Post by sepulture on Nov 15, 2005 1:10:44 GMT 2
Austëja - bièiø deivë, siejama su Babilu, kartais minima kartu su Þemyna, teigiama, kad jos prisideda prie augimo, dauginimosi, ðeimos gausintoja, iðtekanèiø moterø globëja
Auðlavis - paliegëliø, ligoniø Dievaitis, ágaunantis Þalèio pavidalà
Auðrinë - auðros deivë, graþuolë, mariø pana. Jos gyvuliai - karvë, kumelë. Auksaplaukë pana, gyvenanti saloje. Auðrinë - aðtuoniø spinduliø þvaigþdutë, latviø Auseklis. Rytø Lietuvoje ðia þvaigþde puoðiami nuometai ir tai, kas susijæ su vestuvëmis. Auðros þvaigþdës, t.y. Veneros, deivë
Auðtrinis (Auðtra) - lietuviø tautosakoje ðiaurryèiø vëjas, budintis prie rojaus vartø ir ðvieèiantis kelià einantiems á rojø. Ðvietimo f-ja gretintø já su Auðrine; galimas jos pusbrolis
Babilas, Bubilas - medaus ir bièiø dievas
Bangpûtys - lietuviø jûros, audros bei vëjo jûroje dievas, ypaè svarbus þvejams, bangø ir vëjø dievas
Baubis - lietuviø galvijø dievas, globojo galvijus
Bentis - bendros kelionës dievas, padedantis du ar kelis drauge iðsivilioti á kelionæ
Berþulis, Birþulis - berþø, berþø lapijos bei sulos dievybë
Blizgulis - sniego dievas
Brëkðta - sutemø deivë, globoja nakties metà, nuo Saulës laidos iki patekëjimo, sapnø dievybë
Butë - iðminties Deivë
Didis Lado, Lada - pavasará nuo pirmo sekmadienio po Velykø geguþës 25 d. iki birþelio 25 d. skiriama jai. Didþioji Deivë. Paskutinæ pagarbos dienà bûdavo Rasos ðventë.
Dievas Senelis - þmoniø mokytojas ir jø dorovës tikrintojas bei sergëtojas. Dievas magas, keièiantis pavidalà, daþniausiai pasirodantis keliaujanèiu seneliu elgeta.
Dievas - dangaus ðviesos, taikos ir draugystës Dievas. Jaunas ir graþus. Augalijos augimo skatintojas, susijæs su Saulës metø laikais. Jo gyvuliai: elnias, þirgas, jautis, maþi paukðteliai. Augalai: berþas ir kiti lapuoèiai, rugiai. Ginklai: durklas, kardas. Þirgas yra pagrindinis Dievo palydovas. Þirgas yra laikas ir energija.
Dievas - lietuviø sakmëse daþnai vaizduojamas kaip Dievas senelis, einantis per þmones ir juose besisveèiuojantis, vienu þodþiu, artimas kaimo þmonems, taèiau jis podraug turi daug kuriamosios galios. Pavyzdþiui, Dievui besiprausiant, nukritæs þemën laðas ir taip atsiranda þmogus arba Dievas uþsigauna kojà á akmená ir nuo to laiko akmenys nebeauga. Sveèiuodamasis pirkiose Dievas senelis já priglaudusius ir pavaiðinusius þmones dosniai apdovanoja, o ðykðtuolius baudþia daþnai paversdamas juos á þvëris.
Dimstipatis - lietuviø namø, sodybos, taip pat ugnies dievas. Jam aukojama norint apsaugoti namus nuo ugnies.
Dirvolika (Dirvolira) - javø dievas, kuriam aukojamas parðas, tikintis geresnio derliaus
Drebkulys - drebëjimo dievas
Dvargantis - dievas, saugantis lietuviø sodybà, kiemà, gal ir kaimà.
Ëratinis, Ëraitis, Ëraièiø dievas - globoja ëriukus.
Eþerinis - eþero (eþerø) dievas, tikriausiai gyvenantis kiekviename eþere.
