Post by sepulture on Aug 26, 2005 9:39:28 GMT 2
Gediminas Kulikauskas
Velniskieji meiluziai ir meiluzes: sukubu bei inkubu pasaulis
(Demonu pasaulio sekso galiunai ir galiunes...
Inkubas: Kazanova is ano pasaulio...
Pirmoji pasaulio feministe, tapusi demonu - sukubu...
Lilit, pirmoji Adomo zmona, pasipriesinusi meiles akto padeciai...)
(kiti straipsnio pavadinimu variantai)
Puoles angelas prievartavo moteris
Pagal Baznycios tevu mokyma, inkubas buvo angelu, kazkada patekusiu i nemalone del savo nenumaldomo potraukio moterims. Tapes demonu, jis ir toliau tenkino savo aistras, uzpuldinedamas silpnesnes moteris, prievartaudamas jas, arba sukeldamas pastarosioms toki stipru geisma, kad sios ji galejo patenkinti tik su inkubu. Daugelis is paziuros padoriu viduramziu moteriskiu, ypac vienuoles, taip pateisindavo savo orgijas ir istvirkavimus, o visuomene jomis paprastai patikedavo. Matyt, is dalies todel, kad ir vyrai norejo tureti pasiteisinima savo pasileidimui pridengti - sukubus...
Inkubus galima sutikti jau pacia zmonijos ausra atpasakojanciuose mituose. Zaltys, suviliojes Ieva, buvo ne kas kitas kaip inkubas Samaelis. Pagal viena Talmudo pasakojima (rabino Ilijos), Adoma net 130 metu lanke ivairios demones, kurios nuo jo ir prigimde daugybe inkubu bei sukubu. Zudika Kaina inkubo palikuonimi laike ne tik kai kurie rabinai, bet ir graikas Suidas (XI a.).
Inkubai megdavo isikunyti lavonuose...
Pagal visuotinai priimta nuomone demonai neturi materialaus kuno, todel manyta, kad savo materializavimuisi jie pasinaudoja dar nespejusiais labai sugesti numireliu kunais... Taciau patys gudriausi ir arsiausi demonai retkarciais galejo laikinai uzvaldyti ir gyvus zmones - moteru dazniausiai bendravusiu su inkubais, teigimu, paprastai tai budavo zavesnis kaimynas ar jaunas simpatiskas arklininkas...
Viena viduramziu vienuole pareiske, kad ja isprievartavo vietos prelatas - vyskupas Silvanas, taciaus sis, gindamsis, pareiske, kad ji tuo momentu buvo uzvaldes inkubas. Vienuolyno Taryba prieme si pasiteisinima...
Taciau kaip viduramziu moteris galejo suprasti ar jos meiluzis nera inkubas?.. Egzistavo bent keletas pozymiu, kurie skyre demonus nuo zmoniu. Jeigu pas moteri i lova isikrauste inkubas, visi likusieji nugrims i gilu miega, net salia miegantis vyras. Kiti pozymiai buvo dar labiau akivaizdus: inkubas daznai budavo gana bjaurus meiluzis, o jo lytinis organas atrode it gelezinis. Jis toks didelis, kad sukeldavo skausma ir nuo jo dvelke lediniu salciu. Kartais inkubu lytiniai organai turejo miniatiurinius ragelius...
Nuo inkubu nebuvo jokios apsaugos...
Per visa viduramziu laikotarpi taip ir nebuvo sugalvota jokios veiksmingos priemones kaip nuvaryti si ikyru demona. O gal jie ir ne nenorejo rimtai atsikratyti sio meiluzio is ano pasaulio?.. Kartais, tiesa, padedavo maldos, egzorcizmas ar kunigo palaiminimas, bet dar dazniau visa tai budavo beprasmiska: demono apsestas zmogus nesiliaudavo istvirkauti... XVII a. gyvenes pranciskonu ordino vienuolis Liudvikas Sinistrari rase: " Inkubai nepaklusta egzorcistams, nebijo ju prakeikimu, nepaklusta sventoms relikvijoms ir nejaucia joms jokios baimes... Kartais jie net juokiasi is egzorcistu ir, pripuole, nuplesia dvasininkams drabuzius..." O jei inkuba labai supykdysi, jis gali pridaryti dar daugiau zalos.
Sinistrari pats bande isvaduoti viena garbinga dama nuo ja persekiojusio inkubo. Tada demonas prisirinko didziuli glebi cerpiu, ir jomis taip apkrove damos lova is visu pusiu, kad, atejus rytui, siai be kopeciu nepavyko issiropsti is guolio...
Kaip taisykle, inkubai lisdavo prie viduramziu moteru dazniau, nei sukubai prie vyru. Foma Katipratiskietis tvirtino, kad jam nesyk teko klausyti moteru, isprievartautu inkubu, ispazinties. Zano Bodeno liudijimu, Romoje per metus uzfiksuota apie 82 atvejai, kai demonai uzvaldydavo damas. Celijus Aurelianas raso, kad vienu metu inkubai taip uzpludo Roma, kad tapo kone epidemija, o daugelis moteru veliau mire... Sv.Bernardo gyvenimo aprasyme pasakojama, kad Nante inkubas persekiojo viena dievobaiminga dama ir nesigedydavo isiropsti i sios lova, net jos vyrui matant...
