Post by sepulture on Nov 15, 2005 1:19:52 GMT 2
Magais (gr. magos) Herodotas (apie 450 pr. Kr.) vadino vienà medø gentá, pagarsëjusià savo sugebëjimais aiðkinti sapnus bei pasiþymëjusià astrologijoje. Vëliau ðià sàvokà imta vartoti ávardijant tam tikrà senovës Irano religijos kunigø susivienijimo bei parsizmo1 sekëjus (plg. Mt 2,1).
Magija – tai bandymas dvasinëmis ir transcendentinëmis jëgomis siekti tam tikro þemiðko efekto. Joje slypi mintis, jog kosmosas sudarytas ið energijø arba apgyvendintas dvasinëmis bûtybëmis, kurias þmogus, þinodamas slaptus dësningumus, gali kontroliuoti, kad pasiektø norimà rezultatà.
Áprastinis skirstymas á baltàjà ir juodàjà magijà (baltoji magija neva naudojasi gerosiomis dvasiomis, yra nesavanaudiðka, tarnauja kitiems ir iðlaisvina geràsias jëgas; juodoji magija yra egoistiðka, kenkëjiðka ir turi ryðá su piktosiomis dvasiomis) nëra vienareikðmiðkas, kadangi kai kuriose kultûrose piktieji burtai gali bûti laikomi bendruomenës bei jos tradicijø saugotojais, todël „juodàja magija“ nevadinami. Be to, grieþtos ribos, skirianèios juodàjà ir baltàjà magijà, nëra.
Skiriamos trys magijos pakopos: 1) magiðkasis idealizmas (t. y. magijos paslapèiø þinojimas); 2) psichinë (arba minties) magija (magija, susijusi su proto jëga) ir 3) ritualinë magija (magija, lydima ceremonijø).
Psichinë magija þmogaus valioje áþvelgia realià jëgà, galinèià aplinkoje sukelti pakitimø. Átakingiausio ðio ðimtmeèio mago Alaisterio Crowley (1875–1947) tezë „daryk, kà tik nori“ reiðkia „suvok savo tikràjá norà ir elkis vadovaudamasis juo“. Þinoma magijos technika yra vizualizacija: magas tiki galás pasiekti tikslà kuo preciziðkiau ásivaizduodamas norimà rezultatà. Tiek vizualizacija, tiek valios galia pozityviajame N. V. Peale’io, J. Murphy’io ir E. F. Freitago màstyme vaidina lemiamà vaidmená. Ðias technikas galima kartais uþtikti ásisupusias á pokrikðèioniðkàjá apdarà, kur jos sutapatinamos su malda.
Ritualinë magija prilygsta bûrimui, taèiau turi platesná pasaulëþiûriná pagrindà. Jos metu iððaukiamos dvasios (invokacija), atliekami iðkilmingi veiksmai, naudojami simboliai (pavyzdþiui, pentogramos demonams iðkviesti). Kvieèiama dievybë daþnai imituojama apsirengiant atitinkamus rûbus, uþsidedant kaukes bei tam tikru elgesiu – taip ji uþvaldo reikiamà asmená, perduodama jam savo galià. Magiðkas ritualas yra atliekamas pagal tikslias taisykles, o tam, kad pasireikðtø efektas, jis turi bûti daþnai kartojamas. Pavyzdþiui, yra þinomas magiðkas ritualas, kai lëlë subadoma adatomis, ðitaip norint pakenkti asmeniui, kurá ta lëlë simbolizuoja. Praëjusiame deðimtmetyje (ypatingai Crowley átakoje) labai paplito seksualinë magija, kurios metu „seksualinës energijos“ yra naudojamos tam tikram tikslui pasiekti.
Ávairiose istorinëse kultûrose (Babilone, Egipte, Graikijoje, Romoje) ritualinë magija buvo svarbi kasdienio gyvenimo sudedamoji dalis. Daugelyje kultûrø, praktikuojanèiø animizmà bei ðamanizmà, ja uþsiiminëjama dar ir ðiandien. Vakarø pasaulyje ritualinës magijos esama ávairiuose ezoteriniuose judëjimuose, pavyzdþiui, Crowley átakai pasidavusiose okultinëse organizacijose, satanistinëse grupëse, tarp masonø bei kai kuriø rozenkreiceriø [1], liaudiðkuose prietaruose, ja naudojasi taip pat raganos, ekstrasensai.
Biblijoje daþnai minimas stebinantis magijos veikimas, taèiau kiekviena magijos forma grieþtai atmetama ir neskirstoma nei á baltàjà, nei á juodàjà magijà. Biblija áspëja neprasidëti su dvasiomis, kadangi jø tikslai yra Dievui prieðiðki, dvasios nesileidþia (nors magai ir teigia prieðingai) þmoniø kontroliuojamos (1 Kor 10,20; 12,1; Ef 6,10; 1 Tim 4,1). Sugebëjimas valdyti piktàsias jëgas buvo skiriamasis Jëzaus mesianizmo þenklas (Lk 7,18) ir ypatinga dovana jo mokiniams (Lk 9,1; 10,17; Mk 16,17), kuri yra lygiai taip pat nepriklausoma nuo technikø, formuliø, ritualø kaip ir malda.