Eþiagulis - ne visiðkai aiðkus dievas, ðaltiniuose siejamas su mirusiaisiais, taèiau tikriausiai ðitaip ávardijimas pats mirusysis
Gabija - ugnies Deivë, dar ávardijima kaip Pelengabija, Matergabija ir pan., namø þidinio globëja. Sûkurëlis arba Svastika - kryþma su uþlenktais galais, tai iðplëtotas ugnies þenklas. V. Tumënas mano, jog "baltai svastikà siejo su Dievu, Saule, Perkûnu, jo þmona Laima. Svastika - vienas ið daþnaiusiai lietuviø liaudies mene besikartojanèiø motyvø. Jomis puoðiamos verpstës, jos tapomos ant kraièio skryniø ir baldø, áaudþiamos á audiniø raðtus. Marguèiø raðtuose svastikos aptinkamos kaip stambûs, savarankiðki, ávairiai stilizuoti þenklai, daþniausiai komponuojami marguèio ðonuose, taip pat deriniuose su kitais statiðkais bei dinamiðkais þenklais. Svastikos dinamiðkumà vaizdingai nusako liaudiðkas jos pavadinimas "sûkurëlis".
Gabjauja - globoja nuimtus javus, kluonus.
Gaila - nakties dvasia, sapne kankinanti þmones ir gyvulius.
Ganiklis - ganiavos Dievas.
Gardaitis - vëjø, liûties, audros Dievas, jûreiviø globëjas. (Ðiaurys, Peitvis, Rytvëjis, Vakarinis)
Giltinë - mirties deivë, numarinanti þmones, Laimos sesuo.
Girstis, Giraitis - miðko (giraitës) dievas.
Gyvatë, Þaltys - namø, þidinio, mirusiø protëviø, gerovës, sveikatos ir vaisingumo dievybës. Gyvybës, energijos ir nemirtingumo simboliai. S - simbolizuoja þaltá arba gyvatæ.
Gondas, Gonda - mergeliø garbinamas dievas, galima ðeimyniniø santykiø bei saiko globojimo f-ja, taèiau greièiausiai jis globoja seksualinius santykius, vestuviø dievas, prieð vestuves jam melsdavosi merginos.
Gulbidievas - gulbiø Dievas, þmones sauganti dvasia
Javinë - javø deivë
Jëvulis - ievø deivë
Jagaubis - kalviø þaizdro ugnies dievas, padedantis kalvystëje.
Karorius - arkliø ir karo dievas.
Karvaitis - dievas, globojantis verðelius.
Kelio dievas, Keliø dievas - globojo kelius, vieðkelius, takelius, jo bûdavo praðoma, kad kelionë pasisektø laimingai, nuo namø iki namø.
Kerpyèius - miðko dievas, kartu su Medeina ir Ragaina (Ragana) globojantis miðkà. Tikëtina, jog kartu su Ðilinyèiu buvæs leituviø statybos dievas.
Kirnis - vyðniø Dievas, tai vyðniø medþio dievas.
Kolera - lietuviø tautosakoje Maro palydovë, epideminës ligos deivë.
Kovas - treèiasis mënesis, karo ir jëgos Dievas.
Krugis - kalviø dievas, kalvystës globëjas.
Krukis, Kriukis, Kiauliø Kriukis - parðø ir kiauliø dievas, bet ne parðeliø.
Krûminë, Krûminë Pradþiø Varpø - lietuviø javø dievybë (deivë).
Laima, Laimë - lietuviø mitinë bûtybë, lemianti þmoniø likimà jiems gimstant, globojanti gimdyves, moterø globëja, sergëdavusi jas visà gyvenimà, priþiûrëjo gimdyves, globojo naujagimius, jø sveikatà ir likimà. Globoja Þemës vaisius. Laimës, geros lemties, palaimos deivë.
Laima - Dalia - gërybiø gausintoja arba maþintoja. Gyviai - antelë, gulbë, avinukas. Visa þinanti gimimo, likimo Deivë. Jos medis - liepa, paukðèiai - gegutë, vanagas. Ji verpëja, audëja ir siuvëja, taip pat gadintoja ir nukirpëja. Þmogaus gyvenimas verpiamas kaip siûlas. Vienas ið Laimos simboliø - varpstelis, prieverpstë. Eglutë - Deivës Laimos ornamentas "laumës ðluotelë".
Laukpatis, Lauksargis - dirbamø laukø ir gyvuliø globëjas, lauko dievas, jam meldþiamasi, einant sëti ar arti, jis sergsti laukus nuo nederliaus ir nelaimiø (lietaus, kruðos).
