Post by sepulture on Jul 28, 2005 3:55:54 GMT 2
PASAULIO SUTVËRIMAS
Pradþioje tebuvo Nun pirmykðèiai vandenys. Nieks neþino, kiek jie egzistavo iki pasaulio pradþios. Ið ðiø vandenø iðkilo maþutis sausumos kauburëlis, virð kurio skleidësi lotoso þiedas. Þiedo viduje miegojo Ptah, - pirmasis dieviðkasis vaikas - visa ko Kûrëjas.
Ir vienà dienà þiedas turëjo prasiskleisti, ir Dievas turëjo atsiskleisti. Ir tai buvo laikotarpis, kai Ptah kûrë viskà, kas yra Visatoje - kol lotoso þiedas prasiskleidæs.
Ir vienà dienà jis vël uþsivers - ir viskas vël panirs á Vandenis. Ir tada Kûrëjas vël uþmigs.
Ir kol jis snaudë, jis suvokë savo vieniðumà. Jis troðko kitø bûtybiø, kad jø bûtø Visatos platybëse. Jis màstë, ir jo mintys sukûrë chaosà. Ir kai ið ðio chaoso atsirasdavo formos, Ptah tiems daiktams duodavo vardus. Taip ið Ptah minèiø gimë pirmieji Dievai. Tehuti, Iðminties dievas, ir Ma'at, Tiesos deivë, buvo jo pirmieji bendrakeleiviai. Ir jiedu abu Visatai davë pusiausvyrà.
O Ptah, savo minties jëga, sukûrë visus dangaus kûnus. Saulei jis davë vardà Ra - ir jis buvo pirmasis Dangaus Valdovas. Tai Ra, kuris sukûrë visus gyvius Þemëje, - þuvis ir paukðèius, þmones ir miðko þvëris.
Ra turëjo du vaikus: Ðu, oro ir vëjø dievà, bei Tefnutæ, drëgmës ir lietaus deivæ. Ðiedu turëjo irgi du vaikus: Kebà, Þemës dievà, ir Nutæ, Dangaus deivæ. Ir tada Ra nusprendë, kad në vienà metø dienà negali gimti daugiau dievø. Ir ðis spendimas galiojo tol, kol Nutë ir Tehuti apgavo Ra ir ávedë Nepriklausanèias Metams dienas.
Kiekvienà dienà Ra ið savo milijonø metø senumo barka, keliaujanèios dangumu, apþvelgia þemæ. Ir visos gyvos bûtybës dþiûgauja ir ðlovina já, visø gyviø Kûrëjà.
--------------------------------------------------------------------------------
PENKIOS PAPILDOMOS DIENOS
Jau daugelá metø Ðu ir jo sesuo bei þmona Tefnutë turëjo du vaikus. Jis buvo Vëjø dievas, o jinai Lietaus deivë. Ir gimë jiems Nutë - dangus bei Kebas - þemë.
Ir ðiedu maudësi meilëje, nors tëvas ir atskyrë juos vienà nuo kito. Tada Ra - saulë ir dangaus valdovas iðleido ásakà, kad nebus pagimdyta daugiau dievø. Nutei tai uþgavo ðirdá, bet ástatymas buvo aiðkus kaip diena: "Në vienà metø dienà negali bûti gimdomas në vienas dievas".
Taèiau Nutë þût bût uþsispyrë turëti vaikø ir ji nusprendë, padedama Tehuti, apgauti Ra. Ji iðkvietë Ra á þaidimà, kurio nugalëtojas gali reikalauti prizo. Ir Nutë, padedama Tehuti - to neþinant Ra, - laimëjo. Ir ji papraðë 5 papildomø dienø, kurios nepriklauso metams. Ir per jas ji pagimdë 5 dievus: Ozyris ir Izidë, taip pat Setas, Heru Ur ir Neftidë.
Ðtai taip gimë 5 ið dangaus meilës þemei, o ðios dienos yra labiausiai ðvenèiamos dienos metuose.
--------------------------------------------------------------------------------
VARDØ KNYGOS PRARADIMAS
Ra yra Saulës dievas ir prieð daugelá metø buvo visø Dievø Valdovas. Taèiau laikas bëgo ir Ra suseno. Jis darësi nepageidaujamas kitø dievø draugijoje. Jis visur vaikðèiojo neriðliai murmëdamas po nosimi ir taukðdamas nesàmones. Galø gale nieks nenorëjo bendrauti su juo. Niekas, iðskyrus jo numylëtinæ Izidæ.
Ji aplankydavo já kiekvienà dienà ir kartu vaikðèiodamo po þydinèius jo sodus. Ji net padëdavo já pamaitinti. Tokiu bûdu ji pasiekë, kad jis pradëjo ja visiðkai pasitikëti.
Ra sukûrë visus þemës gyvius. Jis galëjo juos valdyti, nes turëjo storà knygà, kurioje buvo suraðyti visø þemës gyviø tikrieji vardai. Jei kas suþino kitos bûtybës tikràjá vardà, jis gali priverstà jà besàlygiðkai paklusti. Izidë suþinojo, kad yra tokia knyga ir nusprendë þût bût jà gauti.
Vienà kartà atsitiktinai atsirado proga slapta þvilgtelëti á ðià knygà. Ji palaukë, kol vienà dienà Ra prisnûdo ir slapta prasmuko á jo kambarius.
Po ðio ávykio Izidë uþsirakino kelioms dienoms ir niekur nesirodë. Ra sunerimo, kelias dienas jos nesulaukæs. Taèiau po keliø dienø Izidë sugráþo pasivaikðèioti su Ra po jo sodus - ir vël viskas buvo kaip anksèiau.
Taèiau kartà, jiems bevaikðtant po sodà, Ra pastebëjo angá, kurios jis nepaþino. Kai jis susidomëjæs pasilenkë arèiau, gyvatë netikëtai paðoko ir ágëlë jam. Ra juto, kaip plintai nuodai, taèiau nieko negalëjo padaryti. Kai skausmas pasidarë nepakeliamas, Izidë pasilenkë virð jo ir tarë:
"Pasakyk savo vardà - ir að sustabdysiu nuodus!"
