Post by sepulture on Apr 26, 2006 20:17:21 GMT 2
Praëjusá deðimtmetá garsi britø raðytoja Sju Taunsend kas mënesá raðë po skiltá á Seinsberio "The Magazine"; raðë apie viskà: draudimà laistyti vejas, ispaniðkus restoranus, raðytojø kûrybinæ krizæ, snobiðkà nebejaunà moterá, kuri nebuvo girdëjusi apie Mikæ Pûkuotukà, raðë apie atostogas, vaikus, kates, ðunis ir t.t. Þodþiu, apie gyvenimà.
Tie raðiniai pirmà kartà surinkti á vienà knygà; jie juokingi, gilûs, linksmi ir graudûs, kaip ir kitos ðios garsios ir mëgstamos britø raðytojos knygos - Adriano Moulo dienoraðèiai.
Siuzanos Taunsend "Slaptas Adriano Moulo" dienoraðtis ir "Adriano Moulo brendimo kanèios" ("Alma littera", 1997, 2002) - geriausiai devintajá deðimtmetá pirktos D. Britanijos raðytojos knygos. Didelá pasisekimà turëjo ir kiti Sju Taunsend kûriniai: "Karalienë ir að" ("Alma littera", 1995) bei paskutinis jos romanas "Adrianas Moulas. Kapuèino metai" ("Alma littera", 2001). Sju Taunsend þinoma ir kaip dramaturgë. Gyvena Lesteryje.
"Aèiû Dievui uþ Sju Taunsend." (Observer)
"Ji turi teisæ vadintis neprilygstama, áþymiausia ðios ðalies humoristiniø romanø autore." (Mail on Sunday)
"Tausend sàmojis aðtrus kaip skustuvas." (Mirror)
"Ji parodë tautai veidrodá, ir mes patenkinti juokiamës pamatæ jame save." (Sunday Telegraph)
Áþanga
Ðis rinkinys straipsniø, spausdintø þurnale kartà per mënesá, yra tarsi sutrumpinta autobiografija, sàmoningai pavadinta "Vieðais prisipaþinimais". (Slapti prisipaþinimai niekados nebus raðomi.) Rengdamasi raðyti pirmàjà skiltá, nusistaèiau kelias taisykles.
• Neminësiu savo ðeimos nariø.
• Neraðysiu apie kates ir ðunis.
• Necituosiu taksi vairuotojø þodþiø.
• Visais galimais bûdais vengsiu asmeniniø ávardþiø: að, mane, man.
Beveik kiekviename raðinyje paþeidþiau ðias taisykles. Mano vyras nuolatos ðmëþuoja ðituose puslapiuose kaip daug kenèiantis, bet kantrus þmogus. Bilis ir Maksas (ðuo ir katinas) pasirodo vëlesnëse skiltyse daþniau, negu norëèiau, o taksi vairuotojo Elijo þodþiø atpasako jimas atneðë jam ir man daug nemalonumø ið Didþiojo Þmogaus, absurdiðkojo Dþefrio Arèerio (Jeffrey Archer (g. 1940) - prieðtaringos reputacijos D. Britanijos raðytojas ir politikas.).
Su Eliju artimai susipaþinome kursuodami ið vieno Skiro salos galo á kità, nuo oro uosto iki jûrø uosto ir atgal, kai ieðkojau savo dingusio vyro. Vienos tokios kelionës metu Elijas papasakojo kaþkada buvæs pasamdytas paveþioti Dþefrá Arèerá, Meræ ir jø sveèius po Skiro keramikos parduotuves. Matyt, Didysis Þmogus turi áspûdingà kolekcijà, nors, reikia pasakyti, ne kiekvienas gali pritarti jo skoniui. Elijas pasitikdavo Didþiojo Þmogaus jachtà uoste, ir jie leisdavosi vaþinëti. Suprantama, man pasidarë ádomu, ir að paklausiau, koks bûna tas didysis Arèeris atostogaudamas. Elijas atsakë:
- Sju, jis kalba su manim kaip su ðuniu.
Að pasipiktinau, kad Arèeris taip negerbia Elijo (nors ðis turi tikrà universiteto diplomà ir yra mandagus, kitaip nei Arèeris).
Sitai apraðiusi pasijutau truputá nesmagiai. Kai kità kartà nuvaþiavau á Skirà, nustebau iðgirdusi, kad Arèeris skambino Elijui ið Londono ir dël to priekaiðtavo.
- Man tai kas, Sju, - tarë Elijas juokdamasis. - Jis tikras kiaulë.
Bendradarbiauti Seinsberio "The Magazine" að sutikau po maloniø pietø su Delija Smit ir redaktoriumi Maiklu Vain-Dþonsu Karaliðkajame automobilininkø klube. Anksèiau në vieno jø nepaþinojau. Þinojau tiktai, kad jie pradeda leisti naujà þurnalà ir nori su manimi apie tai pasikalbëti. Iðgirdus sakant "naujas þurnalas" man dilgtelëjo per ðirdá.