Tokiu santykiu rezultatai buvo prazutingi ne tik sielai, bet ir kunui. Foma Valsingamas, Anglijos Sen - Albano miesto vienuolis pasakoja, kad 1440 m. viena mergina mire vos trys dienos po to, kai ja isniekino inkubas, susirgusi baisia liga, nuo kurios jos kunas issipute tarsi statine... Kita moteris, aprasyta Cezarijaus, savo gyvybe sumokejo uz viena vieninteli inkubo bucini. Tas pats Cezarijus pasakoja apie viena dvasininka, niekingai pasimirusi praejus trims dienoms nuo pasimatymo su sukubu... Taciau jei atsiduoti demonui reiske prazudyti save, tai jam nepaklusti irgi buvo pavojinga - viena dievobaiminga jaunuoli, atsisakiusi myletis su sukubu, "kazkokia velniska jega pakele i ora ir taip trenke i zeme, kad nelaimingasis, paliego ir po metu numire..."
Demonai moteris persekiojo ir XIX a. ...
Manyta, kad inkubus gerokai isgasdino inkvizicijos lauzai, tad vel jie pasirode tik XIX a. De Miuso raso, kad 1844 m . liepos 17 d. jaunu damu draugija nusprende spiritistinio seanso metu issikviesti inkuba. Ir sis pasirode, taciau elgesi labai padoriai ir suzavejo visas moteris savo samojingumu. Taciau nakciai ipusejus tas pats inkubas sugebejo taip iaudrinti damas, kad visos jos atsidave gedingiausiam istvirkavimui, o ryto meta demonas dingo it seselis. Taciau veliau jis istisus 11 metu vis pasirodydavo vienai damai, kuri jam to vakarelio metu ypac patiko.
Tas pats de Miuso raso, kad tuo metu labai paplitusiu spiritistiniu seansu metu, damos, sedejusios arciausiai mediumu, jausdavo nematomas rankas, grabinejancias ju biustus ir kitas intymias vietas...
Sukubai: viduramziu vyrai kentejo nuo seksualiuju demoniu...
Inkubai nebuvo vieninteliais demonais, kurie naudojo seksa kaip ginkla zmonems prazudyti. Ju dvyniai moterisku pavidalu buvo sukubai. Nors viduramziu teologai mane, kad inkubu buvo 10 kartu daugiau nei sukubu, bet demones visiskai kompensuodavo savo negausuma arsumu ir dar baisesniais siautejimais... Zavus, atkaklus ir kerintys sukubai dare viska, kad suvilioti vyrai nugrimztu i amzina nuodeme...
Frensis Baretas, 1801 m . parases knyga apie demonologija, mane, kad sukubai - tai misku nimfos, kurios, zadedamos zmonems, kad sie igaus sielos nemirtinguma, santykiaudavo su pastaraisiais. Sitaip jos bande bent kiek priarteti prie zmoniu rases ir i ja isilieti. Taciau, dvasininku teigimu, vietoj zadeto nemirtingumo, zmones tik prazudydavo sielas, pasmerkdami save del besaikio istvirkimo pragaro kancioms.
Sukubai ypac persekiojo sventuosius
Istvirkusios demones ypac domejosi krikscioniu vienuoliais. Sv. Antonijus is Egipto, vienas pirmuju krikscioniu vienuoliu, pasakojo, kad viena nakti buvo uzpultas sukubo, kuris "sukele jam daug nesvankiu minciu, rodydamas visas moteriskas grozybes..." Jo mokinys, Sv. Chilaris pranese, kad karta buvo net apsuptas "burio nuogu, pasileidusiu moteru", kurios kaip, velaiu paaiskejo, buvo ne kas kita kaip sukubai. Demone karta atejo ir pas Sv. Ipolita (gyveno II - III a. pr. Kr.). Ji buvo nuogos moters pavidalo ir atkakliai bande suarteti su issigandusiu vienuoliu... Galiausiai tas uzmete ant jos savo apsiausta, taip paslepdamas istvirkeles nuogybe ir si akimirksniu pavirto moters lavonu, kuriuo is tikruju ir buvo, kol nelabasis nepriverte jo vel atgyti... Apie dar viena`liudna atveji savo rastuose papasakojo vyskupas Jarmolajus is Veronos. Pasak jo, viena sena krikscioniu atsiskyreli, gyvenusi oloje, eme lankyti nuoga moteris - sukubas. Ji taip intensyviai myledavosi su seniu, kad po menesio sis mire is issekimo...
Ar moterys susilaukdavo nuo demonu palikuoniu?..
Zmones sventai tikejo, kad nuo tokiu rysiu su nelabuoju gali likti ir palikuonys... Beveik visi viduramziu autoriai tvirtino, kad demonai i pasauli paleidzia daugybe savo vaiku. Tiesa, demonas, neturedamas kuno ir kaulu, negalejo tureti ir seklos. Bet piktoji dvasia surinkdavo vyru poliuciju sekla arba, kaip sukubas, pagrobdavo ypac stipriu vyru sekla. Po to, jau pasivertes i inkuba, nelabasis santykiaudavo su moterimis ir sios nuo jo tapdavo nesciomis... Butent toki demonu vaiku gimimo buda aprase Foma Akvinatas is Bonaventuro (1221 - 1274). Daugelyje viduramziu dokumentu pilna liudijimu apie zmoniu - zveriu gimimus. Inkubu palikuonimis budavo laikomi visi vaikai, gime su ivairiais kuno defektais. Todel juos be jokios sazines grauzaties ir nuzudydavo... 1256 m. Tuluzoje viena 50- mete dama prisipazino, kad nuo demono susilauke vaiko su vilko galva ir gyvates uodega, ji reikejo maitinti kitu vaiku mesa...
I dvynius taip pat ziureta itariai. Inkubu vaikai budavo daug sunkesni uz kitus, taciau buvo itin liesi. Sie vaikai galedavo isciulpti triju zindyviu piena, taciau ir toliau likdavo tokie pat liesi.
Viduramziu teologai ilgai sprende klausima - jei demonas tik pernesa vieno zmogaus sekla, o ne isskiria ja pats, ka tuomet laikyti kudikio tevu - demona, ar vyra, kurio sekla sis buvo pavoges?... Daugumos nuomone tevu vis gi, turejo buti pripazintas zmogus.