Ra bandë jà apgauti ir iðvardino savo titulus: "Naktá að Kephera, auðtant - Ra, dienà - Atumas, o saulei leidþiantis - Amonas"
Bet Izidës tai neátikino. Ir pagaliau, kai Ra negalëjo daugiau kæsti skausmø, jis pasilenkë prie jos ausies ir suðnabþdëjo savo vardà. Pasakojama, kad visas pasaulis sudrebëjo iðtarus jo vardà.
Nuo tada Ra nuverstas ir dangø valdo Izidë.
--------------------------------------------------------------------------------
RA KERÐTAS IR ALUS
Atëjo laikas, kai þmonës uþmirðo savo Dievus. Ra, tais laikais vis dar Dievø Valdovas, kiekvienà dienà plaukdamas virð jø, þvelgë á þmones ið savo milijonø metø senumo barkos. Ir jis matë, kad þmonës uþmirðo Dievus, nesimeldþia jiems ir á ðventyklas neneða aukø. Ir Ra supyko. Átûþæs jis paskelbë baisø nuosprendá visai þmoniø giminei:
"Mano aðarø vaikai, pamirðote mane. Jûs burnojate prieð mus ir sakote, kad daugiau nereikia Netjero."
Jis iðlupo savo Aká ir sviedë jà þemyn:
"Mano Akies, Ra Akies, jëga bûkite sunaikinti! Tegul nelieka gyvøjø!"
Akis atsitrenkë á Þemæ ir atsirado milþiniðka liûtë. Tai buvo Sohmeta, - ir ji buvo Mirtis. Ir ji lëkë per dykumas ir per miestus naikindama visa, kà tik galëjo pagauti savo kelyje. Saldus buvo kraujo skonis, ir ji gërë visø savo aukø kraujà. Ji atsikeldavo su Saule ir lëkdavo per kraðtà viskà þudydama savo kelyje tol, kol Saulë nepasislëpdavo poþemiuos.
Ra nurimo. Þmonës brangiai sumokëjo uþ savo paklydimus. Jis iðsigando, kad greit neliks në vieno, kurá jis galëtø valdyti. Ir Ra suðaukë visus Netjero gyventojus, kad padëtø sutramdyti Sohmetæ, Þudikæ.
Deivë Hatorë, Dieviðkoji Karvë, atëjo pas Ra su planu. Ji buvo Didþioji Aludarë ir buvo iðvirusi didelá kieká savo geriausio alaus. Ji nuspalvino já granato sultimis, kad primintø kraujà ir dar ádëjo raudonos ochros milteliø, kad sutirðtintø alø. Ra pasiuntæ jà iðbandyti.
Ji palaukë sutemø, kai Sohmeta uþmigo. Khonsu (Mënulio) ir Nutës þvaigþdþiø ðviesoje ji iðpylë alø netoliese, kad pabudusi Sohmeta já iðkart iðvystø. Rytà pakirdusi Sohmeta pamatë alaus telkiná ir ábrido á já, pamaniusi, kad tai kraujo klanas. Ir kai ji panardino galvà, kad atsigertø, pajuto, kad tai skaniausias kraujas ið visø, kuriuos ji kada nors buvo gërusi.
Sohmetei jis taip patiko, kad ji iðgërë visà telkiná, - beveik 7 tûkst. àsoèius alaus. Ji visiðkai pasigërë ir pamirðo, ko ji atëjo á Þemæ. Taip Sohmeta nustojo naikinti þmoniø giminæ.
Ir nuo tada Hatorë buvo praminta Gërimø Karaliene ir jos ðvenèiø metu visi þmonës gerdavo tiek, kiek tik galëdavo, kad taip pagarbintø jà ir jos alø.
--------------------------------------------------------------------------------
OZYRIO MIRTIS
Ozyris buvo pirmasis Tameros [Egipto] faraonas. Jis daug nuveikë þmoniø labui, atpratino juos nuo kanibalizmo ir iðaiðkino gydymo paslaptis. Ozyris mokë þmones dirbti þemæ, sëti javus ir auginti vynuoges bei aiðkino drëkinimo paslaptis. Taip pat kasti rûdà ir apdirbti metalus. Todël jis buvo vienodai mëgstamas tiek þemëje, tiek danguje. Visø, iðskyrus jo brolá Setà.
Setas buvo jauniausias Nutës ir Kebo sûnus, kuris pavydëjo jø pirmagimiui ir savo broliui jam tekusio pranaðumo. Setas tapo Sveèiø þemiø valdovu, taèiau jo tai netenkino - jis svajojo tapti faraonu.
Vienà dienà á Ozyrio rûmus atvyko pasiuntinys. Jis praneðë, kad Setas savo brolio garbei ruoðia pobûvá ir klausia, ar jo Didenybë teiksis atvykti. Ozyris, nustebintas ir pamalonintas, sutiko. Tànakt jis atvyko pas brolá á jo namus, pilnus þmoniø, kuriuose stalai buvo nukrauti valgiais ir gërimais. Salës viduryje stovëjo gausiai iðpuoðtas milþiniðkas auksinis sarkofagas. Setas iðkart pastebëjo, kai atvyko brolis ir garsiai já pasveikino, Netrukus jis su ypatinga pagarba paskelbë visiems, kad bus rengiamas naujas konkursas, - sarkofagas atiteks tam, kam jis labiausiai tiks.
Neþinant Ozyriui bei jo palydai, Setas pasinaudojo magija, kad suþinotø tikslø Ozyrio dydá. Tokio dydþio ir buvo padarytas karstas. Visi þmonës uþ Ozyrio ir jo apsaugos buvo pasirengæ veikti Seto pakalikai.
Besibaigiant pobûviui, Setas pasiûlë visiems pakilti ir pasimatuoti karstà. Në vienam ið Seto pavaldiniø jis netiko. Pagaliau á já atsigulë Ozyris, ir tapo aiðku, kad bûtent jam jis geriausiai tinka. Ir tada Seto þmonës pradëjo veikti.
Keturi ið jø greitai uþvoþë karsto dangtá, o kiti keturi uþkalë já. Netikëtai uþklupta Ozyrio apsauga buvo iðkart nuþudyta. Tada Setas paliepë saviesiems nuneðti sarkofagà prie upës ir ámesti já á Nilà.
Taip pirmàjá Faraonà uþmuðë jo brolis. Setas, nieko nelaukdamas, uþgrobë sostà. O Izidë, pajutusi pavojø, iðbëgo ið rûmø ir pradëjo ieðkoti savo vyro sarkofago. Daug metø ji praleido kelionëse ir paieðkose...
