bë­ju­siø me­diu­mus, bu­vo ir vë­liau juos ap­ra­ðæs se­ras Williamas Ba­re­thas. Kai ek­top­laz­ma pa­kë­lë sta­là, Ba­re­thas nie­kaip ne­va­lio­jo jo pas­ta­ty­ti ant grin­dø. Va­di­na­si, moks­lið­kai ið­nag­ri­në­jus me­diu­miz­mà, ga­li­ma tei­gti, kad tai tik­ras reið­ki­nys. Pa­ra­psicho­lo­gi­ja kaip moks­las kas­kart ágy­ja vis di­des­nës ga­lios.

Pa­pras­tai spi­ri­tiz­mo ir me­diu­miz­mo sà­vo­kos su­ta­pa­ti­na­mos. Ta­èiau ið tik­rø­jø jos skir­tin­gos. Spi­ri­tiz­mas pri­me­na gar­sø­já sta­là ir ki­tus ten nau­do­ja­mus at­ri­bu­tus. Me­diu­miz­mas, su­ge­bàs gi­liai ási­skverbt i Vi­sa­tà, dar ma­þai þi­no­mas reið­ki­nys. Ta­èiau aið­ku vie­na, kad jis ne­su­si­jæs su þe­mu­ti­niais ast­ra­li­nio pa­sau­lio sluoks­niais ir ga­li bû­ti pa­nau­do­tas ko­vo­jant su blo­giu. Pa­vyz­dþiui, mo­te­rá kan­ki­na koð­ma­rið­ki sap­nai: ve­lio­nis vy­ras jà tem­pia á duo­bæ. Ji ge­ria vais­tus, ke­ti­na nu­si­þu­dy­ti, o me­diu­mas, ið­kvie­tæs mi­ru­sio vy­ro dva­sià, ga­li áro­dy­ti, kad vi­sai në­ra jos vy­ras, o ast­ra­li­nio pa­sau­lio ler­va, si­ur­bian­ti jos ener­gi­jà. Ki­taip ta­riant, èia tu­ri­me rei­ka­là su de­mo­nu. Po to­kio sean­so mo­te­ris at­si­kra­to bai­mës, ji ga­li pa­si­kal­bë­ti su ve­lio­niu vy­ru. Po­kal­bis bus la­bai ádo­mus. In­ty­mus. Ga­li skam­bë­ti ir gra­þi muzi­ka, ki­ti ma­lo­nûs gar­sai. Po to­kio sean­so ne­be­rei­kës vais­tø, pra­eis ne­mi­ga, ste­buk­là pa­da­rys nuo­sta­bi mei­lës ener­gi­ja. Ji pa­nai­kins abe­jo­nes ir skaus­mà, uþ­plûs gra­þi ban­ga, pa­si­da­rys leng­va ir ge­ra, dings dep­re­si­ja, ne­vil­tis. Ir to­kiø pa­vyz­dþiø ga­li bû­ti la­bai daug. Þmo­nës daþ­nai pa­tys su­si­ku­ria bai­sius vaiz­di­nius, juos kan­ki­na sà­þi­në, jie no­ri ben­drau­ti su mi­ru­siø­jø pa­sau­liu. Mo­ti­na la­bai no­ri ið­girs­ti mi­ru­sio sû­naus bal­sà. Vy­ras gei­dþia su­si­tik­ti su mi­ru­sia þmo­na. Tà jie ga­li pa­da­ry­ti tik pa­de­da­mi me­diu­mo.

Di­dþio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je yra per 500 me­diu­mis­ti­niø ðven­tyk­lø. Ádo­mu, kad mi­në­tø ðven­tyk­lø ku­ni­gai tu­ri tei­sæ at­lik­ti ves­tu­viø bei lai­do­ji­mo ap­ei­gas. Baþ­ny­ti­nës ap­ei­gos pra­si­de­da nuo mal­dos, gie­da­mas him­nas, ren­gia­mi aið­kia­re­gys­tes sean­sai, me­diu­mas ren­ka­si tuos þmo­nes, ku­rie no­ri ben­drau­ti su dva­sio­mis.

Bra­zi­li­jo­je vei­kia daug spi­ri­tis­ti­niø kli­ni­kø, ku­rio­se me­di­kai dir­ba su me­diu­mais. Di­dþiau­sia li­go­ni­në bu­vo ákur­ta 1926 m. Po­rto Aleg­rë­je, èia gy­do­mi psichi­niai li­go­niai. Tei­gia­ma, kad psichi­në li­ga yra þmo­gaus su­si­dve­ji­ni­mas, pra­ras­ta har­mo­ni­ja, to­dël pir­muo­ju smui­ku èia gro­ja me­diu­mai. Jie su­ge­ba ið­va­ry­ti pik­tà­jà dva­sià. Me­di­kai gy­do rem­da­mie­si psichiat­ri­jos pa­ty­ri­mu. Toks ben­dra­dar­bia­vi­mas pa­ten­ki­na abi pu­ses.