Ðie nekaltai skambantys þodþiai paprastai yra kodas. Jis reiðkia: "Atiduok man savo sunkiai uþdirbtus pinigus. Að juos "investuosiu" á spaudiná, kurio niekas nenorës skaityti, ir po daugybës rûpesèiø bei sunkaus darbo juos padegsiu ir iðmesiu deganèius banknotus pavëjui. Kad niekados daugiau jø nematytum".
Daug juokavome ir beveik taip pat daug iðgërëme. Kai valgëme sriubà, pasakiau, kad tikriausiai nebetinku jokiam darbui, bet per pagrindiná patiekalà apsigalvojau. Ir kai gërëme kavà, staiga iðgirdau save karðtai aiðkinant, kaip man bus malonu kas mënesá pateikti jiems po aðtuonis ðimtus þodþiø. Paraðyti aðtuonis ðimtus þodþiø man nieko nereiðkia. Galiu sukurpti straipsná vaþiuodama traukiniu nuo Lesterio iki Ðv. Pankraso stoties Londone arba virtuvëje, laukdama, kol sukietës bezë sausainiai orkaitëje. Ásivaizdavau sëdinti lauko kavinëje su elegantiðku bloknotu ir parkeriu rankose, ðlifuojanti ir tobulinanti tuos aðtuonis ðimtus protingø ir sàmojingø þodþiø.
Atsipraðau, leiskite nusijuokti. Tie aðtuoni ðimtai þodþiø paprastai gimsta per didþiausius skausmus. (Tai man primena vienà mano taisykliø, kad vengsiu kliðiø kaip maro.)
Man rodos, dar në karto nesu pagimdþiusi visø aðtuoniø ðimtø þodþiø. Tai gëdingiausias ið mano prisipaþinimø. Ið tiesø að neturiu teisës vadintis profesionalia raðytoja. Profesionalai keliasi anksti ir eina á darbo kabinetà. Truputá pamàstæ jie iðspausdina per du intervalus aðtuonis ðimtus skaidriø þodþiø. Truputá paredaguotas tas dokumentas nusiunèiamas redaktoriui su linksmais pajuokavimais pridëtame lapelyje. Esu ásitikinusi - kiti autoriai, raðantys laikraðèiams ir þurnalams, nesielgia taip, kaip að. Guliu lovoje drebëdama ið baimës, grieþiu dantimis ir sakau visiems, kas tik nori iðklausyti (pastaruoju metu tokiø nedaug): "Negaliu. Neturiu apie kà raðyti". Norëdama apsiginti nuo kritikos ir patarta kartu gyvenanèio gydytojo, dr. Igelbergerio, pasiaiðkinsiu: raðydama privalau paisyti tam tikrø suvarþymø. Save ir skaitytojus gerbiantys þurnalai, tokie kaip Seinsberio "The Magazine", parengiami ne per vienà naktá. Tuo mes labai atsiliekame nuo informaciniø biuleteniø, kokius leidþia, pavyzdþiui, Vëþliø draugija. Mano þodþiai turi bûti paraðyti prieð tris mënesius, todël lieka nebeaktualûs - að netenku galimybës pateikti tautai svarbias naujienas.
Tikiuosi, jums tie raðiniai patinka. O kas dël manæs, að... að nebegalëjau jø perskaityti.
Sju Taunsend, Lesteris, 2001 m. liepa
Metu rûkyti
Nenorëèiau, kad manytumëte, jog daugiausia laiko praleidþiu ligoninëje, bet ðtai vël joje buvau. Prisimenate Sidnëjaus gripà? Susirgau juo sausio tryliktà dienà antrà valandà po pietø. Taip, galiu tiksliai pasakyti, nes dar be penkiø minuèiø dvi buvau sveika kaip ridikas, o po trijø ðimtø sekundþiø jauèiausi taip blogai, kad vos galëjau pakelti galvà nuo pagalvës. Kità dienà iðkvietëm gydytojà. Jis pats atrodë nelabai sveikas.
- Sirgau gripu, - pasisakë jis. - Penkias dienas iðgulëjau. - Ir uþjauèiamai paþvelgæs þemyn á mane pridûrë: - Dar niekada man nebuvo taip bloga.