Aiðkiaregystës dëka ji surado vietà, kur buvo atplukdytas karstas, ásipainiojæs pakrantës brûzgynuose. Izidë pradarë karstà, taèiau Ozyris buvo negyvas.
--------------------------------------------------------------------------------
OZYRIO PRISIKËLIMAS
Izidë gabeno á Tamerà sarkofagà su savo vyro palaikais. Ji keliavo per lygumà link savojo ðventojo Filø miesto. Setas, iðgirdæs gandus, kad gráþta Izidë kartu su vyru, iðëjo jø pasitikti.
Vienà naktá, kai Izidë miegojo, Setas prasiskverbë á stovyklà, apsimetæs skorpionu. Pamatæs nuostabø karstà, jis nepaprastai iðsigando. Kol Izidë tebemiegojo, jis atidengë dangtá ir iðtraukë lauk brolio kûnà. Apimtas pykèio ir baimës, jis sudraskë lavonà á trylika daliø ir iðdrabstë jas po visà Tamerà.
Rytà Izidë surado tuðèià karstà. Jos nelaimës ðauksmas sukrëtë Þemæ ir Dangø. Jos sesuo sesuo Neftidë, Seto þmona, atskubëjo pas jà, - ir jos abi patraukë ieðkoti kûno. Daugelá metø klajojo ir ieðkojo abi seserys. Ir visur, kur tik rasdavo mirusio Faraono kûno dalis, jos pastatydavo Ozyrio vardo ðventyklà. Galø gale buvo surinktos visos kûno dalys, iðskyrus vienà. Nebuvo jo lyties, kurià suëdë þuvis Nile.
Izidë paðaukë á pagalbà Anubá, Mirties sergëtojà. Visi kartu jie iðbalzamavo Ozyrio kûnà. Panaudodama savo magijos jëgà, Izidë ákvëpë naujà gyvybæ mirusiam vyrui. Taèiau kol jo kûnas nebuvo pilnas, jis negalëjo gráþti á gyvàjá pasaulá.
Ozyris liko Mirties Karaliumi, Puikiøjø Vakarø, Poþemio, Valdovu. Ir visi þmonës suþinojo, kad nereikia bijoti mirties, nes pateks á Ozyrio karalystæ. Anubis tapo Laidotuviø Vieðpaèiu ir mokë þmones, kaip reikia balzamuoti mirusiuosius, ir kad vienà dienà visi þmonës prisikels ir susijungs Poþemyje su Ozyriu.
Taèiau reikëjo atlikti dar vienà magijos seansà. Izidë, puikiai þinodama kad ið tikro prarado savo vyrà visiems laikams, pasinaudojo didþiausia magija pasaulyje. Ji iðëmë ið Ozyrio kûno paèià esmæ ir patalpino jà savo ásèiose. Ji tapo nëðèia nuo mirusio savo vyro Ozyrio. Ji pagimdë sûnø, Horà ("aukðtybë", "dangus"), - Kerðytojà. Ir jis augo bei vyriðkëjo, kad nuverstø nuo sosto savo dëdæ...
PAAIÐKINIMAI
Egiptieèiø dievai þmogaus iðvaizdà ágavo gana vëlai. Ið pradþiø Egipte buvo dievinami augalai, gyvuliai ir ávairûs simboliai. Deivæ Hatorà þmonës vaizdavosi ásikûnijusià figmedyje, dievà Nefertumà - lotoso þiede, o deivæ Neitæ - garbindavo kaip skydà, prie kurio prikaltos dvi sukryþiuotos strëlës. Taèiau daþniausiai dievams bûdavo teikiamas gyvulio pavidalas: Khnumas - avinas, Horas - sakalas, Tehuti - ibis, Sobekas - krokodilas, Bubasèio deivë Bastë - katë, Buto deivë - gyvatë. Bene ryðkiausias gyvuliø kulto pavyzdys buvo ðventasis senosios Egipto sostinës Memfio jautis Apis, - dievo Ptaho tarnas.
Khnum
Khnum (“kûrëjas”) – labai sena dievybë, ðaltøjø vandenø valdovas, glaudþiai susijæs su kasmetiniais Nilo potvyniais. Jis kûrëjas to, kas yra dabar, ir to, kas dar bus. Khnum sukûrë dievus ir ið molio nuþiedë þmones. Vaizduojamas, kaip þmogus, avino galva.
Atumas
Atumas – pirmykðtis Egipto Saulës dievas, pasaulio kûrëjas. Jis atstovauja vakaro saulæ, simbolizuoja saulëlydþius. Vëliau jis buvo sugretintas su Ra, kaip dievas Atumas – Ra. Anot legendos, jis buvo pirmoji esybë (kalva), kuri iðkilo ið pirmapradþiø vandenø. Atumas sukûrë dievybes Shu (oro) ir Tefnut (drëgmës). Atumà simbolizavo juodas bulius, tarp savo ragø neðantis saulës diskà ir kobrà.
Besas
Besas – neûþauga, groteskiðkos figûros dievas, saugantis nuo piktøjø dvasiø ir nesëkmiø. Ið pradþiø jis buvo tik karaliðkøjø rûmø saugotojas, taèiau jo kultas greitai paplito tarp paprastø þmoniø. Besas – þmogiðkøjø malonumø, pasilinksminimø, muzikos ir ðokiø dievas. Ypatingai globojo dirbanèius vaikus ir moteris. Kitaip nei dauguma kitø Egipto dievybiø, Besas buvo vaizduojamas kaip pilno veido (daþniausiai nuogas) nykðtukas, kyðanèiu lieþuviu, lenktomis kojomis ir ausimis, liûto arba katino karèiais ir uodega, dëvëjo plunksnø karûnà. Savo kardais ir peiliais jis sukeldavo didþiulá triukðmà, kuris atbaidydavo piktàsias dvasias.
Gebas
Gebas – ”didysis gagentojas”, dievas, vaizduojamas su þàsimi ant galvos arba þàsies pavidalu. Taip buvo dël legendos, teigianèios, kad Gebas padëjo kiauðiná, ið kurio iðsirito Saulë. Gebas – Þemës globëjas, daþnai vaizduojamas pasirëmæs ant vienos alkûnës, sulenktu keliu, gulintis po dangaus deive Nut. Tokia jo poza simbolizuoja Þemës slënius ir kalnus. Gebo, kaip augmenijos dievo, kûnas buvo iðmargintas þaliais lopais arba augalais.