Hunai buvo vadinami inkubu palikuoniu tauta...
Kartais tikejimas inkubais viduramziais igaudavo toki platu masta, kad apimdavo istisas tautas ir net rases. Jordanas tvirtino, kad tautu kraustymosi laikotarpiu susiformavo ir veliau ilgai gyvavo tikejimas, kad ziaurieji hunai buvo gotu raganu, isvarytu (Dono istaku pelkes) ir piktuju dvasiu, kurias sios ten sutiko, palikuonimis.
Siaures tautos, o ypac skotai, norvegai ir islandai tikejo, kad elfai ir troliai daznai nevengdavo uzmegzti santykius su zmoniu vaikinais ir merginomis. Nuostabaus grozio zydraodes elfes daznai suviliodavo jaunuolius. "Daugelis Islandijos seimu", - rase senoves autorius Kristianas - " kilo butent is tokiu sajungu su piktosiomis dvasiomis..."
Daugelis senoves teologu tikejo, kad Zoroastras buvo Nojaus zmonos ir kazkokios galingos "salamandros" (ugnies dvasios) kudikis.
Zymus zmones, vadinti demonu kudikiais
Galima isvardinti keleta istoriniu (arba pseudoistoriniu) asmenybiu, kurias viduramziais ir Atgimimo laikotarpiu priskirdavo demonu giminei.
1. Kainas.
2. Atila, kuri dar vadino "Dievo bausme". Pagal vienus mitus jo motina turejo neaiskiu santykiu su paciu Setonu, o pagal kitus - net su puslaukiniu sunimi...
3. Teodorikas Didysis, gotu karalius. Apie jo demoniska kilme esa liudijo karaliaus sugebejimas riaugeti liepsna...
4. Merlinas. Pagal padavima Setonas nusprende pagreitinti Antikristo atejima i pasauli ir viena nakti uzvalde kilminga mergele, kuri, guldamasi i lova, uzmirso persizegnoti. Kai berniukas gime, jo demoniska prigimti iskart isdave baisus plaukuotumas. Taciau Dievas savo ruoztu nusprende atimti is Setono jo paties kudiki. Ir kai nelabasis suteike sunui praeities ir dabarties zinojimo dovana, Dievas apdovanojo ji gebejimu regeti ateiti ir sitaip apsaugojo nuo velnio zabangu.
5. Robertas Velnias, Normandijos hercogas. Viena Normandijos hercogiene labai trosko tureti vaiku. Is nevilties ji kreipesi i velnia, kuris jos troskima tuctuojau patenkino. Kudikis jau lopsyje nugrauze savo zindyvei krutu spenelius, o kiek paauges, stiklo suke perreze savo liokajui pilva... Visa gyvenima jis neveike nieko daugiau, kaip tik zude, plesikavo ir prievartavo...
6. Encelinas Da Romano, Padujos tironas (1215 - 1256 m.). Jo motina Adelaida pati savo sunui pasake, kas sis ir jo brolis yra Setono palikuoniai. Velnias ja esa isprievartaves pasivertes didziuliu jauciu... Uzvalde Padujos miesta Encelinas su broliu ilgai kankino miesto gyventojus, kol, galu gale, buvo nugaleti musyje prie Ponte di Kassano.
7. Martinas Liuteris. Popieziaus salininkai ji vadino velnio sunumi, tvirtindami, kad Liuterio motina, kai si viesbutyje dirbo tarnautoja, suviliojo komivojazieriumi - juvelyru pasivertes Setonas...
Lilit: pirmoji Adomo zmona ir sukubu karaliene
Sis sukubas turi gana ilga istorija, kuri prasidejo dar Asirijos laikais. Asirieciai turejo demone, kuria vadino Lilitu. Niekaip negaledam seksualiai pasitenkinti, naktimis ji medziodavo ir prievartaudavo vyrus... Zydu mitologijoje ja vadino Lilit, kuri buvo sukubu karaliene. Lilit naktimis ieskodavo vyru, miegojusiu vienatveje, juos suviliodavo, o isvarginusi imdavo ciulpti is ju krauja... Ypac pavojinga ji budavo vaikams. Bet kuris berniukas iki 8 metu ir mergaite iki 20 dienu, lengvai galejo tapti jos grobiu. Norint apsaugoti vaikus, reikejo ant vaiku kambario sienos medzio anglimi nupiesti rata, o jo viduje parasyti: "Adomas ir Ieva uztveria Lilit kelia". O ant kambario duru reikejo uzrasyti tris vardus: "Sanvi, Sansanvi, Semangelafas". Ka gi reiske sie trys vardai? Lilit jie buvo seimos istorijos dalimi. Pagal viena pasaulio sutverimo legenda, Lilit buvo pirmaja Adomo zmona, kuria Dievas sukure is purvo. Lilit gali teisetai vadintis pirmaja pasaulio feministe, ji manesi esanti viskuo lygi Adomui ir karta, myledamasi su pastaruoju, netiketai jam pasipriesino bei pareikalavo, kad leistu jai buti virsuje... Rojuje kilo skandalas... Adomas bande priversti Lilit patenkinti ji iprastu budu, bet si pabego ir pamestas vyras nuskubejo skustis Dievui. Sis isrinko tris angelus: Sanvi, Sansanvi ir Semangelafa, kuriuos ir pasiunte grazinti pabegusia zmona. Angelai uztiko Lilit pedsakus tik kazkur prie Raudonosios juros. Si jau buvo susidejusi bei isvirkavo su grupe gasliu demonu. Nuo ju i pasauli Lilit paleido simtus demoniuku, taip vadinamuju "lilin". Angelai perdave jai Dievo valia - grizti atgal pas Adoma, taciau Lilit atsisake. Vis delto ji pasieke su angelais kompromisa, kad jei pamatys siu vardus netoli naujagimio, tai pagailes jo gyvybes...