Laumë - Laimai giminiðka Deivë, antgamtiðka darbininkë, teisingumo ásikûnijimas, duodanti ir atimanti gërybes, vaisingumà, neðanti mirtá, stebuklingo graþumo Deivë, lietuviø mitologijoje deivë kadaise nublokðta á þemæ; folklore savita bûtybë, pasirodanti tamsoje, susijusi su vandeniu, eþerais, upëmis, ypaè darbðti, verpia, audþia skalbiasi. Jos dovanoti rietimai niekad nesibaigia. Domisi kûdikiais, gali juos sukeisti ir t.t.
Lazdona - globojo lazdynus.
Lëta - laisvës deivë
Lietuvonis, Lytuvonis - tai dievas, teikiantis lietø.
Lyginèius - teisës ir sandoros dievas
Magyla - lietuviø mirties deivë, Giltinës tarnaitë
Maras - lietuviø tautosakoje - maro epidemijos sukëlëjas, kartais ágaunantis savarankiðko dievo statusà.
Medeina - lietuviø miðko deivë, medþioklës globëja. Buvo tarp svarbiausiø lietuviø oficialiojo panteono dievø kaip vienintelë deivë, jai aukojo Mindaugas.
Mëletëlë - daþø bei spalvø deivë.
Mënulis, Mënuo - nakties ðviesos Dievas, karys, kunigaikðtis, augalijos augimo skatintojas, pagal já buvo sudarytas kalendorius, laikmeèio valdytojas.
Milda - meilës ir pirðlybø deivë.
Nijolë - poþemio deivë, Pokliaus þmona.
Pajauta - sudievinta asmenybë, legendinio Lietuvos kunigaikðèio Kerniaus duktë, Kukovaièio motina
Pergrubijus - prûsø pavasario ir augmenijos dievas, priskiriamas ir lietuviams. Dar vadinamas gëliø ir visokiø þoliø dievu, garbinamu per Joræ.
Pergubrius - globojo laukø darbus.
Perkûnas - Gedimino laikais buvo kunigaikðèio ir jo kariø Dievas. Jis kartais ásivaizduojamas kaip þmogus ugniniais (raudonais) drabuþiais, raudonais (rudais) plaukais ir barzda; su strëlëmis, kovos kirviu ar net kalaviju rankoje. O kartais tiesiog sakoma, kad "Perkûnas esàs kunigaikðtis su ugniniu kalaviju, ir kai su tuo kalaviju paðvytruojàs, tada þaibuoja". Perkûno medþiai - àþuolas, ðermukðnis. Lietuviø griaustinio, þaibo ir audros dievas, dangaus, dievø ir þemës karalius, gamtos valdovas, kariø Dievas, kovojantis su mitine bûtybe Velniu, laiduojantis vaisingumà, teikiantis lietø. Jo vardu atþvilgiu galiojo tam tikras tabu. Vadintas: Brazdeikiu, Dunduliu, Gramaliu, Griaustiniu, Pakalbildþiu, Poðkuliu, Tarðkuliu, Trinkuèiu arba paprasèiausiai Dievaièiu.
Pilvytis, Pilnytis - lietuviams priskiriamas prûsø turto ir pertekliaus dievas.
Pizius - jam aukoja jaunuoliai, ruoðdamiesi nuotakà lydëti pas jaunàjá (merginos tuo metu aukoja Gondui). Atrodo, jog jis globoja seksualinius santykius.
Poklius, Pikulis - pragaro Dievas, pikto ákûnijimas.
Polengabija - ugnies dievybë. dvejinasji su Gabija
Praamþis, Praamþius, Prakorimas - seniausias ir aukðèiausias lietuviø Dievas, amþinas Dievas, Dievas senelis, Dievø ir þmoniø pasaulio pradininkas, kuriam aukojami balti kaplûnai (romyti gaidþiai), ne pjaunant, bet uþmuðant lazdomis.
Praurimë - ðventosios ugnies deivë, jai aukojo Birutë Palangoje iki pat mirties, tos ðventyklos neleido nugriauti net kryþiuoèiai.
Ragainë, Ragana - miðkø Deivë, miðko gilumos ir tamsos deivë, piktoji burtininkë.
Ragutis - midaus darytojø, bartininkø, aludariø, degtrinës varytojø dievas, garbinamas puotautojø.
Raitininkas - karo Dievas.
Ratainyèia - arkliø dievybë.
Raugø Þemëpatis - raugo dievas.
Rungis - malûnininkø dievas.