Ra-Harakhti
Ra-Harakhti – egiptieèiø ryto saulës dievas. Buvo tikima, kad Egipto faraonai gimdavo rytiniame horizonte (kaip ir Ra - Harakhti) ir valdydavo viskà nuo rytinio iki vakarinio horizonto. Ðis dievas vaizduojamas sakalo pavidalu ir garbinamas Heliopolio mieste.
Horas
Horas – mitologijoje saulës dievas ir tamsos nugalëtojas, “tas, kuris yra virð”. Daþniausiai vaizduojamas sakalo, þmogaus, sakalo galva, arba sparnuoto saulës disko pavidalais. Saulë ir Mënulis – dvi Horo akys, naktimis, kai nëra mënulio, sakoma, kad Horas neturi akiø. Ðis dievas buvo toks svarbus, kad kai kurie faraonai netgi patys pasivadindavo Horo vardu.
Khepri
Khepri – pats save sukûræs saulës dievas, siejamas su saulëtekiu ir dël ðios asociacijos laikomas vienu ið dievø – kûrëjø. Bûtent Khepri stumia saulæ per dangø. Dievas vaizduojamas kaip þmogus, skrabëjaus galva, arba tiesiog kaip skarabëjus.
Atonas
Atonas – dangaus ir þemës dievas. Senieji áraðai teigia, kad Atonas neturëjo fizinës formos, jis buvo vaizduojamas kaip saulës diskas su daugybe á þemæ nukreiptø spinduliø, besibaigianèiø þmogaus plaðtakomis. Atonas buvo viena ið Saulës dievo Ra formø.
Ozyris
Ozyris - mitologijoje derlingumo dievas. Mitø cikle teigiama, kad Ozyris iðmokë þmones ádirbti laukus, priþiûrëti sodus ir vynuogynus, kepti duonà ir daryti vynà, gydyti þmones, statyti miestus. Ozyris buvo labai svarbus dievas senovës Egipte, jo kultas buvo ásipynæs á tikëjimà ir ritualus netgi daug vëliau. Taip buvo dël to, kad egiptieèiai tikëjo Ozyrio legenda, kuri teigë, kad jiems suteikta teisë prisikelti pomirtiniam gyvenimui.
Izidë
Izidë – viena populiariausiø senovës egiptieèiø dievybiø, derlingumo, vandens ir vëjo deivë, moteriðkumo ir ðeimyninës iðtikimybës simbolis, laivininkystës globëja; Ozyrio sesuo ir þmona, Horo motina. Izidës kultas paplito ir Romos imperijos laikais. Izidë buvo vadinama “una questa est omnia” ( viena, kuri yra viskas).
Maat
Maat – tiesos, teisingumo deivë, iðminties dievo Toto þmona. Vaizduojama moterimi, sëdinèia ant þemës pariestomis po savimi kojomis (raðtininko poza). Maat simbolis yra struèio plunksna. Egipte Maat statulëlë buvo teisëjø emblema.
Basta
Basta – egiptieèiø mitologijoje - dþiaugsmo ir pramogø deivë, saulës, kaèiø, moterø ir paslapèiø globëja. Ji vaizduojama kaip moteris su katës galva. Katë buvo ðventas gyvûnas. Egiptieèiai garbino visas kates ir tikëjo, kad jos neða laimæ, yra ðeimos þidinio saugotojos. Bastos populiarumà liudija nuostata, jog uþmuðti katæ- sunkus nusiþengimas, baudþiamas mirtimi.
Hator
Hator- Saulës dievo dukra senovës egiptieèiams buvo moteriðkumo, motinystës idealas “auksinë meilës valdovë”. Nuo seniausiø laikø jai buvo priskiriamas turkis ir malachitas. Þalia ir þydra spalva egiptieèiams simbolizavo amþinàjá gyvenimà. Denderoje meilës deivei buvo pastatyta ðventykla, kurioje apeigø metu buvo aukojamos aukos jos garbei. Muzikos instrumentas – vienas jos atributø, nes Hator menø ir pramogø globëja.
Totas
Totas - iðminties dievas, Horo ir Seto teisëjas, dievø raðtininkas. Raðto, aritmetikos, geometrijos, muzikos, medicinos, magijos, geografijos ir visokiø menø pradininkas, mokytojas bei dvasinis áðventintojas. Totas vaizduojamas paukðèio ibio ir paviano pavidalais. Jis - laikà matuojantis Mënulio dievas. Toto þmona yra teisingumo deivë Maat.
Amonas
Amonas – vienas galingiausiø Senojo Egipto dievø. Jis buvo vadinamas dievø karaliumi taèiau, kai Amonas susijungë su Saulës dievu Ra ir pasivadino Amonu – Ra, jis tapo dar galingesnis. Þodis arba ðaknis “amen”reiðkia “tai, kas paslëpta, nematoma, negali bûti matoma”. Taip, kaip saulë leidþiasi kiekvienà vakarà, taip dingsta ir dievas. Amonas negali bûti matomas paprastø mirtingøjø akimis, jo nemato netgi kiti dievai. Amono odos spalva mëlyna – tai siejama su kosminiu jo aspektu.
Hapis
Hapis – Nilo dievas. Yra þinoma, kad ðio dievo vardas buvo seniausias Nilo upës pavadinimas. Nilo dievas Hapis vaizduojamas su lotosø puokðte ant galvos, kartais rankose laiko du augalus – papirusà ir lotosà, kurie simbolizuoja Aukðtutiná ir Þemutiná Egiptà. Egiptieèiai ypatingai gerbë Hapá, laikë já “Dievø tëvu” ir visa ko kûrëju.
Tefnut
Tefnut – Egipto mitologijoje drëgmës deivë. Ji – Dangaus deivës Nut ir Þemës dievo Gebo motina. Tefnut, kartu su oro dievu Shu buvo sukurta Atumo.
Shu
Shu- viena pirmøjø Atumo sukurtø dievybiø – Oro dievas. Jis atskyrë dangø nuo þemës. Shu vaizduojamas kaip vyras, ant galvos neðiojantis savo vardo hieroglifà, pakeltomis rankomis, kad paremtø dukterá Nut.