Demones medziojo ir kudikius
Lilit nebuvo vienintele moteru - demoniu atstove, kuri medziodavo naktimis ir uzpuldinedavo naujagimius. Jai lygi buvo ir Lamija - demone - vampyras, nuo seno gyvenusi oloje. Pirmi jos paminejimai aptinkami graiku mitologijoje.
Kazkada Lamija buvo Libijos karaliene, nuostabiai grazia moterimi, kurios meiluziu tapo pats Dzeusas, nuo kurio si pagimde keleta vaiku. Taciau kai Hera, Dzeuso zmona, apie tai suzinojo, ji priverte karaliene praryti savo vaikus... Si nuo to isprotejo ir naktimis pradejo slankioti bei atimineti kitu motinu vaikus. Pries isgerdama kudikiu krauja, ji sudraskydavo juos savo nagais... Sitaip kazkad buvusi nuostabia karaliene, ji virto pabaisa, kuri galejo, panorejusi keisti savo isvaizda. Lamija garsejo savo budrumu: net miegodam ji issiimdavo akis, kad sios visada galetu budeti.
Jau daug velesniais laikais siuo vardu eme vadinti burtininkes, kurios savo kerams vogdavo vaikus, o taip pat moteris - demones, kurios, apsinuoginusios, suviliodavo jaunus patiklius vyrus. Po to, kai sie, nuvarge uzmigdavo, Lamija isciulpdavo jiems visa krauja.
Demones, dusindavusios miegancius zmones
Miegodami, zmones daznai jaucia sviezio oro stygiu, dusta tvankioje patalpoje. Siuos pojucius viduramziu zmones priskirdavo dar vienai demoniu rusiai, kuri isibraudavo i miegamuosius. Jas vadino "kosmarais"("Mare" - angl. "kosmaras"). Isibrovusios i miegamaji, jos uzlipdavo savo aukiai ant krutines ir, spausdamos savo svoriu, neleisdavo ikvepti oro. Robertas Maknisas 1830 m . taip aprase viena is tokiu demoniu: "Siaubinga ragana, pritupusi, tupejo ant krutines - bezade, nejudanti ir pikta - piktosios dvasios isikunijimas, o jos didziulis svoris spaude krutine ir neleido kvepuoti, o bukas zvilgsnis kele siauba..."
Lietuviskieji inkubai ir sukubai
Lietuviu mitologijoje inkubais vadinti aitvaras arba slogutis. Kaip rase T. Narbutas, tai buvo vyru paleistuvystes dievaitis, arba virsgulis, kuris paprastai uzguldavo miegancias moteris, tykodavo ju uz tvoru ir todel vadinamas aitvaru. Latviai juos vadindavo "leetons" - vyriskos lyties dvasia, kuri lyg smelio maisas prislegdavo mieganti zmogu, nakti taip uzguldavo arklius ir merginas, kad tuos net prakaitas ispildavo...
Lietuvoje aitvaras, nematomas, uzpuldavo ir miegancias moteris, o syki prisileistas veliau jau atskriedavo ugnies kamuoliu. Jis megdavo isibrauti i senu taupiu seimininkiu podelius, vogdavo ten produktus ir nesdavo juos savo meiluzems - jaunoms moterims. Jei kokia moteris susidedavo su juo, veliau niekaip nebegaledavo aitvaro meiles atsikratyti.
Apie siuos demonus raso ir Prusijos kronikos. Pasak ju 1247 m., kryziuociams jau uzkariavus Pamede, taciau neradus laiko ten krikscioniskajam tikejimui itvirtinti, ilgainiui atsirado dievaiciu, vadinamu aitvarais, kurie kankindavo moteris, gundydavo ir vyrus, o nepaklusnius ir nepatikusius skandindavo upese, mesdavo i sulinius ir kardavo medziuose. Prasidejus sitokioms baisybems kai kurios moterys net isprotejo.
Gi sukubu vaidmeni musu mitologijoje dazniausiai atlikdavo laumes. Pasak etnografo L. Juceviciaus, tiketa, kad dievaite Laume savo grazumu galinti suvilioti kiekviena vyra, o po to savo nejautrumu galinti ivaryti neviltin ir prazudyti. Todel ji buvo laikoma pikta suvedziotoja, moteru nepastovumo dievaite.
Laumemis vadino ir jaunu merginu pavidalo misku dievaites, nepadoraus elgesio isd**eles ir apgavikes. Paprastai jos nutykodavo miskuose jaunus vyrus ir siuos sugundydavo kartu paleistuvauti. Veliau sios misko kurtizanes staiga ciupdavo uz ranku ir koju perbalusi, issekusi nuo ju glamoniu jaunikaiti, supdavo ji ore ir kutendavo, kartais net iki mirties. Jei po visu siu kankyniu vargsas jaunuolis likdavo gyvas, paleisdavo ji namo. Tiketa, kad laumes nuo, misku takuose pasigautu vyru turedavo ir vaiku, kuriuos vos gimusius iskart pasmaugdavo ar imesdavo i ugni.
Turejo lietuviai ir biciu bei paleistuvystes dieva - Bubila, kuris vesdavo is kelio jaunas mergaites. Keista, taciau mergiotes lipte lipo prie sio storo, gauruoto, tingau ir edraus istvirkavimo dievaicio.
Intymuji seimos gyvenima globojo dievaiciai Pizius ir Ganda. Piziui paprastai aukodavo jauni vyrai, ruosdamiesi lydeti nuotaka pas jauniki. Na, o Gandos saukdavosi mergaites, noredavusios greiciau atsikratyti mergystes ir isteketi.