Saulë - ðviesos, ðilumos ir gyvybës davëja. Ji gimsta þeimà ir toliau auga, bræsta visà metø ratà, kol vël gráþta þiema. Saulë - tai dukrelë, bet ir moèiutë. Kalëdø dainose pasirodo elnias devyniaragis kaip nauja Saulë, iðtirpdanti ledus. Dainuojama apie kalvelius, kalanèius arba liejanèius "aukso kupkà" (tauræ, puodelá). Saulë, jos ðviesa ar aukso spalvos substancija, pasklidusi þmoniø pasaulyje, - tai mûsø folkloro aukso rasa, indai ir t.t. Saulës þenklai Lietuvoje yra vieni seniausiø - tai lygûs arba ornamentuoti skritinëliai, gintaro ir kt. amuletai, taip pat spinduliuoti apskritimai arba rombai. Þalvario amþiuje pasirodë saulinës apvalios segës ir ávijiniai smeigtai. Saulæ galëjo reikðti ir ávairaus pavidalo svastikos. Saulë - ðeðiakampë segmentinë þvaigþdë - labai populiari laidies mene (architektûroje, prieverpstëse, paminkluose ir t.t.). Ji galëjo bûti ir Perkûno simbolis. Roþelë - Saulës ir pasaulio medþio þenklas mûsø juostose bei audiniuose. Tautosakoje daþnai minima, taèiau jai didesnë reikðmë teikta valstieèiø tikëjime, ypaè piemenëliø maldelëse. Latviai Saulei teikë didesnæ religinæ reikðmæ nei lietuviai. Dangaus ir ðviesos Deivë, gërio ir gyvybës Dievybë.
Skalsa - gausumo, palaimos, pilnatvës deivë
Slogutis - tautosakoje sloginanti dvasia.
Srutis - daþø dievas, minimas kartu su Mëletële.
Sutvaras - galvijø bandos dievas
Ðeimës dievas - ðeimos dievas globëjas
Ðventpaukðtinis - paukðèiø, tiek naminiø, tiek laukiniø globëjas.
Teliavelis - vadinamas kalviu galiûnu milþinu, nukalusiu Saulæ ir ámetusiu jà á dangø. Tai veiklus, turintis kultûrinio didvyrio poþymiø dievas, artimas Velniui ar Velinui.
Upinë, Upyna, Upa - upiø, ðaltiniø, vandenø dievybë.
Upinis (dievas) - tekanèiø vandenø globëjas, kuriam aukojami balti parðeliai idant vanduo bûtø skaidrus.
Uþpelenë - viena ið namø ugnies deiviø, tikriausiai globojusi kampà tarip þidinio ir sienos.
Vaiþgantas - linø ir kanapiø globëjas, gimstantis ir mirðtantis Dievas, augmenijos atsinaujinimo galia.
Valgina (Valginë) - tai deivë, globojanti naminius gyvulius jø tuklumo bei tinkamumo þmoniø maistui atþvilgiu, nulemianti gyvuliø paðaro skalsumà.
Vëjopatis - vëjo dievas, daþniausiai garbinamas þvejø.
Velinas - poþemio Dievas, mirusiøjø grlobëjas.
Veliona - amþinybës, amþinos vilties, bûsimo pomirtinio gyvenimo Deivë, Veliuonoje buvo didþiausia Lietuvoje ðventykla, dabar ant jos baþnyèia, globojo Gediminas, atstatë Kæstutis
Þemëpatis, Þemininkas - Þemynos brolis, þemës, derliaus, namø dievas, sodybos bei vietovës Dievas, jam skirta rudens ðventë. Kiekvienas ûkininkas turi savo Þemëpatá, globojantá ûká ir namus. Jam ir jo seseriai Þemynai buvo dëkojama uþ gerà derliø.
Þemyna, Þemynëlë -tai Þemë Motina, þemës derlingumo deivë, avø deivë, gëliø davëja, Þemëpaèio sesuo, jos dëka þemë yra vaisinga, Mirusiøjø Motina. Rombas - su ataugom ir be jø - reiðkia Þemæ, Motinà - Þemæ, augmenijà, moteriðkàjá pradà, Deivæ Þemynà. Jis susijæs su derlingumo magija. Þenklas þinomas jau prieð keletà tûkstanèiø metø. Rombø juosta reiðkia þemës derlingumà, gyvybës medá. Dantytas rombas - Saulë ir obelis, obuolys, j
Þiburinis - vienas kraupiausiø lietuviø sakmiø personaþø, kurá vien pamatæs þmogus ið iðgàsèio gali mirti. Atrodo kaip griauèiai su liepsnele viduje (ðirdies vietoje)
Þvorûna, Þvorûnë, Þvërinë - laukiniø þvëriø globëja, siejama su Vakarine þvaigþde, miðkà, þvëris bei medþioklæ globojanti deivë.