Pradþioje tebuvo Nun pirmykðèiai vandenys. Nieks neþino, kiek jie egzistavo iki pasaulio pradþios. Ið ðiø vandenø iðkilo maþutis sausumos kauburëlis, virð kurio skleidësi lotoso þiedas. Þiedo viduje miegojo Ptah, - pirmasis dieviðkasis vaikas - visa ko Kûrëjas.
Ir vienà dienà þiedas turëjo prasiskleisti, ir Dievas turëjo atsiskleisti. Ir tai buvo laikotarpis, kai Ptah kûrë viskà, kas yra Visatoje - kol lotoso þiedas prasiskleidæs.
Ir vienà dienà jis vël uþsivers - ir viskas vël panirs á Vandenis. Ir tada Kûrëjas vël uþmigs.
Ir kol jis snaudë, jis suvokë savo vieniðumà. Jis troðko kitø bûtybiø, kad jø bûtø Visatos platybëse. Jis màstë, ir jo mintys sukûrë chaosà. Ir kai ið ðio chaoso atsirasdavo formos, Ptah tiems daiktams duodavo vardus. Taip ið Ptah minèiø gimë pirmieji Dievai. Tehuti, Iðminties dievas, ir Ma'at, Tiesos deivë, buvo jo pirmieji bendrakeleiviai. Ir jiedu abu Visatai davë pusiausvyrà.
O Ptah, savo minties jëga, sukûrë visus dangaus kûnus. Saulei jis davë vardà Ra - ir jis buvo pirmasis Dangaus Valdovas. Tai Ra, kuris sukûrë visus gyvius Þemëje, - þuvis ir paukðèius, þmones ir miðko þvëris.
Ra turëjo du vaikus: Ðu, oro ir vëjø dievà, bei Tefnutæ, drëgmës ir lietaus deivæ. Ðiedu turëjo irgi du vaikus: Kebà, Þemës dievà, ir Nutæ, Dangaus deivæ. Ir tada Ra nusprendë, kad në vienà metø dienà negali gimti daugiau dievø. Ir ðis spendimas galiojo tol, kol Nutë ir Tehuti apgavo Ra ir ávedë Nepriklausanèias Metams dienas.
Kiekvienà dienà Ra ið savo milijonø metø senumo barka, keliaujanèios dangumu, apþvelgia þemæ. Ir visos gyvos bûtybës dþiûgauja ir ðlovina já, visø gyviø Kûrëjà.
--------------------------------------------------------------------------------
PENKIOS PAPILDOMOS DIENOS
Jau daugelá metø Ðu ir jo sesuo bei þmona Tefnutë turëjo du vaikus. Jis buvo Vëjø dievas, o jinai Lietaus deivë. Ir gimë jiems Nutë - dangus bei Kebas - þemë.
Ir ðiedu maudësi meilëje, nors tëvas ir atskyrë juos vienà nuo kito. Tada Ra - saulë ir dangaus valdovas iðleido ásakà, kad nebus pagimdyta daugiau dievø. Nutei tai uþgavo ðirdá, bet ástatymas buvo aiðkus kaip diena: "Në vienà metø dienà negali bûti gimdomas në vienas dievas".
Taèiau Nutë þût bût uþsispyrë turëti vaikø ir ji nusprendë, padedama Tehuti, apgauti Ra. Ji iðkvietë Ra á þaidimà, kurio nugalëtojas gali reikalauti prizo. Ir Nutë, padedama Tehuti - to neþinant Ra, - laimëjo. Ir ji papraðë 5 papildomø dienø, kurios nepriklauso metams. Ir per jas ji pagimdë 5 dievus: Ozyris ir Izidë, taip pat Setas, Heru Ur ir Neftidë.
Ðtai taip gimë 5 ið dangaus meilës þemei, o ðios dienos yra labiausiai ðvenèiamos dienos metuose.
--------------------------------------------------------------------------------
VARDØ KNYGOS PRARADIMAS
Ra yra Saulës dievas ir prieð daugelá metø buvo visø Dievø Valdovas. Taèiau laikas bëgo ir Ra suseno. Jis darësi nepageidaujamas kitø dievø draugijoje. Jis visur vaikðèiojo neriðliai murmëdamas po nosimi ir taukðdamas nesàmones. Galø gale nieks nenorëjo bendrauti su juo. Niekas, iðskyrus jo numylëtinæ Izidæ.
Ji aplankydavo já kiekvienà dienà ir kartu vaikðèiodamo po þydinèius jo sodus. Ji net padëdavo já pamaitinti. Tokiu bûdu ji pasiekë, kad jis pradëjo ja visiðkai pasitikëti.
Ra sukûrë visus þemës gyvius. Jis galëjo juos valdyti, nes turëjo storà knygà, kurioje buvo suraðyti visø þemës gyviø tikrieji vardai. Jei kas suþino kitos bûtybës tikràjá vardà, jis gali priverstà jà besàlygiðkai paklusti. Izidë suþinojo, kad yra tokia knyga ir nusprendë þût bût jà gauti.
Vienà kartà atsitiktinai atsirado proga slapta þvilgtelëti á ðià knygà. Ji palaukë, kol vienà dienà Ra prisnûdo ir slapta prasmuko á jo kambarius.
Po ðio ávykio Izidë uþsirakino kelioms dienoms ir niekur nesirodë. Ra sunerimo, kelias dienas jos nesulaukæs. Taèiau po keliø dienø Izidë sugráþo pasivaikðèioti su Ra po jo sodus - ir vël viskas buvo kaip anksèiau.
Taèiau kartà, jiems bevaikðtant po sodà, Ra pastebëjo angá, kurios jis nepaþino. Kai jis susidomëjæs pasilenkë arèiau, gyvatë netikëtai paðoko ir ágëlë jam. Ra juto, kaip plintai nuodai, taèiau nieko negalëjo padaryti. Kai skausmas pasidarë nepakeliamas, Izidë pasilenkë virð jo ir tarë:
"Pasakyk savo vardà - ir að sustabdysiu nuodus!"
Ra bandë jà apgauti ir iðvardino savo titulus: "Naktá að Kephera, auðtant - Ra, dienà - Atumas, o saulei leidþiantis - Amonas"
Bet Izidës tai neátikino. Ir pagaliau, kai Ra negalëjo daugiau kæsti skausmø, jis pasilenkë prie jos ausies ir suðnabþdëjo savo vardà. Pasakojama, kad visas pasaulis sudrebëjo iðtarus jo vardà.