Velniskieji meiluziai ir meiluzes: sukubu bei inkubu pasaulis
(Demonu pasaulio sekso galiunai ir galiunes...
Inkubas: Kazanova is ano pasaulio...
Pirmoji pasaulio feministe, tapusi demonu - sukubu...
Lilit, pirmoji Adomo zmona, pasipriesinusi meiles akto padeciai...)
(kiti straipsnio pavadinimu variantai)
Puoles angelas prievartavo moteris
Pagal Baznycios tevu mokyma, inkubas buvo angelu, kazkada patekusiu i nemalone del savo nenumaldomo potraukio moterims. Tapes demonu, jis ir toliau tenkino savo aistras, uzpuldinedamas silpnesnes moteris, prievartaudamas jas, arba sukeldamas pastarosioms toki stipru geisma, kad sios ji galejo patenkinti tik su inkubu. Daugelis is paziuros padoriu viduramziu moteriskiu, ypac vienuoles, taip pateisindavo savo orgijas ir istvirkavimus, o visuomene jomis paprastai patikedavo. Matyt, is dalies todel, kad ir vyrai norejo tureti pasiteisinima savo pasileidimui pridengti - sukubus...
Inkubus galima sutikti jau pacia zmonijos ausra atpasakojanciuose mituose. Zaltys, suviliojes Ieva, buvo ne kas kitas kaip inkubas Samaelis. Pagal viena Talmudo pasakojima (rabino Ilijos), Adoma net 130 metu lanke ivairios demones, kurios nuo jo ir prigimde daugybe inkubu bei sukubu. Zudika Kaina inkubo palikuonimi laike ne tik kai kurie rabinai, bet ir graikas Suidas (XI a.).
Inkubai megdavo isikunyti lavonuose...
Pagal visuotinai priimta nuomone demonai neturi materialaus kuno, todel manyta, kad savo materializavimuisi jie pasinaudoja dar nespejusiais labai sugesti numireliu kunais... Taciau patys gudriausi ir arsiausi demonai retkarciais galejo laikinai uzvaldyti ir gyvus zmones - moteru dazniausiai bendravusiu su inkubais, teigimu, paprastai tai budavo zavesnis kaimynas ar jaunas simpatiskas arklininkas...
Viena viduramziu vienuole pareiske, kad ja isprievartavo vietos prelatas - vyskupas Silvanas, taciaus sis, gindamsis, pareiske, kad ji tuo momentu buvo uzvaldes inkubas. Vienuolyno Taryba prieme si pasiteisinima...
Taciau kaip viduramziu moteris galejo suprasti ar jos meiluzis nera inkubas?.. Egzistavo bent keletas pozymiu, kurie skyre demonus nuo zmoniu. Jeigu pas moteri i lova isikrauste inkubas, visi likusieji nugrims i gilu miega, net salia miegantis vyras. Kiti pozymiai buvo dar labiau akivaizdus: inkubas daznai budavo gana bjaurus meiluzis, o jo lytinis organas atrode it gelezinis. Jis toks didelis, kad sukeldavo skausma ir nuo jo dvelke lediniu salciu. Kartais inkubu lytiniai organai turejo miniatiurinius ragelius...
Nuo inkubu nebuvo jokios apsaugos...
Per visa viduramziu laikotarpi taip ir nebuvo sugalvota jokios veiksmingos priemones kaip nuvaryti si ikyru demona. O gal jie ir ne nenorejo rimtai atsikratyti sio meiluzio is ano pasaulio?.. Kartais, tiesa, padedavo maldos, egzorcizmas ar kunigo palaiminimas, bet dar dazniau visa tai budavo beprasmiska: demono apsestas zmogus nesiliaudavo istvirkauti... XVII a. gyvenes pranciskonu ordino vienuolis Liudvikas Sinistrari rase: " Inkubai nepaklusta egzorcistams, nebijo ju prakeikimu, nepaklusta sventoms relikvijoms ir nejaucia joms jokios baimes... Kartais jie net juokiasi is egzorcistu ir, pripuole, nuplesia dvasininkams drabuzius..." O jei inkuba labai supykdysi, jis gali pridaryti dar daugiau zalos.
Sinistrari pats bande isvaduoti viena garbinga dama nuo ja persekiojusio inkubo. Tada demonas prisirinko didziuli glebi cerpiu, ir jomis taip apkrove damos lova is visu pusiu, kad, atejus rytui, siai be kopeciu nepavyko issiropsti is guolio...
Kaip taisykle, inkubai lisdavo prie viduramziu moteru dazniau, nei sukubai prie vyru. Foma Katipratiskietis tvirtino, kad jam nesyk teko klausyti moteru, isprievartautu inkubu, ispazinties. Zano Bodeno liudijimu, Romoje per metus uzfiksuota apie 82 atvejai, kai demonai uzvaldydavo damas. Celijus Aurelianas raso, kad vienu metu inkubai taip uzpludo Roma, kad tapo kone epidemija, o daugelis moteru veliau mire... Sv.Bernardo gyvenimo aprasyme pasakojama, kad Nante inkubas persekiojo viena dievobaiminga dama ir nesigedydavo isiropsti i sios lova, net jos vyrui matant...
Tokiu santykiu rezultatai buvo prazutingi ne tik sielai, bet ir kunui. Foma Valsingamas, Anglijos Sen - Albano miesto vienuolis pasakoja, kad 1440 m. viena mergina mire vos trys dienos po to, kai ja isniekino inkubas, susirgusi baisia liga, nuo kurios jos kunas issipute tarsi statine... Kita moteris, aprasyta Cezarijaus, savo gyvybe sumokejo uz viena vieninteli inkubo bucini. Tas pats Cezarijus pasakoja apie viena dvasininka, niekingai pasimirusi praejus trims dienoms nuo pasimatymo su sukubu... Taciau jei atsiduoti demonui reiske prazudyti save, tai jam nepaklusti irgi buvo pavojinga - viena dievobaiminga jaunuoli, atsisakiusi myletis su sukubu, "kazkokia velniska jega pakele i ora ir taip trenke i zeme, kad nelaimingasis, paliego ir po metu numire..."
