Post by Cruciare on Aug 13, 2005 13:52:30 GMT 2
Raganos gyvendavo atsiskyrusios, nuoðaliose vietose ir jø gyvenimà gaubdavo paslaptis. Paðaukimà raganauti jos paveldëdavo ið savo motinø ar seneliø. Daug savo profesijos paslapèiø jos suþinodavo ið knygø, iðmargintø paslaptingais þenklais, kuriuos suprasdavo tik paèios raganos. Raganavimas - tai iðtisas mokslas apie gamtos paslaptis.
Vienos raganos veikdavo juodàja, kitos – baltàja. Juodoji magija buvo nukreipta prieð þmogø. Ragana piktais burtais galëjo sunaikinti savo prieðus. Gerosios raganos spëdavo ateitá ið þvaigþdþiø, paþindavo þoles ir gydydavo jomis ávairias ligas. Jos labai subtiliai juto kito þmogaus psichologines problemas ir atlikdavo dabartinio psichologo rolæ. Ragana buvo burtininko, pranaðo ir ekstrasenso junginys.
Taèiau nebuvo principinio skirtumo tarp baltosios ir juodosios magijos, nes abiem atvejais siekiama valdþios ir jëgos. Net ir gerosios raganos pykèio akimirkà savo burtais uþmuðti kûdiká ar sunaikinti derliø. Liûdnas likimas laukdavo raganos, jeigu ten, kur ji gyvena, atsitikdavo didelë nelaimë: þmonës vienodai apkaltindavo ir gerà, ir blogà raganà.
Viena ið baisiausiø raganø veiklos srièiø buvo nekromanija – bendravimas su mirusiais. Burtininkas, paëmæs á rankà lazdelæ apibrëþdavo aplink save magiðkà ratà ir iðkviesdavo mirusiøjø sielas. Tokiu bûdu jos gaudavo gyviesiems neprieinamø þiniø. Raganos naktimis iðkasdavo lavonus ir ið jø kaulø darydavo amuletus.
Raganos bendravo su vaiduokliø ir demonu pasauliu. Jø negàsdino vampyrai, kurie pradþioje demoniðki meiluþiai ir patekæ á miegamuosius, prievartaudavo mieganèias jaunas merginas. Tik vëliau vampyrai prarado vyriðkas galias ir vis labiau priminë vaiduoklius. Bûdavo þinomos ir raganos – vampyrës, kurios skraidydavo naktá, ieðkodamos naujagimiø ir gerdavo jø kraujà.
Buvo tikima, kad palaidotas burtininkas ar ragana keliasi ið kapo ir paðaukia vardu tuos, kurie mirë prieð tris dienas. Norëdami apsisaugoti nuo burtø, þmonës, laidodami raganius, nukirsdavo jiems galvas, ðlakstydavo ðventintu vandieniu ir paguldydavo karste kniûbsèià, t.y. veidu á pragarà.
Jei kam idomu veliau apie ju deginimus ir kitus ziurius dalikelius su inkvizicija susijusius galesiu parasyt...
Vienos raganos veikdavo juodàja, kitos – baltàja. Juodoji magija buvo nukreipta prieð þmogø. Ragana piktais burtais galëjo sunaikinti savo prieðus. Gerosios raganos spëdavo ateitá ið þvaigþdþiø, paþindavo þoles ir gydydavo jomis ávairias ligas. Jos labai subtiliai juto kito þmogaus psichologines problemas ir atlikdavo dabartinio psichologo rolæ. Ragana buvo burtininko, pranaðo ir ekstrasenso junginys.
Taèiau nebuvo principinio skirtumo tarp baltosios ir juodosios magijos, nes abiem atvejais siekiama valdþios ir jëgos. Net ir gerosios raganos pykèio akimirkà savo burtais uþmuðti kûdiká ar sunaikinti derliø. Liûdnas likimas laukdavo raganos, jeigu ten, kur ji gyvena, atsitikdavo didelë nelaimë: þmonës vienodai apkaltindavo ir gerà, ir blogà raganà.
Viena ið baisiausiø raganø veiklos srièiø buvo nekromanija – bendravimas su mirusiais. Burtininkas, paëmæs á rankà lazdelæ apibrëþdavo aplink save magiðkà ratà ir iðkviesdavo mirusiøjø sielas. Tokiu bûdu jos gaudavo gyviesiems neprieinamø þiniø. Raganos naktimis iðkasdavo lavonus ir ið jø kaulø darydavo amuletus.
Raganos bendravo su vaiduokliø ir demonu pasauliu. Jø negàsdino vampyrai, kurie pradþioje demoniðki meiluþiai ir patekæ á miegamuosius, prievartaudavo mieganèias jaunas merginas. Tik vëliau vampyrai prarado vyriðkas galias ir vis labiau priminë vaiduoklius. Bûdavo þinomos ir raganos – vampyrës, kurios skraidydavo naktá, ieðkodamos naujagimiø ir gerdavo jø kraujà.
Buvo tikima, kad palaidotas burtininkas ar ragana keliasi ið kapo ir paðaukia vardu tuos, kurie mirë prieð tris dienas. Norëdami apsisaugoti nuo burtø, þmonës, laidodami raganius, nukirsdavo jiems galvas, ðlakstydavo ðventintu vandieniu ir paguldydavo karste kniûbsèià, t.y. veidu á pragarà.
Jei kam idomu veliau apie ju deginimus ir kitus ziurius dalikelius su inkvizicija susijusius galesiu parasyt...
)) 