Nuo tada Ra nuverstas ir dangø valdo Izidë.
--------------------------------------------------------------------------------
RA KERÐTAS IR ALUS
Atëjo laikas, kai þmonës uþmirðo savo Dievus. Ra, tais laikais vis dar Dievø Valdovas, kiekvienà dienà plaukdamas virð jø, þvelgë á þmones ið savo milijonø metø senumo barkos. Ir jis matë, kad þmonës uþmirðo Dievus, nesimeldþia jiems ir á ðventyklas neneða aukø. Ir Ra supyko. Átûþæs jis paskelbë baisø nuosprendá visai þmoniø giminei:
"Mano aðarø vaikai, pamirðote mane. Jûs burnojate prieð mus ir sakote, kad daugiau nereikia Netjero."
Jis iðlupo savo Aká ir sviedë jà þemyn:
"Mano Akies, Ra Akies, jëga bûkite sunaikinti! Tegul nelieka gyvøjø!"
Akis atsitrenkë á Þemæ ir atsirado milþiniðka liûtë. Tai buvo Sohmeta, - ir ji buvo Mirtis. Ir ji lëkë per dykumas ir per miestus naikindama visa, kà tik galëjo pagauti savo kelyje. Saldus buvo kraujo skonis, ir ji gërë visø savo aukø kraujà. Ji atsikeldavo su Saule ir lëkdavo per kraðtà viskà þudydama savo kelyje tol, kol Saulë nepasislëpdavo poþemiuos.
Ra nurimo. Þmonës brangiai sumokëjo uþ savo paklydimus. Jis iðsigando, kad greit neliks në vieno, kurá jis galëtø valdyti. Ir Ra suðaukë visus Netjero gyventojus, kad padëtø sutramdyti Sohmetæ, Þudikæ.
Deivë Hatorë, Dieviðkoji Karvë, atëjo pas Ra su planu. Ji buvo Didþioji Aludarë ir buvo iðvirusi didelá kieká savo geriausio alaus. Ji nuspalvino já granato sultimis, kad primintø kraujà ir dar ádëjo raudonos ochros milteliø, kad sutirðtintø alø. Ra pasiuntæ jà iðbandyti.
Ji palaukë sutemø, kai Sohmeta uþmigo. Khonsu (Mënulio) ir Nutës þvaigþdþiø ðviesoje ji iðpylë alø netoliese, kad pabudusi Sohmeta já iðkart iðvystø. Rytà pakirdusi Sohmeta pamatë alaus telkiná ir ábrido á já, pamaniusi, kad tai kraujo klanas. Ir kai ji panardino galvà, kad atsigertø, pajuto, kad tai skaniausias kraujas ið visø, kuriuos ji kada nors buvo gërusi.
Sohmetei jis taip patiko, kad ji iðgërë visà telkiná, - beveik 7 tûkst. àsoèius alaus. Ji visiðkai pasigërë ir pamirðo, ko ji atëjo á Þemæ. Taip Sohmeta nustojo naikinti þmoniø giminæ.
Ir nuo tada Hatorë buvo praminta Gërimø Karaliene ir jos ðvenèiø metu visi þmonës gerdavo tiek, kiek tik galëdavo, kad taip pagarbintø jà ir jos alø.
--------------------------------------------------------------------------------
OZYRIO MIRTIS
Ozyris buvo pirmasis Tameros [Egipto] faraonas. Jis daug nuveikë þmoniø labui, atpratino juos nuo kanibalizmo ir iðaiðkino gydymo paslaptis. Ozyris mokë þmones dirbti þemæ, sëti javus ir auginti vynuoges bei aiðkino drëkinimo paslaptis. Taip pat kasti rûdà ir apdirbti metalus. Todël jis buvo vienodai mëgstamas tiek þemëje, tiek danguje. Visø, iðskyrus jo brolá Setà.
Setas buvo jauniausias Nutës ir Kebo sûnus, kuris pavydëjo jø pirmagimiui ir savo broliui jam tekusio pranaðumo. Setas tapo Sveèiø þemiø valdovu, taèiau jo tai netenkino - jis svajojo tapti faraonu.
Vienà dienà á Ozyrio rûmus atvyko pasiuntinys. Jis praneðë, kad Setas savo brolio garbei ruoðia pobûvá ir klausia, ar jo Didenybë teiksis atvykti. Ozyris, nustebintas ir pamalonintas, sutiko. Tànakt jis atvyko pas brolá á jo namus, pilnus þmoniø, kuriuose stalai buvo nukrauti valgiais ir gërimais. Salës viduryje stovëjo gausiai iðpuoðtas milþiniðkas auksinis sarkofagas. Setas iðkart pastebëjo, kai atvyko brolis ir garsiai já pasveikino, Netrukus jis su ypatinga pagarba paskelbë visiems, kad bus rengiamas naujas konkursas, - sarkofagas atiteks tam, kam jis labiausiai tiks.
Neþinant Ozyriui bei jo palydai, Setas pasinaudojo magija, kad suþinotø tikslø Ozyrio dydá. Tokio dydþio ir buvo padarytas karstas. Visi þmonës uþ Ozyrio ir jo apsaugos buvo pasirengæ veikti Seto pakalikai.
Besibaigiant pobûviui, Setas pasiûlë visiems pakilti ir pasimatuoti karstà. Në vienam ið Seto pavaldiniø jis netiko. Pagaliau á já atsigulë Ozyris, ir tapo aiðku, kad bûtent jam jis geriausiai tinka. Ir tada Seto þmonës pradëjo veikti.
Keturi ið jø greitai uþvoþë karsto dangtá, o kiti keturi uþkalë já. Netikëtai uþklupta Ozyrio apsauga buvo iðkart nuþudyta. Tada Setas paliepë saviesiems nuneðti sarkofagà prie upës ir ámesti já á Nilà.
Taip pirmàjá Faraonà uþmuðë jo brolis. Setas, nieko nelaukdamas, uþgrobë sostà. O Izidë, pajutusi pavojø, iðbëgo ið rûmø ir pradëjo ieðkoti savo vyro sarkofago. Daug metø ji praleido kelionëse ir paieðkose...