Magija – tai bandymas dvasinëmis ir transcendentinëmis jëgomis siekti tam tikro þemiðko efekto. Joje slypi mintis, jog kosmosas sudarytas ið energijø arba apgyvendintas dvasinëmis bûtybëmis, kurias þmogus, þinodamas slaptus dësningumus, gali kontroliuoti, kad pasiektø norimà rezultatà.
Áprastinis skirstymas á baltàjà ir juodàjà magijà (baltoji magija neva naudojasi gerosiomis dvasiomis, yra nesavanaudiðka, tarnauja kitiems ir iðlaisvina geràsias jëgas; juodoji magija yra egoistiðka, kenkëjiðka ir turi ryðá su piktosiomis dvasiomis) nëra vienareikðmiðkas, kadangi kai kuriose kultûrose piktieji burtai gali bûti laikomi bendruomenës bei jos tradicijø saugotojais, todël „juodàja magija“ nevadinami. Be to, grieþtos ribos, skirianèios juodàjà ir baltàjà magijà, nëra.
Skiriamos trys magijos pakopos: 1) magiðkasis idealizmas (t. y. magijos paslapèiø þinojimas); 2) psichinë (arba minties) magija (magija, susijusi su proto jëga) ir 3) ritualinë magija (magija, lydima ceremonijø).
Psichinë magija þmogaus valioje áþvelgia realià jëgà, galinèià aplinkoje sukelti pakitimø. Átakingiausio ðio ðimtmeèio mago Alaisterio Crowley (1875–1947) tezë „daryk, kà tik nori“ reiðkia „suvok savo tikràjá norà ir elkis vadovaudamasis juo“. Þinoma magijos technika yra vizualizacija: magas tiki galás pasiekti tikslà kuo preciziðkiau ásivaizduodamas norimà rezultatà. Tiek vizualizacija, tiek valios galia pozityviajame N. V. Peale’io, J. Murphy’io ir E. F. Freitago màstyme vaidina lemiamà vaidmená. Ðias technikas galima kartais uþtikti ásisupusias á pokrikðèioniðkàjá apdarà, kur jos sutapatinamos su malda.
Ritualinë magija prilygsta bûrimui, taèiau turi platesná pasaulëþiûriná pagrindà. Jos metu iððaukiamos dvasios (invokacija), atliekami iðkilmingi veiksmai, naudojami simboliai (pavyzdþiui, pentogramos demonams iðkviesti). Kvieèiama dievybë daþnai imituojama apsirengiant atitinkamus rûbus, uþsidedant kaukes bei tam tikru elgesiu – taip ji uþvaldo reikiamà asmená, perduodama jam savo galià. Magiðkas ritualas yra atliekamas pagal tikslias taisykles, o tam, kad pasireikðtø efektas, jis turi bûti daþnai kartojamas. Pavyzdþiui, yra þinomas magiðkas ritualas, kai lëlë subadoma adatomis, ðitaip norint pakenkti asmeniui, kurá ta lëlë simbolizuoja. Praëjusiame deðimtmetyje (ypatingai Crowley átakoje) labai paplito seksualinë magija, kurios metu „seksualinës energijos“ yra naudojamos tam tikram tikslui pasiekti.
Ávairiose istorinëse kultûrose (Babilone, Egipte, Graikijoje, Romoje) ritualinë magija buvo svarbi kasdienio gyvenimo sudedamoji dalis. Daugelyje kultûrø, praktikuojanèiø animizmà bei ðamanizmà, ja uþsiiminëjama dar ir ðiandien. Vakarø pasaulyje ritualinës magijos esama ávairiuose ezoteriniuose judëjimuose, pavyzdþiui, Crowley átakai pasidavusiose okultinëse organizacijose, satanistinëse grupëse, tarp masonø bei kai kuriø rozenkreiceriø [1], liaudiðkuose prietaruose, ja naudojasi taip pat raganos, ekstrasensai.
Biblijoje daþnai minimas stebinantis magijos veikimas, taèiau kiekviena magijos forma grieþtai atmetama ir neskirstoma nei á baltàjà, nei á juodàjà magijà. Biblija áspëja neprasidëti su dvasiomis, kadangi jø tikslai yra Dievui prieðiðki, dvasios nesileidþia (nors magai ir teigia prieðingai) þmoniø kontroliuojamos (1 Kor 10,20; 12,1; Ef 6,10; 1 Tim 4,1). Sugebëjimas valdyti piktàsias jëgas buvo skiriamasis Jëzaus mesianizmo þenklas (Lk 7,18) ir ypatinga dovana jo mokiniams (Lk 9,1; 10,17; Mk 16,17), kuri yra lygiai taip pat nepriklausoma nuo technikø, formuliø, ritualø kaip ir malda.