Auðlavis - paliegëliø, ligoniø Dievaitis, ágaunantis Þalèio pavidalà
Auðrinë - auðros deivë, graþuolë, mariø pana. Jos gyvuliai - karvë, kumelë. Auksaplaukë pana, gyvenanti saloje. Auðrinë - aðtuoniø spinduliø þvaigþdutë, latviø Auseklis. Rytø Lietuvoje ðia þvaigþde puoðiami nuometai ir tai, kas susijæ su vestuvëmis. Auðros þvaigþdës, t.y. Veneros, deivë
Auðtrinis (Auðtra) - lietuviø tautosakoje ðiaurryèiø vëjas, budintis prie rojaus vartø ir ðvieèiantis kelià einantiems á rojø. Ðvietimo f-ja gretintø já su Auðrine; galimas jos pusbrolis
Babilas, Bubilas - medaus ir bièiø dievas
Bangpûtys - lietuviø jûros, audros bei vëjo jûroje dievas, ypaè svarbus þvejams, bangø ir vëjø dievas
Baubis - lietuviø galvijø dievas, globojo galvijus
Bentis - bendros kelionës dievas, padedantis du ar kelis drauge iðsivilioti á kelionæ
Berþulis, Birþulis - berþø, berþø lapijos bei sulos dievybë
Blizgulis - sniego dievas
Brëkðta - sutemø deivë, globoja nakties metà, nuo Saulës laidos iki patekëjimo, sapnø dievybë
Butë - iðminties Deivë
Didis Lado, Lada - pavasará nuo pirmo sekmadienio po Velykø geguþës 25 d. iki birþelio 25 d. skiriama jai. Didþioji Deivë. Paskutinæ pagarbos dienà bûdavo Rasos ðventë.
Dievas Senelis - þmoniø mokytojas ir jø dorovës tikrintojas bei sergëtojas. Dievas magas, keièiantis pavidalà, daþniausiai pasirodantis keliaujanèiu seneliu elgeta.
Dievas - dangaus ðviesos, taikos ir draugystës Dievas. Jaunas ir graþus. Augalijos augimo skatintojas, susijæs su Saulës metø laikais. Jo gyvuliai: elnias, þirgas, jautis, maþi paukðteliai. Augalai: berþas ir kiti lapuoèiai, rugiai. Ginklai: durklas, kardas. Þirgas yra pagrindinis Dievo palydovas. Þirgas yra laikas ir energija.
Dievas - lietuviø sakmëse daþnai vaizduojamas kaip Dievas senelis, einantis per þmones ir juose besisveèiuojantis, vienu þodþiu, artimas kaimo þmonems, taèiau jis podraug turi daug kuriamosios galios. Pavyzdþiui, Dievui besiprausiant, nukritæs þemën laðas ir taip atsiranda þmogus arba Dievas uþsigauna kojà á akmená ir nuo to laiko akmenys nebeauga. Sveèiuodamasis pirkiose Dievas senelis já priglaudusius ir pavaiðinusius þmones dosniai apdovanoja, o ðykðtuolius baudþia daþnai paversdamas juos á þvëris.
Dimstipatis - lietuviø namø, sodybos, taip pat ugnies dievas. Jam aukojama norint apsaugoti namus nuo ugnies.
Dirvolika (Dirvolira) - javø dievas, kuriam aukojamas parðas, tikintis geresnio derliaus
Drebkulys - drebëjimo dievas
Dvargantis - dievas, saugantis lietuviø sodybà, kiemà, gal ir kaimà.
Ëratinis, Ëraitis, Ëraièiø dievas - globoja ëriukus.
Eþerinis - eþero (eþerø) dievas, tikriausiai gyvenantis kiekviename eþere.
Eþiagulis - ne visiðkai aiðkus dievas, ðaltiniuose siejamas su mirusiaisiais, taèiau tikriausiai ðitaip ávardijimas pats mirusysis
Gabija - ugnies Deivë, dar ávardijima kaip Pelengabija, Matergabija ir pan., namø þidinio globëja. Sûkurëlis arba Svastika - kryþma su uþlenktais galais, tai iðplëtotas ugnies þenklas. V. Tumënas mano, jog "baltai svastikà siejo su Dievu, Saule, Perkûnu, jo þmona Laima. Svastika - vienas ið daþnaiusiai lietuviø liaudies mene besikartojanèiø motyvø. Jomis puoðiamos verpstës, jos tapomos ant kraièio skryniø ir baldø, áaudþiamos á audiniø raðtus. Marguèiø raðtuose svastikos aptinkamos kaip stambûs, savarankiðki, ávairiai stilizuoti þenklai, daþniausiai komponuojami marguèio ðonuose, taip pat deriniuose su kitais statiðkais bei dinamiðkais þenklais. Svastikos dinamiðkumà vaizdingai nusako liaudiðkas jos pavadinimas "sûkurëlis".