Aiðkiaregystës dëka ji surado vietà, kur buvo atplukdytas karstas, ásipainiojæs pakrantës brûzgynuose. Izidë pradarë karstà, taèiau Ozyris buvo negyvas.
--------------------------------------------------------------------------------
OZYRIO PRISIKËLIMAS
Izidë gabeno á Tamerà sarkofagà su savo vyro palaikais. Ji keliavo per lygumà link savojo ðventojo Filø miesto. Setas, iðgirdæs gandus, kad gráþta Izidë kartu su vyru, iðëjo jø pasitikti.
Vienà naktá, kai Izidë miegojo, Setas prasiskverbë á stovyklà, apsimetæs skorpionu. Pamatæs nuostabø karstà, jis nepaprastai iðsigando. Kol Izidë tebemiegojo, jis atidengë dangtá ir iðtraukë lauk brolio kûnà. Apimtas pykèio ir baimës, jis sudraskë lavonà á trylika daliø ir iðdrabstë jas po visà Tamerà.
Rytà Izidë surado tuðèià karstà. Jos nelaimës ðauksmas sukrëtë Þemæ ir Dangø. Jos sesuo sesuo Neftidë, Seto þmona, atskubëjo pas jà, - ir jos abi patraukë ieðkoti kûno. Daugelá metø klajojo ir ieðkojo abi seserys. Ir visur, kur tik rasdavo mirusio Faraono kûno dalis, jos pastatydavo Ozyrio vardo ðventyklà. Galø gale buvo surinktos visos kûno dalys, iðskyrus vienà. Nebuvo jo lyties, kurià suëdë þuvis Nile.
Izidë paðaukë á pagalbà Anubá, Mirties sergëtojà. Visi kartu jie iðbalzamavo Ozyrio kûnà. Panaudodama savo magijos jëgà, Izidë ákvëpë naujà gyvybæ mirusiam vyrui. Taèiau kol jo kûnas nebuvo pilnas, jis negalëjo gráþti á gyvàjá pasaulá.
Ozyris liko Mirties Karaliumi, Puikiøjø Vakarø, Poþemio, Valdovu. Ir visi þmonës suþinojo, kad nereikia bijoti mirties, nes pateks á Ozyrio karalystæ. Anubis tapo Laidotuviø Vieðpaèiu ir mokë þmones, kaip reikia balzamuoti mirusiuosius, ir kad vienà dienà visi þmonës prisikels ir susijungs Poþemyje su Ozyriu.
Taèiau reikëjo atlikti dar vienà magijos seansà. Izidë, puikiai þinodama kad ið tikro prarado savo vyrà visiems laikams, pasinaudojo didþiausia magija pasaulyje. Ji iðëmë ið Ozyrio kûno paèià esmæ ir patalpino jà savo ásèiose. Ji tapo nëðèia nuo mirusio savo vyro Ozyrio. Ji pagimdë sûnø, Horà ("aukðtybë", "dangus"), - Kerðytojà. Ir jis augo bei vyriðkëjo, kad nuverstø nuo sosto savo dëdæ...
PAAIÐKINIMAI
Egiptieèiø dievai þmogaus iðvaizdà ágavo gana vëlai. Ið pradþiø Egipte buvo dievinami augalai, gyvuliai ir ávairûs simboliai. Deivæ Hatorà þmonës vaizdavosi ásikûnijusià figmedyje, dievà Nefertumà - lotoso þiede, o deivæ Neitæ - garbindavo kaip skydà, prie kurio prikaltos dvi sukryþiuotos strëlës. Taèiau daþniausiai dievams bûdavo teikiamas gyvulio pavidalas: Khnumas - avinas, Horas - sakalas, Tehuti - ibis, Sobekas - krokodilas, Bubasèio deivë Bastë - katë, Buto deivë - gyvatë. Bene ryðkiausias gyvuliø kulto pavyzdys buvo ðventasis senosios Egipto sostinës Memfio jautis Apis, - dievo Ptaho tarnas.
Khnum
Khnum (“kûrëjas”) – labai sena dievybë, ðaltøjø vandenø valdovas, glaudþiai susijæs su kasmetiniais Nilo potvyniais. Jis kûrëjas to, kas yra dabar, ir to, kas dar bus. Khnum sukûrë dievus ir ið molio nuþiedë þmones. Vaizduojamas, kaip þmogus, avino galva.
Atumas
Atumas – pirmykðtis Egipto Saulës dievas, pasaulio kûrëjas. Jis atstovauja vakaro saulæ, simbolizuoja saulëlydþius. Vëliau jis buvo sugretintas su Ra, kaip dievas Atumas – Ra. Anot legendos, jis buvo pirmoji esybë (kalva), kuri iðkilo ið pirmapradþiø vandenø. Atumas sukûrë dievybes Shu (oro) ir Tefnut (drëgmës). Atumà simbolizavo juodas bulius, tarp savo ragø neðantis saulës diskà ir kobrà.
Besas
Besas – neûþauga, groteskiðkos figûros dievas, saugantis nuo piktøjø dvasiø ir nesëkmiø. Ið pradþiø jis buvo tik karaliðkøjø rûmø saugotojas, taèiau jo kultas greitai paplito tarp paprastø þmoniø. Besas – þmogiðkøjø malonumø, pasilinksminimø, muzikos ir ðokiø dievas. Ypatingai globojo dirbanèius vaikus ir moteris. Kitaip nei dauguma kitø Egipto dievybiø, Besas buvo vaizduojamas kaip pilno veido (daþniausiai nuogas) nykðtukas, kyðanèiu lieþuviu, lenktomis kojomis ir ausimis, liûto arba katino karèiais ir uodega, dëvëjo plunksnø karûnà. Savo kardais ir peiliais jis sukeldavo didþiulá triukðmà, kuris atbaidydavo piktàsias dvasias.
Gebas
Gebas – ”didysis gagentojas”, dievas, vaizduojamas su þàsimi ant galvos arba þàsies pavidalu. Taip buvo dël legendos, teigianèios, kad Gebas padëjo kiauðiná, ið kurio iðsirito Saulë. Gebas – Þemës globëjas, daþnai vaizduojamas pasirëmæs ant vienos alkûnës, sulenktu keliu, gulintis po dangaus deive Nut. Tokia jo poza simbolizuoja Þemës slënius ir kalnus. Gebo, kaip augmenijos dievo, kûnas buvo iðmargintas þaliais lopais arba augalais.