Demonai moteris persekiojo ir XIX a. ...
Manyta, kad inkubus gerokai isgasdino inkvizicijos lauzai, tad vel jie pasirode tik XIX a. De Miuso raso, kad 1844 m . liepos 17 d. jaunu damu draugija nusprende spiritistinio seanso metu issikviesti inkuba. Ir sis pasirode, taciau elgesi labai padoriai ir suzavejo visas moteris savo samojingumu. Taciau nakciai ipusejus tas pats inkubas sugebejo taip iaudrinti damas, kad visos jos atsidave gedingiausiam istvirkavimui, o ryto meta demonas dingo it seselis. Taciau veliau jis istisus 11 metu vis pasirodydavo vienai damai, kuri jam to vakarelio metu ypac patiko.
Tas pats de Miuso raso, kad tuo metu labai paplitusiu spiritistiniu seansu metu, damos, sedejusios arciausiai mediumu, jausdavo nematomas rankas, grabinejancias ju biustus ir kitas intymias vietas...
Sukubai: viduramziu vyrai kentejo nuo seksualiuju demoniu...
Inkubai nebuvo vieninteliais demonais, kurie naudojo seksa kaip ginkla zmonems prazudyti. Ju dvyniai moterisku pavidalu buvo sukubai. Nors viduramziu teologai mane, kad inkubu buvo 10 kartu daugiau nei sukubu, bet demones visiskai kompensuodavo savo negausuma arsumu ir dar baisesniais siautejimais... Zavus, atkaklus ir kerintys sukubai dare viska, kad suvilioti vyrai nugrimztu i amzina nuodeme...
Frensis Baretas, 1801 m . parases knyga apie demonologija, mane, kad sukubai - tai misku nimfos, kurios, zadedamos zmonems, kad sie igaus sielos nemirtinguma, santykiaudavo su pastaraisiais. Sitaip jos bande bent kiek priarteti prie zmoniu rases ir i ja isilieti. Taciau, dvasininku teigimu, vietoj zadeto nemirtingumo, zmones tik prazudydavo sielas, pasmerkdami save del besaikio istvirkimo pragaro kancioms.
Sukubai ypac persekiojo sventuosius
Istvirkusios demones ypac domejosi krikscioniu vienuoliais. Sv. Antonijus is Egipto, vienas pirmuju krikscioniu vienuoliu, pasakojo, kad viena nakti buvo uzpultas sukubo, kuris "sukele jam daug nesvankiu minciu, rodydamas visas moteriskas grozybes..." Jo mokinys, Sv. Chilaris pranese, kad karta buvo net apsuptas "burio nuogu, pasileidusiu moteru", kurios kaip, velaiu paaiskejo, buvo ne kas kita kaip sukubai. Demone karta atejo ir pas Sv. Ipolita (gyveno II - III a. pr. Kr.). Ji buvo nuogos moters pavidalo ir atkakliai bande suarteti su issigandusiu vienuoliu... Galiausiai tas uzmete ant jos savo apsiausta, taip paslepdamas istvirkeles nuogybe ir si akimirksniu pavirto moters lavonu, kuriuo is tikruju ir buvo, kol nelabasis nepriverte jo vel atgyti... Apie dar viena`liudna atveji savo rastuose papasakojo vyskupas Jarmolajus is Veronos. Pasak jo, viena sena krikscioniu atsiskyreli, gyvenusi oloje, eme lankyti nuoga moteris - sukubas. Ji taip intensyviai myledavosi su seniu, kad po menesio sis mire is issekimo...
Ar moterys susilaukdavo nuo demonu palikuoniu?..
Zmones sventai tikejo, kad nuo tokiu rysiu su nelabuoju gali likti ir palikuonys... Beveik visi viduramziu autoriai tvirtino, kad demonai i pasauli paleidzia daugybe savo vaiku. Tiesa, demonas, neturedamas kuno ir kaulu, negalejo tureti ir seklos. Bet piktoji dvasia surinkdavo vyru poliuciju sekla arba, kaip sukubas, pagrobdavo ypac stipriu vyru sekla. Po to, jau pasivertes i inkuba, nelabasis santykiaudavo su moterimis ir sios nuo jo tapdavo nesciomis... Butent toki demonu vaiku gimimo buda aprase Foma Akvinatas is Bonaventuro (1221 - 1274). Daugelyje viduramziu dokumentu pilna liudijimu apie zmoniu - zveriu gimimus. Inkubu palikuonimis budavo laikomi visi vaikai, gime su ivairiais kuno defektais. Todel juos be jokios sazines grauzaties ir nuzudydavo... 1256 m. Tuluzoje viena 50- mete dama prisipazino, kad nuo demono susilauke vaiko su vilko galva ir gyvates uodega, ji reikejo maitinti kitu vaiku mesa...
I dvynius taip pat ziureta itariai. Inkubu vaikai budavo daug sunkesni uz kitus, taciau buvo itin liesi. Sie vaikai galedavo isciulpti triju zindyviu piena, taciau ir toliau likdavo tokie pat liesi.
Viduramziu teologai ilgai sprende klausima - jei demonas tik pernesa vieno zmogaus sekla, o ne isskiria ja pats, ka tuomet laikyti kudikio tevu - demona, ar vyra, kurio sekla sis buvo pavoges?... Daugumos nuomone tevu vis gi, turejo buti pripazintas zmogus.