Gabjauja - globoja nuimtus javus, kluonus.
Gaila - nakties dvasia, sapne kankinanti þmones ir gyvulius.
Ganiklis - ganiavos Dievas.
Gardaitis - vëjø, liûties, audros Dievas, jûreiviø globëjas. (Ðiaurys, Peitvis, Rytvëjis, Vakarinis)
Giltinë - mirties deivë, numarinanti þmones, Laimos sesuo.
Girstis, Giraitis - miðko (giraitës) dievas.
Gyvatë, Þaltys - namø, þidinio, mirusiø protëviø, gerovës, sveikatos ir vaisingumo dievybës. Gyvybës, energijos ir nemirtingumo simboliai. S - simbolizuoja þaltá arba gyvatæ.
Gondas, Gonda - mergeliø garbinamas dievas, galima ðeimyniniø santykiø bei saiko globojimo f-ja, taèiau greièiausiai jis globoja seksualinius santykius, vestuviø dievas, prieð vestuves jam melsdavosi merginos.
Gulbidievas - gulbiø Dievas, þmones sauganti dvasia
Javinë - javø deivë
Jëvulis - ievø deivë
Jagaubis - kalviø þaizdro ugnies dievas, padedantis kalvystëje.
Karorius - arkliø ir karo dievas.
Karvaitis - dievas, globojantis verðelius.
Kelio dievas, Keliø dievas - globojo kelius, vieðkelius, takelius, jo bûdavo praðoma, kad kelionë pasisektø laimingai, nuo namø iki namø.
Kerpyèius - miðko dievas, kartu su Medeina ir Ragaina (Ragana) globojantis miðkà. Tikëtina, jog kartu su Ðilinyèiu buvæs leituviø statybos dievas.
Kirnis - vyðniø Dievas, tai vyðniø medþio dievas.
Kolera - lietuviø tautosakoje Maro palydovë, epideminës ligos deivë.
Kovas - treèiasis mënesis, karo ir jëgos Dievas.
Krugis - kalviø dievas, kalvystës globëjas.
Krukis, Kriukis, Kiauliø Kriukis - parðø ir kiauliø dievas, bet ne parðeliø.
Krûminë, Krûminë Pradþiø Varpø - lietuviø javø dievybë (deivë).
Laima, Laimë - lietuviø mitinë bûtybë, lemianti þmoniø likimà jiems gimstant, globojanti gimdyves, moterø globëja, sergëdavusi jas visà gyvenimà, priþiûrëjo gimdyves, globojo naujagimius, jø sveikatà ir likimà. Globoja Þemës vaisius. Laimës, geros lemties, palaimos deivë.
Laima - Dalia - gërybiø gausintoja arba maþintoja. Gyviai - antelë, gulbë, avinukas. Visa þinanti gimimo, likimo Deivë. Jos medis - liepa, paukðèiai - gegutë, vanagas. Ji verpëja, audëja ir siuvëja, taip pat gadintoja ir nukirpëja. Þmogaus gyvenimas verpiamas kaip siûlas. Vienas ið Laimos simboliø - varpstelis, prieverpstë. Eglutë - Deivës Laimos ornamentas "laumës ðluotelë".
Laukpatis, Lauksargis - dirbamø laukø ir gyvuliø globëjas, lauko dievas, jam meldþiamasi, einant sëti ar arti, jis sergsti laukus nuo nederliaus ir nelaimiø (lietaus, kruðos).
Laumë - Laimai giminiðka Deivë, antgamtiðka darbininkë, teisingumo ásikûnijimas, duodanti ir atimanti gërybes, vaisingumà, neðanti mirtá, stebuklingo graþumo Deivë, lietuviø mitologijoje deivë kadaise nublokðta á þemæ; folklore savita bûtybë, pasirodanti tamsoje, susijusi su vandeniu, eþerais, upëmis, ypaè darbðti, verpia, audþia skalbiasi. Jos dovanoti rietimai niekad nesibaigia. Domisi kûdikiais, gali juos sukeisti ir t.t.