Ra-Harakhti
Ra-Harakhti – egiptieèiø ryto saulës dievas. Buvo tikima, kad Egipto faraonai gimdavo rytiniame horizonte (kaip ir Ra - Harakhti) ir valdydavo viskà nuo rytinio iki vakarinio horizonto. Ðis dievas vaizduojamas sakalo pavidalu ir garbinamas Heliopolio mieste.
Horas
Horas – mitologijoje saulës dievas ir tamsos nugalëtojas, “tas, kuris yra virð”. Daþniausiai vaizduojamas sakalo, þmogaus, sakalo galva, arba sparnuoto saulës disko pavidalais. Saulë ir Mënulis – dvi Horo akys, naktimis, kai nëra mënulio, sakoma, kad Horas neturi akiø. Ðis dievas buvo toks svarbus, kad kai kurie faraonai netgi patys pasivadindavo Horo vardu.
Khepri
Khepri – pats save sukûræs saulës dievas, siejamas su saulëtekiu ir dël ðios asociacijos laikomas vienu ið dievø – kûrëjø. Bûtent Khepri stumia saulæ per dangø. Dievas vaizduojamas kaip þmogus, skrabëjaus galva, arba tiesiog kaip skarabëjus.
Atonas
Atonas – dangaus ir þemës dievas. Senieji áraðai teigia, kad Atonas neturëjo fizinës formos, jis buvo vaizduojamas kaip saulës diskas su daugybe á þemæ nukreiptø spinduliø, besibaigianèiø þmogaus plaðtakomis. Atonas buvo viena ið Saulës dievo Ra formø.
Ozyris
Ozyris - mitologijoje derlingumo dievas. Mitø cikle teigiama, kad Ozyris iðmokë þmones ádirbti laukus, priþiûrëti sodus ir vynuogynus, kepti duonà ir daryti vynà, gydyti þmones, statyti miestus. Ozyris buvo labai svarbus dievas senovës Egipte, jo kultas buvo ásipynæs á tikëjimà ir ritualus netgi daug vëliau. Taip buvo dël to, kad egiptieèiai tikëjo Ozyrio legenda, kuri teigë, kad jiems suteikta teisë prisikelti pomirtiniam gyvenimui.
Izidë
Izidë – viena populiariausiø senovës egiptieèiø dievybiø, derlingumo, vandens ir vëjo deivë, moteriðkumo ir ðeimyninës iðtikimybës simbolis, laivininkystës globëja; Ozyrio sesuo ir þmona, Horo motina. Izidës kultas paplito ir Romos imperijos laikais. Izidë buvo vadinama “una questa est omnia” ( viena, kuri yra viskas).
Maat
Maat – tiesos, teisingumo deivë, iðminties dievo Toto þmona. Vaizduojama moterimi, sëdinèia ant þemës pariestomis po savimi kojomis (raðtininko poza). Maat simbolis yra struèio plunksna. Egipte Maat statulëlë buvo teisëjø emblema.
Basta
Basta – egiptieèiø mitologijoje - dþiaugsmo ir pramogø deivë, saulës, kaèiø, moterø ir paslapèiø globëja. Ji vaizduojama kaip moteris su katës galva. Katë buvo ðventas gyvûnas. Egiptieèiai garbino visas kates ir tikëjo, kad jos neða laimæ, yra ðeimos þidinio saugotojos. Bastos populiarumà liudija nuostata, jog uþmuðti katæ- sunkus nusiþengimas, baudþiamas mirtimi.
Hator
Hator- Saulës dievo dukra senovës egiptieèiams buvo moteriðkumo, motinystës idealas “auksinë meilës valdovë”. Nuo seniausiø laikø jai buvo priskiriamas turkis ir malachitas. Þalia ir þydra spalva egiptieèiams simbolizavo amþinàjá gyvenimà. Denderoje meilës deivei buvo pastatyta ðventykla, kurioje apeigø metu buvo aukojamos aukos jos garbei. Muzikos instrumentas – vienas jos atributø, nes Hator menø ir pramogø globëja.
Totas
Totas - iðminties dievas, Horo ir Seto teisëjas, dievø raðtininkas. Raðto, aritmetikos, geometrijos, muzikos, medicinos, magijos, geografijos ir visokiø menø pradininkas, mokytojas bei dvasinis áðventintojas. Totas vaizduojamas paukðèio ibio ir paviano pavidalais. Jis - laikà matuojantis Mënulio dievas. Toto þmona yra teisingumo deivë Maat.
Amonas
Amonas – vienas galingiausiø Senojo Egipto dievø. Jis buvo vadinamas dievø karaliumi taèiau, kai Amonas susijungë su Saulës dievu Ra ir pasivadino Amonu – Ra, jis tapo dar galingesnis. Þodis arba ðaknis “amen”reiðkia “tai, kas paslëpta, nematoma, negali bûti matoma”. Taip, kaip saulë leidþiasi kiekvienà vakarà, taip dingsta ir dievas. Amonas negali bûti matomas paprastø mirtingøjø akimis, jo nemato netgi kiti dievai. Amono odos spalva mëlyna – tai siejama su kosminiu jo aspektu.
Hapis
Hapis – Nilo dievas. Yra þinoma, kad ðio dievo vardas buvo seniausias Nilo upës pavadinimas. Nilo dievas Hapis vaizduojamas su lotosø puokðte ant galvos, kartais rankose laiko du augalus – papirusà ir lotosà, kurie simbolizuoja Aukðtutiná ir Þemutiná Egiptà. Egiptieèiai ypatingai gerbë Hapá, laikë já “Dievø tëvu” ir visa ko kûrëju.
Tefnut
Tefnut – Egipto mitologijoje drëgmës deivë. Ji – Dangaus deivës Nut ir Þemës dievo Gebo motina. Tefnut, kartu su oro dievu Shu buvo sukurta Atumo.
Shu
Shu- viena pirmøjø Atumo sukurtø dievybiø – Oro dievas. Jis atskyrë dangø nuo þemës. Shu vaizduojamas kaip vyras, ant galvos neðiojantis savo vardo hieroglifà, pakeltomis rankomis, kad paremtø dukterá Nut.
as mazai ka zn apie akasha ;D
as ce znaj dr eskau kr pas mane tas hat-hor ;DDD