Hunai buvo vadinami inkubu palikuoniu tauta...
Kartais tikejimas inkubais viduramziais igaudavo toki platu masta, kad apimdavo istisas tautas ir net rases. Jordanas tvirtino, kad tautu kraustymosi laikotarpiu susiformavo ir veliau ilgai gyvavo tikejimas, kad ziaurieji hunai buvo gotu raganu, isvarytu (Dono istaku pelkes) ir piktuju dvasiu, kurias sios ten sutiko, palikuonimis.
Siaures tautos, o ypac skotai, norvegai ir islandai tikejo, kad elfai ir troliai daznai nevengdavo uzmegzti santykius su zmoniu vaikinais ir merginomis. Nuostabaus grozio zydraodes elfes daznai suviliodavo jaunuolius. "Daugelis Islandijos seimu", - rase senoves autorius Kristianas - " kilo butent is tokiu sajungu su piktosiomis dvasiomis..."
Daugelis senoves teologu tikejo, kad Zoroastras buvo Nojaus zmonos ir kazkokios galingos "salamandros" (ugnies dvasios) kudikis.
Zymus zmones, vadinti demonu kudikiais
Galima isvardinti keleta istoriniu (arba pseudoistoriniu) asmenybiu, kurias viduramziais ir Atgimimo laikotarpiu priskirdavo demonu giminei.
1. Kainas.
2. Atila, kuri dar vadino "Dievo bausme". Pagal vienus mitus jo motina turejo neaiskiu santykiu su paciu Setonu, o pagal kitus - net su puslaukiniu sunimi...
3. Teodorikas Didysis, gotu karalius. Apie jo demoniska kilme esa liudijo karaliaus sugebejimas riaugeti liepsna...
4. Merlinas. Pagal padavima Setonas nusprende pagreitinti Antikristo atejima i pasauli ir viena nakti uzvalde kilminga mergele, kuri, guldamasi i lova, uzmirso persizegnoti. Kai berniukas gime, jo demoniska prigimti iskart isdave baisus plaukuotumas. Taciau Dievas savo ruoztu nusprende atimti is Setono jo paties kudiki. Ir kai nelabasis suteike sunui praeities ir dabarties zinojimo dovana, Dievas apdovanojo ji gebejimu regeti ateiti ir sitaip apsaugojo nuo velnio zabangu.
5. Robertas Velnias, Normandijos hercogas. Viena Normandijos hercogiene labai trosko tureti vaiku. Is nevilties ji kreipesi i velnia, kuris jos troskima tuctuojau patenkino. Kudikis jau lopsyje nugrauze savo zindyvei krutu spenelius, o kiek paauges, stiklo suke perreze savo liokajui pilva... Visa gyvenima jis neveike nieko daugiau, kaip tik zude, plesikavo ir prievartavo...
6. Encelinas Da Romano, Padujos tironas (1215 - 1256 m.). Jo motina Adelaida pati savo sunui pasake, kas sis ir jo brolis yra Setono palikuoniai. Velnias ja esa isprievartaves pasivertes didziuliu jauciu... Uzvalde Padujos miesta Encelinas su broliu ilgai kankino miesto gyventojus, kol, galu gale, buvo nugaleti musyje prie Ponte di Kassano.
7. Martinas Liuteris. Popieziaus salininkai ji vadino velnio sunumi, tvirtindami, kad Liuterio motina, kai si viesbutyje dirbo tarnautoja, suviliojo komivojazieriumi - juvelyru pasivertes Setonas...
Lilit: pirmoji Adomo zmona ir sukubu karaliene
Sis sukubas turi gana ilga istorija, kuri prasidejo dar Asirijos laikais. Asirieciai turejo demone, kuria vadino Lilitu. Niekaip negaledam seksualiai pasitenkinti, naktimis ji medziodavo ir prievartaudavo vyrus... Zydu mitologijoje ja vadino Lilit, kuri buvo sukubu karaliene. Lilit naktimis ieskodavo vyru, miegojusiu vienatveje, juos suviliodavo, o isvarginusi imdavo ciulpti is ju krauja... Ypac pavojinga ji budavo vaikams. Bet kuris berniukas iki 8 metu ir mergaite iki 20 dienu, lengvai galejo tapti jos grobiu. Norint apsaugoti vaikus, reikejo ant vaiku kambario sienos medzio anglimi nupiesti rata, o jo viduje parasyti: "Adomas ir Ieva uztveria Lilit kelia". O ant kambario duru reikejo uzrasyti tris vardus: "Sanvi, Sansanvi, Semangelafas". Ka gi reiske sie trys vardai? Lilit jie buvo seimos istorijos dalimi. Pagal viena pasaulio sutverimo legenda, Lilit buvo pirmaja Adomo zmona, kuria Dievas sukure is purvo. Lilit gali teisetai vadintis pirmaja pasaulio feministe, ji manesi esanti viskuo lygi Adomui ir karta, myledamasi su pastaruoju, netiketai jam pasipriesino bei pareikalavo, kad leistu jai buti virsuje... Rojuje kilo skandalas... Adomas bande priversti Lilit patenkinti ji iprastu budu, bet si pabego ir pamestas vyras nuskubejo skustis Dievui. Sis isrinko tris angelus: Sanvi, Sansanvi ir Semangelafa, kuriuos ir pasiunte grazinti pabegusia zmona. Angelai uztiko Lilit pedsakus tik kazkur prie Raudonosios juros. Si jau buvo susidejusi bei isvirkavo su grupe gasliu demonu. Nuo ju i pasauli Lilit paleido simtus demoniuku, taip vadinamuju "lilin". Angelai perdave jai Dievo valia - grizti atgal pas Adoma, taciau Lilit atsisake. Vis delto ji pasieke su angelais kompromisa, kad jei pamatys siu vardus netoli naujagimio, tai pagailes jo gyvybes...