Lazdona - globojo lazdynus.
Lëta - laisvës deivë
Lietuvonis, Lytuvonis - tai dievas, teikiantis lietø.
Lyginèius - teisës ir sandoros dievas
Magyla - lietuviø mirties deivë, Giltinës tarnaitë
Maras - lietuviø tautosakoje - maro epidemijos sukëlëjas, kartais ágaunantis savarankiðko dievo statusà.
Medeina - lietuviø miðko deivë, medþioklës globëja. Buvo tarp svarbiausiø lietuviø oficialiojo panteono dievø kaip vienintelë deivë, jai aukojo Mindaugas.
Mëletëlë - daþø bei spalvø deivë.
Mënulis, Mënuo - nakties ðviesos Dievas, karys, kunigaikðtis, augalijos augimo skatintojas, pagal já buvo sudarytas kalendorius, laikmeèio valdytojas.
Milda - meilës ir pirðlybø deivë.
Nijolë - poþemio deivë, Pokliaus þmona.
Pajauta - sudievinta asmenybë, legendinio Lietuvos kunigaikðèio Kerniaus duktë, Kukovaièio motina
Pergrubijus - prûsø pavasario ir augmenijos dievas, priskiriamas ir lietuviams. Dar vadinamas gëliø ir visokiø þoliø dievu, garbinamu per Joræ.
Pergubrius - globojo laukø darbus.
Perkûnas - Gedimino laikais buvo kunigaikðèio ir jo kariø Dievas. Jis kartais ásivaizduojamas kaip þmogus ugniniais (raudonais) drabuþiais, raudonais (rudais) plaukais ir barzda; su strëlëmis, kovos kirviu ar net kalaviju rankoje. O kartais tiesiog sakoma, kad "Perkûnas esàs kunigaikðtis su ugniniu kalaviju, ir kai su tuo kalaviju paðvytruojàs, tada þaibuoja". Perkûno medþiai - àþuolas, ðermukðnis. Lietuviø griaustinio, þaibo ir audros dievas, dangaus, dievø ir þemës karalius, gamtos valdovas, kariø Dievas, kovojantis su mitine bûtybe Velniu, laiduojantis vaisingumà, teikiantis lietø. Jo vardu atþvilgiu galiojo tam tikras tabu. Vadintas: Brazdeikiu, Dunduliu, Gramaliu, Griaustiniu, Pakalbildþiu, Poðkuliu, Tarðkuliu, Trinkuèiu arba paprasèiausiai Dievaièiu.
Pilvytis, Pilnytis - lietuviams priskiriamas prûsø turto ir pertekliaus dievas.
Pizius - jam aukoja jaunuoliai, ruoðdamiesi nuotakà lydëti pas jaunàjá (merginos tuo metu aukoja Gondui). Atrodo, jog jis globoja seksualinius santykius.
Poklius, Pikulis - pragaro Dievas, pikto ákûnijimas.
Polengabija - ugnies dievybë. dvejinasji su Gabija
Praamþis, Praamþius, Prakorimas - seniausias ir aukðèiausias lietuviø Dievas, amþinas Dievas, Dievas senelis, Dievø ir þmoniø pasaulio pradininkas, kuriam aukojami balti kaplûnai (romyti gaidþiai), ne pjaunant, bet uþmuðant lazdomis.
Praurimë - ðventosios ugnies deivë, jai aukojo Birutë Palangoje iki pat mirties, tos ðventyklos neleido nugriauti net kryþiuoèiai.
Ragainë, Ragana - miðkø Deivë, miðko gilumos ir tamsos deivë, piktoji burtininkë.
Ragutis - midaus darytojø, bartininkø, aludariø, degtrinës varytojø dievas, garbinamas puotautojø.
Raitininkas - karo Dievas.
Ratainyèia - arkliø dievybë.
Raugø Þemëpatis - raugo dievas.
Rungis - malûnininkø dievas.