"Penkias dienas! - pagalvojau atkrisdama ant pagalviø. - Negaliu penkias dienas gulëti. Reikia daug kur nueiti, su daug kuo pasimatyti, scenarijø perraðyti." Að amþinai perraðinëju scenarijus. Kartais lyginu save su Sizifu: jis buvo pasmerktas visà gyvenimà ridenti á kalnà akmená, kuris, uþridentas iki virðûnës, vël nuriedëdavo á pakalnæ. Atsitiko taip, kad penkios dienos man virto trimis savaitëmis. Kaip ir daugeliui susirgusiøjø, liga komplikavosi (plauèiø uþdegimu). Prisikamavusi namie, buvau paguldyta á baltà graþià ligoninës lovà, kur palaimingo palengvëjimo suteikë fiziologinio tirpalo laðinimas ir deguonies kaukë. Akivaizdu, kad esu linkusi á priklausomybes, nes pernelyg pamëgau deguoná, ir tuos vamzdelius turëjo nuo manæs plëðte atplëðti paskutinæ dienà prieð iðraðant ið ligoninës.
Nuo tada, kai man suëjo keturiolika metø, ilgiausiai be cigaretës esu iðbuvusi tris savaites. Gulëdama nepaprastai patogioje ligoninës lovoje stengiausi ásivaizduoti, koks bus mano gyvenimas, kai neberûkysiu. Siaubas! Mintyse repetavau, kaip áeisiu á restoranà ir papraðysiu, kad pasodintø... negaliu net to þodþio paraðyti - nerûkanèiøjø salëje.
Visà savo sàmoningà gyvenimà jauèiau ðvelnià uþuojautà nerûkantiems ir stebëjausi, kaip jie gali atsisakyti vieno didþiausiø gyvenimo malonumø. Rûkanèiøjø salëje klientai atrodë linksmesni ir gyvesni. Ten visada daugiau juokiamasi, daugiau geriama, daugiau visa ko. Kaip dabar að atsiskirsiu nuo savo rûðies þmoniø? Mano susidvejinusios asmenybës vienos dalies (Sju) moto yra: "Per daug negana". Ar dabar turësiu gyventi pagal puritoniðkosios, nepritarianèiosios savo dalies (Siuzanos) moto: "Per daug yra nedora ir nuodëminga"?
Ðá rytà laikraðtyje perskaièiau, kad prie cigareèiø priprantama taip pat, kaip prie heroino ir kokaino. Uþsimenama, kad ðeimos gydytojai turëtø gydyti ir rûkanèiuosius, kaip gydo alkoholikus ir narkomanus. Valstybinë sveikatos apsaugos sistema turëtø aprûpinti nikotino pakaitalais, - teigia profesorius Martinas Dþarvis, vienas Tabako vartojimo grupës patarëjø, praneðime Karaliðkajai gydytojø kolegijai.
Galiu tik patvirtinti profesoriui Dþarviui, kad patiriu sunkø atsisakymo nuo rûkalø sindromà. Gali bûti, kad ir man reikës tramdomøjø marðkiniø, kaip Dþekui Lemonui antialkoholiniame filme "Vyno ir roþiø dienos", kol atsikratysiu tos priklausomybës.
Daug bëdø ir vargø dar laukia manæs. Savo namuose, kur raðau ir praleidþiu daugiausia laiko, galiu iðbûti nerûkiusi, ir tai didþiausias mano laimëjimas: juk neuþsidegusi cigaretës negalëdavau në laiðkelio pienininkui paraðyti. Bet kaip dabar reikës vaikðèioti po sodà, neturint cigaretës rankoje? Ir kaip bus ilgose kelionëse automobiliu, kai cigaretës - tikra paguoda? Kaip elgtis lauko kavinëse Paryþiuje? Ar ámanoma gerti skanià kavà neuþsigardþiuojant cigarete?
Profesorius Dþarvis savo praneðime siûlo reguliuoti rûkymà taip, kaip ir kitø narkotikø vartojimà. Bet dël to tiktai atsiras plati iðkrypëliø subkultûra, kur tabako aistruoliai ieðkos savo doziø. Prekiautojai tabako gaminiais taps labai svarbûs kriminaliniame pasaulyje. Atsidarys pogrindiniai rûkaliø klubai. Jie galës bûti pavadinti "Dûmu" arba "Cigaru", ar netgi "Smaugiku" - pastarasis bus skirtas uþkietëjusiems rûkaliams.
Kas bus rûkaliui, sugautam su "Silk Cut" cigareèiø pakeliu? Pirmà kartà gal bus nuteistas lygtinai, o uþ treèià - jau kalëjimas? Kas dar bus uþdrausta? Cukrus? Riebalai? Degintis prieð saulæ? Laipioti skeèiamosiomis kopëèiomis? Iðkristi ið lovos? Rengti fejerverkus savo kieme? Eiti skersai gatvæ? Vairuoti automobilá? Gerti alkoholinius gërimus? Visos vyriausybës turëtø vengti bet kokiø draudimø. Mums, visuomenei, reikia smulkiø laisviø, maþø neklusnumo niðø. Mes nesidþiaugsime, jeigu mus kaip vaikus kontroliuos auklë - Valstybë. Per grieþtai auklëjami vaikai uþ auklës nugaros skuba iðdykauti. Atsipraðau, jeigu kalbu irzliai, mat mirtinai noriu uþsirûkyti.