Demones medziojo ir kudikius
Lilit nebuvo vienintele moteru - demoniu atstove, kuri medziodavo naktimis ir uzpuldinedavo naujagimius. Jai lygi buvo ir Lamija - demone - vampyras, nuo seno gyvenusi oloje. Pirmi jos paminejimai aptinkami graiku mitologijoje.
Kazkada Lamija buvo Libijos karaliene, nuostabiai grazia moterimi, kurios meiluziu tapo pats Dzeusas, nuo kurio si pagimde keleta vaiku. Taciau kai Hera, Dzeuso zmona, apie tai suzinojo, ji priverte karaliene praryti savo vaikus... Si nuo to isprotejo ir naktimis pradejo slankioti bei atimineti kitu motinu vaikus. Pries isgerdama kudikiu krauja, ji sudraskydavo juos savo nagais... Sitaip kazkad buvusi nuostabia karaliene, ji virto pabaisa, kuri galejo, panorejusi keisti savo isvaizda. Lamija garsejo savo budrumu: net miegodam ji issiimdavo akis, kad sios visada galetu budeti.
Jau daug velesniais laikais siuo vardu eme vadinti burtininkes, kurios savo kerams vogdavo vaikus, o taip pat moteris - demones, kurios, apsinuoginusios, suviliodavo jaunus patiklius vyrus. Po to, kai sie, nuvarge uzmigdavo, Lamija isciulpdavo jiems visa krauja.
Demones, dusindavusios miegancius zmones
Miegodami, zmones daznai jaucia sviezio oro stygiu, dusta tvankioje patalpoje. Siuos pojucius viduramziu zmones priskirdavo dar vienai demoniu rusiai, kuri isibraudavo i miegamuosius. Jas vadino "kosmarais"("Mare" - angl. "kosmaras"). Isibrovusios i miegamaji, jos uzlipdavo savo aukiai ant krutines ir, spausdamos savo svoriu, neleisdavo ikvepti oro. Robertas Maknisas 1830 m . taip aprase viena is tokiu demoniu: "Siaubinga ragana, pritupusi, tupejo ant krutines - bezade, nejudanti ir pikta - piktosios dvasios isikunijimas, o jos didziulis svoris spaude krutine ir neleido kvepuoti, o bukas zvilgsnis kele siauba..."
Lietuviskieji inkubai ir sukubai
Lietuviu mitologijoje inkubais vadinti aitvaras arba slogutis. Kaip rase T. Narbutas, tai buvo vyru paleistuvystes dievaitis, arba virsgulis, kuris paprastai uzguldavo miegancias moteris, tykodavo ju uz tvoru ir todel vadinamas aitvaru. Latviai juos vadindavo "leetons" - vyriskos lyties dvasia, kuri lyg smelio maisas prislegdavo mieganti zmogu, nakti taip uzguldavo arklius ir merginas, kad tuos net prakaitas ispildavo...
Lietuvoje aitvaras, nematomas, uzpuldavo ir miegancias moteris, o syki prisileistas veliau jau atskriedavo ugnies kamuoliu. Jis megdavo isibrauti i senu taupiu seimininkiu podelius, vogdavo ten produktus ir nesdavo juos savo meiluzems - jaunoms moterims. Jei kokia moteris susidedavo su juo, veliau niekaip nebegaledavo aitvaro meiles atsikratyti.
Apie siuos demonus raso ir Prusijos kronikos. Pasak ju 1247 m., kryziuociams jau uzkariavus Pamede, taciau neradus laiko ten krikscioniskajam tikejimui itvirtinti, ilgainiui atsirado dievaiciu, vadinamu aitvarais, kurie kankindavo moteris, gundydavo ir vyrus, o nepaklusnius ir nepatikusius skandindavo upese, mesdavo i sulinius ir kardavo medziuose. Prasidejus sitokioms baisybems kai kurios moterys net isprotejo.
Gi sukubu vaidmeni musu mitologijoje dazniausiai atlikdavo laumes. Pasak etnografo L. Juceviciaus, tiketa, kad dievaite Laume savo grazumu galinti suvilioti kiekviena vyra, o po to savo nejautrumu galinti ivaryti neviltin ir prazudyti. Todel ji buvo laikoma pikta suvedziotoja, moteru nepastovumo dievaite.
Laumemis vadino ir jaunu merginu pavidalo misku dievaites, nepadoraus elgesio isd**eles ir apgavikes. Paprastai jos nutykodavo miskuose jaunus vyrus ir siuos sugundydavo kartu paleistuvauti. Veliau sios misko kurtizanes staiga ciupdavo uz ranku ir koju perbalusi, issekusi nuo ju glamoniu jaunikaiti, supdavo ji ore ir kutendavo, kartais net iki mirties. Jei po visu siu kankyniu vargsas jaunuolis likdavo gyvas, paleisdavo ji namo. Tiketa, kad laumes nuo, misku takuose pasigautu vyru turedavo ir vaiku, kuriuos vos gimusius iskart pasmaugdavo ar imesdavo i ugni.
Turejo lietuviai ir biciu bei paleistuvystes dieva - Bubila, kuris vesdavo is kelio jaunas mergaites. Keista, taciau mergiotes lipte lipo prie sio storo, gauruoto, tingau ir edraus istvirkavimo dievaicio.
Intymuji seimos gyvenima globojo dievaiciai Pizius ir Ganda. Piziui paprastai aukodavo jauni vyrai, ruosdamiesi lydeti nuotaka pas jauniki. Na, o Gandos saukdavosi mergaites, noredavusios greiciau atsikratyti mergystes ir isteketi.
man labeusei patiko kad hunas atila irgi skaitytas demonu 
Yaoi Lovers