Saulë - ðviesos, ðilumos ir gyvybës davëja. Ji gimsta þeimà ir toliau auga, bræsta visà metø ratà, kol vël gráþta þiema. Saulë - tai dukrelë, bet ir moèiutë. Kalëdø dainose pasirodo elnias devyniaragis kaip nauja Saulë, iðtirpdanti ledus. Dainuojama apie kalvelius, kalanèius arba liejanèius "aukso kupkà" (tauræ, puodelá). Saulë, jos ðviesa ar aukso spalvos substancija, pasklidusi þmoniø pasaulyje, - tai mûsø folkloro aukso rasa, indai ir t.t. Saulës þenklai Lietuvoje yra vieni seniausiø - tai lygûs arba ornamentuoti skritinëliai, gintaro ir kt. amuletai, taip pat spinduliuoti apskritimai arba rombai. Þalvario amþiuje pasirodë saulinës apvalios segës ir ávijiniai smeigtai. Saulæ galëjo reikðti ir ávairaus pavidalo svastikos. Saulë - ðeðiakampë segmentinë þvaigþdë - labai populiari laidies mene (architektûroje, prieverpstëse, paminkluose ir t.t.). Ji galëjo bûti ir Perkûno simbolis. Roþelë - Saulës ir pasaulio medþio þenklas mûsø juostose bei audiniuose. Tautosakoje daþnai minima, taèiau jai didesnë reikðmë teikta valstieèiø tikëjime, ypaè piemenëliø maldelëse. Latviai Saulei teikë didesnæ religinæ reikðmæ nei lietuviai. Dangaus ir ðviesos Deivë, gërio ir gyvybës Dievybë.
Skalsa - gausumo, palaimos, pilnatvës deivë
Slogutis - tautosakoje sloginanti dvasia.
Srutis - daþø dievas, minimas kartu su Mëletële.
Sutvaras - galvijø bandos dievas
Ðeimës dievas - ðeimos dievas globëjas
Ðventpaukðtinis - paukðèiø, tiek naminiø, tiek laukiniø globëjas.
Teliavelis - vadinamas kalviu galiûnu milþinu, nukalusiu Saulæ ir ámetusiu jà á dangø. Tai veiklus, turintis kultûrinio didvyrio poþymiø dievas, artimas Velniui ar Velinui.
Upinë, Upyna, Upa - upiø, ðaltiniø, vandenø dievybë.
Upinis (dievas) - tekanèiø vandenø globëjas, kuriam aukojami balti parðeliai idant vanduo bûtø skaidrus.
Uþpelenë - viena ið namø ugnies deiviø, tikriausiai globojusi kampà tarip þidinio ir sienos.
Vaiþgantas - linø ir kanapiø globëjas, gimstantis ir mirðtantis Dievas, augmenijos atsinaujinimo galia.
Valgina (Valginë) - tai deivë, globojanti naminius gyvulius jø tuklumo bei tinkamumo þmoniø maistui atþvilgiu, nulemianti gyvuliø paðaro skalsumà.
Vëjopatis - vëjo dievas, daþniausiai garbinamas þvejø.
Velinas - poþemio Dievas, mirusiøjø grlobëjas.
Veliona - amþinybës, amþinos vilties, bûsimo pomirtinio gyvenimo Deivë, Veliuonoje buvo didþiausia Lietuvoje ðventykla, dabar ant jos baþnyèia, globojo Gediminas, atstatë Kæstutis
Þemëpatis, Þemininkas - Þemynos brolis, þemës, derliaus, namø dievas, sodybos bei vietovës Dievas, jam skirta rudens ðventë. Kiekvienas ûkininkas turi savo Þemëpatá, globojantá ûká ir namus. Jam ir jo seseriai Þemynai buvo dëkojama uþ gerà derliø.
Þemyna, Þemynëlë -tai Þemë Motina, þemës derlingumo deivë, avø deivë, gëliø davëja, Þemëpaèio sesuo, jos dëka þemë yra vaisinga, Mirusiøjø Motina. Rombas - su ataugom ir be jø - reiðkia Þemæ, Motinà - Þemæ, augmenijà, moteriðkàjá pradà, Deivæ Þemynà. Jis susijæs su derlingumo magija. Þenklas þinomas jau prieð keletà tûkstanèiø metø. Rombø juosta reiðkia þemës derlingumà, gyvybës medá. Dantytas rombas - Saulë ir obelis, obuolys, j
Þiburinis - vienas kraupiausiø lietuviø sakmiø personaþø, kurá vien pamatæs þmogus ið iðgàsèio gali mirti. Atrodo kaip griauèiai su liepsnele viduje (ðirdies vietoje)
Þvorûna, Þvorûnë, Þvërinë - laukiniø þvëriø globëja, siejama su Vakarine þvaigþde, miðkà, þvëris bei medþioklæ globojanti deivë.
