stai pateiksiu istrauka-gal susidomesit
))
1930 metais, kai žmonai buvo trisdešimt ketveri, o baronui - keturiasdešimt
penkeri, galiausiai jis paklause draugo patarimo, kuri šis kartojo metu
metais, ir susirado meiluže. Dar pasistenge, kad Luisa sužinotu ir,
dideliam jo džiaugsmui, jos susidomejimas santuoka vel atgijo. fizinis
pavydas ja pažadino. Tai ja jaudina, pastebejo jis su salancia širdim,
kai, jiems vel kartu atsigulus, ji karštligiškai, ikyriai klausinejo
apie jo affaire*.
- Ar ji tau dare šitaip, Ksavi? Ar šitaip?
Ji atsiloše ant neriniu pagalviu, juodi tankus plaukai krito ant
nuostabaus veido, tamsios akys žvilgejo, putlios lupos paraudo. Baronas
nekantriai nupleše jos neriniuotus marškinius, ir jai tai patiko. Ji turejo
aukštas, apvalias, vaikiškas krutis, kurias jis taip mylejo, o jos
lieknas, grietineles spalvos kunas tebebuvo stangrus kaip jaunos mergaites.
Tada ji delnais pakele krutis ir atkišo jo ištroškusiai burnai.
- Calme-toi, reste tranquille, je t'aime, tu sais, je t'adore...**
Jis apeme lupomis mažycius smailius spenelius ir švelniai juos buciavo.
jis neskubes, ši karta ne, žedejo sau. jis judes labai pamažu; jis gali
laukti ir lauks, kol ji karta, antra, trecia pasieks viršune, paaskui
patirs palaima pats - ir ji virpes prilipusi prie jo kaip ansciau.
Prisiminimai ji sujaudino, ir ji pajuto, kaip prie pilvo sutvinkciojo jo
varpa. O tada atstume ji, karštligiškai, netiketai, pakeldama jo galva.
- Ne, ne taip. taip aš nenoriu.
Dabar, kai jie mylejosi, ji kalbejo angliškai; pirmiau visada budavo
prancuzu kalba.
- Ikišk ji man i burna, Ksavi. Drasiau. Žinai, kad tau patinka. Štai
taip. Leisk man tave ciulpti...
Ji pakele ji nuo lovos ir prisitrauke taip, kad jo kietas standus kotas
atsidure virš jos lupu. nusišypsojo, tarsi gyvate lyžtelejo jo galiuka
karta, kita.
- Skonis visai toks kaip mano. Surus. Man patinka...
Jos akys tamsiai žibejo. Ji pražiojo putlias raudonas lupas, ir jis
kruptelejo pajutes jos lupu šiluma, tvirta siurbima. jis užsimerke. ji
tai darydavo puikiai, visada. ji mokejo erzinti, švelniai braukti liežuviu
aplink atsmaukta oda; mokejo ji paskubinti, ciulpdama taip stipriai,
kad jis siekdavo jos gomuri, ciulpdama taip saldžiai, dregnai, ritmiškai.
Dabar ji letai apkabino rankomis jo sedmenis, ibruko jas tarp koju ir
gloste ten, kur oda buvo minkšta ir sudrekusi nuo ju mylejimosi. Apglebe
smulkutemis rankomis jo seklides ir atloše galva taip, jog rodes, kad
jis siekia jos kaklo pradžia. Pajuto bangta, tvinksincia, kylancia.
Tada ji staiga liovesi, leido iš lupu išslysti subrinkusiai varpai ir
pažvelge i ji.
- Ar ji taip dare, Ksavi? Ar dare? Ar ji moka ciulpti kaip aš tave?
Pasakyk, Ksavi, - pasakyk man i ausi, tai darydamas... - aš noriu žinoti.
ka dar su ja darei, Ksavi? ar ja tik dulkinai, ar ka daugiau? gal ji megsta
per užpakali? Ksavi, papasakok, papasakok...
Jos šiurkštumas buvo ir atstumiantis, ir jaudinantis. Žiuredamas i tas
tamsias akis, plešria burna, jis jaute, kaip erekcija nyksta. Tada užsimerke
ir parverte ja ant pagalviu. Paskui apvirto pats, praskete jos kojas ir
bejegiškai smigo i jos vidu. ji išriete nugara ir suriko. Ksavje pradejo
judeti: giliai, negiliai, tada vel giliai. Pats nustebo, kad prieš
akis išplauke meilužes paveikslas. Mate jos apkunu, jauku kuna, jos
didelias krutis su tamsiais speneliais, girdejo jos sunku kvepavima. Šis
paveikslas atvede ji prie orgazmo. jis suvaitojo ir išsiliejo i nejudru
žmonos kuna, nekesdamas saves, nekesdamas jos.
kai jis pasitrauke, ji suleido nagus giliai i jo nugara.
- gyvuly. tu galvojai apie ja, ar ne?
Ksavje pažvelge i ja.
- maniau, kad tu šito nori, - šaltai atsake. Tada išejo miegoti i savo
kambari.
__________
* romana
** Nutilk, tylek, aš tave myliu, tu žinai, aš tave dievinu...
mes ja net buvom praminusios biblija 
